Poliklinikos jau prisispausdino ankstyvojo alkoholio rizikos vertinimo testų, kuriuos turės kišti kiekvienam pacientui po nosim. Tiesa, medikus neramina, ar tai nesusikirs su naujais duomenų apsaugos reikalavimais, kuomet nutekėjus itin jautriai informacijai įstaigai grėstų tūkstantinė bauda.
Testą reikia taisyti
„Šeimos gydytojai ir slaugytojai, kuriems nuspręsta užkrauti šią funkciją, yra pikti. Be to, kol kas nelabai matome naudos. Arba testuose sužymėti visi „nuliukai“, arba pacientai atsisako juos pildyti. Tuomet prašome pasirašyti, kad jie testo nepildys“, - apie ką tik prasidėjusį procesą kalba Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Edita Paberalienė.
Įstaigos vadovė turi priekaištų testo sudarytojams.
„Pirmi trys klausimai yra keistoki. Juos privalu užpildyti. Jei neviršiji trijų balų, toliau nebereikia. Pirmo ir trečio klausimų atsakymuose yra žodis „niekada“, o antrame jau tokio pasirinkimo nėra. Jei pirmame pažymi, kad niekada negeri, antrame klausiama apie suvartojamo alkoholio dienos normą. Nesuprantu, kas šiuos testus sudarė, nes juose nėra logikos“, - stebėjosi Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Edita Paberalienė.
Anot jos, žmogus, atėjęs pas gydytoją, vargu ar atskleis teisingą informaciją. Pašnekovės įsitikinimu, šis testas visų pirma turėtų būti skirtas rizikos grupėms ar gydytojui turint įtarimų, kad pacientas galimai piktnaudžiauja alkoholiu.
„Pagal ministro įsakymą testas skiriamas visiems pacientams nuo aštuoniolikos metų. Manau, tam tikra atranka turėtų būti - nelabai suprantu, kam reikalinga šimtaprocentinė visuomenės apklausa. Net sveikatos prevencijos programose numatytos rizikos grupės pagal amžių“, - svarsto E.Paberalienė.
Ne kelių minučių darbas
„Nebežinau, kada mums reikės dirbti: pacientui skiriama penkiolika minučių ir mes tikrai nesuspėjame, - sakė paciento apžiūros metu užklausta Kauno miesto poliklinikos (Centro padalinio) vyresnioji šeimos gydytoja Eligija Laurusevičienė. - Jei manęs paprašytų užpildyti testą, nežinau, ar aš sutikčiau. Tikrai neturiu tiek laiko pacientui išaiškinti ką ir kaip reikia pildyti.“
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos gydytojų) asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas puikiai supranta tokias medikų reakcijas.
„Gydytojai, aišku, nepatenkinti, nes tai - papildomas darbas, nepaisant, kad žadėta mokėti už testus. Kol yra tokie gydytojų krūviai, tikrai ne apie testus reikia galvoti.
Eilinis pacientas vienas į juos neatsakys, nes reikia suskaičiuoti alkoholio vartojimo porcijas (vienetus), o tai nėra paprasta. Gydytojai bandė ir tai tikrai užima daug laiko. Pacientams daug kas neaišku, klausia, ką čia rašyti, kaip pildyti. Tai užtrunka ne kelias minutes, o kur kas daugiau. Galbūt profesorius ir galėtų atsakyti greičiau, bet eiliniams žmonėms kyla daug neaiškumų. Jiems reikia tiesiog vadovauti, už juos atsakinėti į klausimus. Anketa nėra tobula, priešingai, sudėtinga, absoliučiai viskas išversta iš anglų kalbos. O kontingentas, kuris geria, niekuomet neatskleis tikros situacijos“, - nė vieno pliuso neįžvelgia profesorius.
J.Kalibatas abejoja ir šių testų prasmingumu.
„Kodėl testas skirtas iki šešiasdešimt penkerių? Paskui žmogus jau nurašytas ir neturi problemų dėl alkoholio? Arba, kodėl tik nuo aštuoniolikos metų? Juk jaunimas, puikiai žinome, pradeda alų gerti ir penkiolikos, ir šešiolikos metų.
Tai gal pradėkime apklausinėti nuo šešiolikos, jeigu norime žinoti tikrą situaciją“, - sako profesorius.
Kertasi su duomenų apsauga
„Ministro įsakymu nurodyta, kas turi užsiimti testų pildymu, tai yra mūsų psichikos sveikatos centras ir šeimos gydytojai. Dabar diskutuojame, ar galime įkelti anketą į elektroninę erdvę, gal geriau pateikti rašytinį variantą žmogui, ar tai nebus asmens duomenų pažeidimas.
Galbūt reikia galvoti, kad tą anketą turime kitaip saugoti. Jei tai pildytų tik psichikos sveikatos centras, jie turi savo kartoteką ir konfidencialumą užtikrina. Šeimos gydytojai gi pildo elektronines korteles“, - sako Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vyriausioji gydytoja Vida Žvirblienė, pridurdama, kad pats testų pildymas rūpesčių nesukelia.
Savo ruožtu kalbinti teisininkai aiškina: jei gydymo įstaiga imasi visų organizacinių ir techninių priemonių apsaugoti tokiai elektroninei informacijai, niekas to daryti (kelti į elektroninę sistemą – red.) nedraudžia. Anot jų, reikėtų ypač didelį dėmesį kreipti tokios informacijos apsaugai ir panaudoti visas įmanomas protingas priemones, kad tokia informacija, laikoma elektroninėje erdvėje, netaptų prieinama tretiesiems asmenims. Turi būti maksimaliai apsisaugota nuo įsilaužimų grėsmės. Priešingu atveju, įstaigai grės didžiulės baudos už asmens duomenų nutekinimą.
Teisininkės komentaras
Advokato padėjėja Sima Ubė:
- Tai yra jautri informacija, kuri gali padaryti žalos. Pirmadienį įsigaliojo asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimas, kuris neįnešė jokio aiškumo dėl baudų ir kaip jos bus skiriamos. Baudas arba jų „lubas“ visi žino - net dvidešimt milijonų eurų arba keturi procentai nuo apyvartos, bet kaip jos bus skiriamos, mūsų priežiūros institucija – Duomenų apsaugos inspekcija nepaaiškino. Todėl, tikėtina, kad remiantis bendraisiais atsakomybės atsiradimo pagrindais, visada atsižvelgiama, kokią žalą gali padaryti tokios informacijos atskleidimas.
Baudos išvis galima neskirti, galima įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus arba tiesiog apsiriboti įspėjimu. Bet kadangi šie duomenys itin jautrūs, tikėtina, kad baudos būtų skiriamos. Praktikos, kaip tai bus daroma, kol kas neturime.
Dar vienas svarbus niuansas, kad baudos dydis priklausys nuo to, ar sveikatos priežiūros įstaiga yra valstybinė, ar privati. Todėl, kad įstatymas numato skirtingas baudas viešiesiems asmenims ir privatiems. Aišku, čia daug galima kalbėti apie diskriminaciją, tarkime, jei privatiems asmenims, baudos gali siekti maksimaliai nuo dešimties iki dvidešimties milijonų eurų, valstybinėms institucijoms maksimali bauda, atrodo, - iki šešiasdešimt tūkstančių eurų.
Komentuoti: