Socialinės apsaugos ir darbo ministerija uždegė žalią šviesą naujo centro kūrimui, kuris teiks būtinąją pagalbą vaikams, patyrusiems seksualinę prievartą ir išnaudojimą. Numatoma, kad toks vienintelis centras mūsų šalyje turėtų duris atverti 2016 metais.
Pernai 45 vaikai seksualinį smurtą patyrė nuo svetimų suaugusiųjų, 15 – nuo svetimų nepilnamečių, 21 vaikas seksualinį smurtą patyrė nuo artimų suaugusiųjų ir 9 vaikai – nuo artimų nepilnamečių.
Domėjomės, kokią realią pagalbą gaus seksualinę prievartą patyręs vaikas. Į klausimus atsako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Ingrida Venciuvienė:
- Kaip buvo prieita prie sprendimo, kad Lietuvai reikalingas toks centras, t.y. užuovėja seksualinį smurtą patyrusiems vaikams? Kuo jis svarbus mūsų šaliai?
- Vaikui, patyrusiam smurtą, svarbu laiku gauti tinkamą ir reikiamą pagalbą. Ir šiuo metu tokie vaikai nelieka be pagalbos – ją organizuoja savivaldybės. Smurto prieš vaikus atveju pagalbą vaikui ir jo šeimai teikia įvairių sričių ir institucijų specialistai: Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai, psichologai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai.
Tačiau pagalba teikiama ne kompleksiškai. Dažnai vaikas patiria psichologinę traumą, kai būna apklausiamas apie įvykį daug kartų - artimųjų, vėliau Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų, tyrimą vykdančių teisėsaugos atstovų. Įsteigus centrą tai bus atliekama vieno pokalbio metu, nukentėjusį vaiką apklausiant kompetentingam psichologui, kitų sričių specialistams per vaizdo kameras stebint pokalbį su vaiku. Taip pat bus sukurta reabilitacinė sistema, kuri užtikrins ilgalaikes ir trumpalaikes socialinės pagalbos teikimo priemones vaikui, patyrusiam seksualinę prievartą ar seksualinį išnaudojimą, bei jo šeimai.
- Ar išaugo vaikų seksualinio išnaudojimo atvejų?
- Vaikų seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta prieš vaikus yra vienas labiausiai žalojančių veiksnių, turintis ilgalaikį poveikį tiek vaikui, tiek jo artimiesiems. Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, per 2013 metus daugiausiai fiksuota fizinio smurto atvejų, t.y. 717 atvejai. 2012 m. – 667 atvejai, 2011 m. – 698 atvejai. Psichologinio smurto atvejų 2013 metais užfiksuota 647, 2012 metais – 592, 2011 metais – 547 atvejai. Lyginant su kitomis smurto formomis, sunkiausiai yra įvertinamas ir atskleidžiamas vaikų seksualinis išnaudojimas. 2013 metais nustatyta 90 vaikų seksualinio išnaudojimo atvejų. Iš jų 45 seksualinį smurtą patyrė nuo svetimų suaugusiųjų, 15 – nuo svetimų nepilnamečių, 21 vaikas seksualinį smurtą patyrė nuo artimų suaugusiųjų ir 9 vaikai – nuo artimų nepilnamečių.
- Prieš kokio amžiaus vaikus dažniausiai smurtaujama?
- Statistiškai vertinant vaikų, nukentėjusių nuo seksualinio išnaudojimo amžių, labiausia į akis krinta 4-6 metų vaikai (15 atvejų!), taip pat 10-14 metų vaikai (33 atvejai), 15-17 metų (28 atvejai). Vis dėlto pernai seksualinį smurtą 9 kartus dažniau patyrė mergaitės nei berniukai.
Svarbu paminėti, kad Seimas ratifikavo 2012 m. lapkričio 6 d. Europos Tarybos konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos. Konvencija yra viena priemonių skatinti bendradarbiavimą tarptautiniu lygiu, keistis informacija, siekiant užkirsti kelią vaikų seksualinei prievartai ir seksualiniam išnaudojimui.
- Kaip funkcionuos šio centro mechanizmas? Ir kas jam vadovaus?
- Iš anksto numatyto projekto rengėjas yra Vaiko ir motinos globos namai „Užuovėja“, kurie projektą įgyvendins, bendradarbiaudami su Islandijos valstybine Vaiko teisių apsaugos agentūra. Centras turi pradėti veikti 2016 metų balandį Valakampiuose.
- Ar tokie centrai veikia kaimyninėse šalyse?
- Lietuvoje centras kuriamas vadovaujantis Islandijos patirtimi. Islandai buvo pirmieji įkūrę vadinamąjį „Vaiko namą“. Tokių pagalbos centrų yra Norvegijoje. Panašiai paslaugas vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, teikia kaimynai lenkai.
- Su kokiais pagrindiniais sunkumais susiduriate, kurdami šį centrą?
- Pagrindinis sunkumas, su kuriuo susiduriame, - sukurti specialistų ir institucijų bendradarbiavimo tinklą, nes reikalingas glaudus bendradarbiavimas, kuris užtikrintų vaiko saugumą, jo teigiamą emocinę būklę, garantuotų pagalbą tiek vaikui, tiek jo artimiesiems.
- Kaip glaudžiai centras bendradarbiaus su teisėsauga?
- Šalies vaikų apsaugos sistemos stiprinimas, kuriant bendradarbiavimo tinklą, tiesiog įpareigoja bendradarbiauti daugelį teisėsaugos institucijų. Numatomas glaudus bendradarbiavimas su Policijos departamento prie VRM, LR prokuratūra, Nacionaline teismų administracija, Valstybinės teismo medicinos tarnyba prie LR teisingumo ministerijos.
- Ar toks mūsų šalyje vienintelis centras sugebės užtikrinti pagalbą visiems nukentėjusiems vaikams Lietuvoje?
- Poreikį labai sunku nuspėti. Stengsimės užtikrinti pagalbą kiekvienam, kam jos reikia.
Komentuoti: