Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė praplečianti gerų darbo rodiklių sąrašą. Kaip žinia, puikių rezultatų pasiekusios gydymo įstaigos finansiškai apdovanojamos. Deja, dalį nustatytų rodiklių gydytojams gali pagadinti nepaklusnūs pacientai.
Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad finansinės paskatos šeimos gydytojams dėka antibiotikai vaikams bus skiriami racionaliai, suaktyvės vyresnio amžiaus žmonių skiepijimas gripo vakcina, dėl pritaikomo tinkamo gydymo nebeliks nereikalingos hospitalizacijos atvejų.
Pacientai „kiaulina“ gydytojams
Vienas rodiklių, kuriuo matuojama gydytojo darbo kokybė, – hospitalizacijų skaičius. Jis esą puikiai atspindi ir šeimos gydytojo darbą. Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai tvirtina, kad gydymo įstaigos yra skatinamos finansiškai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, kurios numatytos tik ligoms, gerai kontroliuojamoms ambulatoriniame lygyje. Bet stacionarių pacientų skaičius ne visiškai priklauso nuo šeimos gydytojo, ne visuomet statistinė grafa tinkamai atspindi gydytojo darbo kokybę. Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pastebi, kad pasitaiko nemažai atvejų, kai pacientai tinkamai neįvertinę ligos simptomų uždelsia kreiptis į šeimos gydytoją. Tuomet dėl komplikacijų pacientas atsiduria ligoninėje, o dėl to kenčia šeimos gydytojo vertinimas.
Nauja tai, kad lazdomis gydytojus įtikinėjusi ministerija šįkart medikus vilioja saldainiais.
„Visokie įtikinėjimai, įsakymai gerai, bet finansiniai svertai dažniausiai būna veiksmingiausi. Kai ministerija bandė spręsti eilių pas gydytoją problemą įsakymu, nieko neišėjo“, – permainą pastebi Lietuvos bendrosios praktikos-šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas.
Paskata menkai jaučiama
Ministerijos prielankumo neužsitarnaus vien diagnostika ir gydymu besiverčiantys gydytojai. Geras medikas turės pasitelkti įtikinėjimo įgūdžius, kad įpirštų pacientui skiepus nuo gripo.
„Šeimos gydytojai turėtų pradėti aktyviai agituoti už skiepus. Žinoma, jie
žiauriai apkrauti diagnostika ir gydymu. O dabar dar pradėtų užsispyrusį žmogų dešimt minučių įtikinėti, kad jam reikia skiepytis, o jis kategoriškai nenori“, – gydytojo pareigų krūvio problemą įžvelgia J.Kalibatas.
VLK atstovai tvirtina, kad siekiama ne įtikinėti, bet priminti ir paaiškinti vyresnio amžiaus pacientams apie galimas gripo komplikacijas ir kylančias grėsmes jų sveikatai ar net gyvybei nepasiskiepijus. Visgi, priklausomai nuo to, ar pacientas atsižvelgs į gydytojo priminimus, keisis mediko atlyginimas, tad vargu ar priminimų pakaks. Asmenų 65 m. amžiaus ir vyresnių skiepijimo veiksmingumas yra 30–40 proc., tačiau vakcina ganėtinai efektyvi siekiant išvengti sunkios ligos formos, komplikacijų ir mirties. Gripo komplikacijos gresia 50 proc. gripu susirgusių vyresnio amžiaus žmonių. Deja, nepaisant to, kad skiepai senjorams nemokami, švirkšto dūriui pasiryžta tik nedidelė dalis.
Dėl gerų rodiklių iš kailio besiverčiančių gydytojų piniginės neišsipučia. „Apmokėjimas už rodiklius nėra gausus. Jie perskaičiuojami kas pusę metų ir atsižvelgiant į nuveiktus darbus, nedidelis procentas yra pridedamas prie bendrų įstaigos pajamų. Tada administracija gydytojų darbo užmokestį apskaičiuoja ir iš gerų darbo rezultatų rodiklio finansavimo. Tačiau tas priedas sudaro menką procentą viso atlyginimo, jis nelabai stipriai pasijaučia. Įkainiai yra labai nedideli. Žinoma, tai geriau nei nieko“, – optimizmu netrykšta J.Dūdienė.
L.S. skaičius
32
- tiek mln. eurų PSDF biudžeto lėšų šiais metais skirta šeimos gydytojų komandoms skatinti. Tai yra 14 mln. eurų daugiau nei pernai.
Eksperimentas vaikų sveikata
SAM džiaugiasi, kad finansinės paskatos dėka antibiotikai vaikams bus skiriami racionaliai, suaktyvės vyresnio amžiaus žmonių skiepijimas gripo vakcina, dėl pritaikomo tinkamo gydymo nebeliks nereikalingos hospitalizacijos atvejų. Abejonių nekyla - SAM spręsti bandomos problemos nėra išsigalvoti baubai. Antibiotikų perteklinis skyrimas yra didelė bėda ne tik Lietuvoje. Gydytojai nebūdami tikri, ar liga bakterinės kilmės, apsidraudžia, skiria antibiotikus. Tyrimai rodo, kad 30 proc. atvejų gydytojai antibiotikus skiria bereikalingai. Tačiau jie teisinasi esą antibiotikus skiriantys profilaktikai, nes esant virusinei infekcijai bet kada gali prasidėti bakterinės komplikacijos. Opi šio meto problema pasaulyje - mikrobų atsparumas antibiotikams. Dėl šios priežasties kasmet nepavyksta išsaugoti arti milijono žmonių gyvybių.
J.Kalibatas mano, kad antibiotikus iš tikrųjų būtų galima skirti tikslingiau: „Laboratoriniai testai galėtų padėti nustatyti, kokio tipo yra infekcija. Nekalbu apie visus rajonų, ambulatorijų gydytojus, bet bent jau didžiuosiuose miestuose būtų galima tai padaryti. Turime galimybes skirti antibiotikus racionaliai. Ministerija pagalvojo, kad geriausias būdas yra ne įtikinėjimas, o finansiniai svertai. Kuo mažiau skiria antibiotikų, tuo labiau finansiškai įstaiga, o kartu ir gydytojas bus skatinami.“
Tiesa, yra kita medalio pusė. Gydytojai gali imti varžytis, kuris mažiau antibiotikų paskirs. SAM siūloma politika gali tapti uždelsto veikimo bomba. „Taip, be abejonės yra tam tikra rizika. Gal gydytojai per mažai pradės skirti antibiotikų. Tada iš karto pamatysime gausesnes komplikacijas, ligoninėse atsidūrusių vaikų skaičių. Manyčiau, po kurio laiko reikės įvertinti, ar nauja tvarka davė žalos ar naudos“, – su abejone į ateitį žvelgia J.Kalibatas.
Komentaras
Aukštadvario (Trakų raj.) pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė:
- Sunku nustatyti, ar antibiotikai skiriami racionaliai. Didžiausias srautas vaikų patenka arba pas šeimos gydytoją arba pas apylinkės pediatrą, kuris irgi dirba šeimos gydytojo komandoje. Gal tai skatins geriau pagalvoti. Galime testą padaryti, kad sužinotume, ar pacientui tinka paprasčiausias antibiotikas. Priemones, kurios priverčia susimąstyti prieš skiriant antibiotiką, aš sveikinu. Tik lieka niuansas, kaip gydytojo sprendimai bus vertinami. Pasirinkti antibiotiką ir kuo remiantis jį pasirinkti – tai yra gydytojo sprendimas. Kartais nereikia atlikti kraujo tyrimo, kai yra aiškiai matyti, pavyzdžiui, angina. Tada gydymą galima paskirti ir be kraujo tyrimų. Klausimas, kaip bus vykdomas vertinimas.
Priemonių mes turime, tik tam reikia paskirti laiko, o jo stinga – viskas turi būti atlikta čia ir dabar, visi turi būti greitai priimti per penkias dienas, todėl pacientams gali skirti ribotą laiką. Nuo penkių iki septynių, kartais dešimties minučių. Mes esam įsprausti į tuos rėmus.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: