„Juodasis“ gydytojų sąrašėlis
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT), kuri medicininius duomenis gauna iš sveikatos priežiūros įstaigų, pastebi, jog medikų pateikta informacija ne visada būna tiksli, išsami, o kartais ir neobjektyvi, kad asmuo galėtų gauti išmokas.
„Neįgalumo nustatymo tarnyba ligų nediagnozuoja, todėl privalo pasikliauti asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktais duomenimis bei gydytojų išvadomis. Deja, ne visada sąžiningai būna atliekami tie veiksmai ir išmokos, kurios reikalingos specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, ne visada juos pasiekia“, - apgailestauja socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė.
Abiejų ministrų pasirašytas įsakymas nuo šiol įgalina NDNT kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl gydytojo licencijos sustabdymo, jei bus nustatyta, kad tarnybai pateikti neteisingi ir neobjektyvūs medicininiai duomenys.
„Mūsų tarnyba jau yra susidariusi tam tikrą sąrašėlį gydytojų, kurie mėgsta suklysti rašydami diagnozes, – sakė NDNT direktorius Manfredas Žymantas, kuris nesutiko atskleisti tikrojo gydytojų, esančių po padidinamuoju stiklu, skaičiaus. – Tarnyboje dirbantys gydytojai, turėdami puikų išmanymą ir matydami, koks ateina žmogus pas mus į tarnybą, aptinka neatitikimų tarp to, kas yra popieriuje ir tarp realaus žmogaus. Kilus abejonei, prašome papildomų konsultacijų – pernai jų prireikė daugiau kaip aštuonių tūkstančių, o tai - didelė našta valstybės biudžetui.“
Leis suklysti tris kartus
Ar nebus taip, kad gydytojai išvis bijos prisiliesti prie neįgaliojo? Jau dabar baiminamasi, kad žmonės, kurie turi teisę gauti neįgalumą, nebus siunčiami į tarnybą ir jiems nebus nustatomas neįgalumas, nes kiekvienas gydytojas bijos, kad nebūtų apkaltintas būtais ir nebūtais dalykais.
„Noriu pabrėžti, kad mes jokiais būdais nenorime teigti, jog korupcijos apraiškos klesti sveikatos sistemoje ir dėl to turime daug neteisingai priimtų sprendimų, - sako J.Požela. - Bet tuomet, kai bus aptikti ne visiškai sąžiningi atvejai, remdamasis šiuo įstatymu tarnybos vadovas galės kreiptis į Akreditavimo tarnybą dėl gydytojų atsakomybės klausimo ir gydytojų licencijos stabdymo.“
NDNT ramina gydytojus, jog iš karto nepuls atiminėti licencijų. Tad, kiek gydytojas galės padaryti klaidų? „Bent jau tris kartus turi būti įrodyti rimti prasižengimai, kad galėtume kreiptis į Akreditavimo tarnybą“, - sakė M.Žymantas, svarstydamas, jog pirmieji kreipimaisi galėtų būti atliekami tik nuo kitų metų.
Kaip atskirs tyčines klaidas?
Kaip teigia NDNT direktorius, neatitikimų galima suskaičiuoti tūkstančiais – dažniausiai medikai į dokumentus prirašo daugiau, nei derėtų. Tačiau klausimas, kaip bus atskiriamos tyčinės klaidos nuo netyčinių?
„Pagrindinis kriterijus - ženklus diagnozės neatitikimas“, - sakė M.Žymantas. - Kiekviename mieste, o dar labiau rajonuose yra po gydytojo, turinčio polinkį suklysti, pavardę. Didmiesčiuose dažniausiai suklystama dėl tam tikrų paskatų, o rajonuose – dėl pažinčių ir tarpusavio ryšių. Kaip aš sakau, mero draugas, žvejybos ar medžioklės bičiulis. Bet yra ir didžiųjų miestų profesūros klaidų.“
Komentaras:
Lietuvos bendrosios praktikos (Šeimos) gydytojų asociacijos vadovas prof. Julius Kalibatas:
- Be abejonės, neįgalumo nustatymas yra ne toks paprastas dalykas. Dokumentacijos - labai daug. Be to, reikalingos specialistų konsultacijos, kurių kai kada reikia laukti ir mėnesį, ir daugiau. Gydytoją spaudžia terminai, nes pacientui pasibaigė neįgalumas ir jis turi siųsti dokumentus net neturėdamas visų duomenų.
Matome, kad yra daug nesusipratimų ir reikia tvarkyti tam tikrus niuansus pačioje Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje. Pavyzdžiui, pacientui, neturinčiam kojos, reikia nuolat gauti patvirtinimą dėl neįgalumo. Visiškas absurdas! Kas matė, kad pacientui ataugtų koja? Nereikia be reikalo varinėti žmogaus ir nereikia gydytojo apkrauti bereikalingu darbu.
Manau, kad bandoma iš šeimos gydytojo padaryti atpirkimo ožį. Visur ir visada sakau: šalin rankas nuo šeimos gydytojo! Jis dirba tikrai daug ir gerai, bet jeigu dar bus vykdomas puolimas prieš šeimos gydytojus, jų skaičius tikrai sumažės.
Jeigu Lietuvoje bus sukuriama neigiama psichologinė atmosfera, kuomet pradedami kaltinti gydytojai ir grasinama, kad iš jų bus atimamos licencijos, situacija tikrai nebus gera.
Manau, kad jeigu klaidos ir yra padaromos, jos yra netyčinės. Dėl pervargimo, didelio darbo krūvio, normalaus poilsio nebuvimo. Galbūt vienas kitas gydytojas iš tikrųjų bando padaryti ką nors negero, bet šiuo atveju metamas šešėlis ant daugelio gydytojų.
Komentuoti: