Šeimos gydytojai ieško būdų, kaip sumažinti rūkymo žalą

Evelina Machova
2019-02-25
Tyli, bet ilgainiui namuose įkalinanti liga. Taip lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) apibūdina patys pacientai. O gydytojai sako, kad ji kaip daugelis kitų lėtinių ligų formuojasi be skausmo ir nepastebimai. Kas turi įtakos jai atsirasti? Vienos dažniausių priežasčių - oro tarša ir rūkymas. Ar įmanoma to išvengti, bent sumažinti žalą? Šiuos klausimus medikai svarstė Lietuvos šeimos gydytojų inicijuotame seminare „Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos aktualijos šeimos gydytojo darbe“.
Šeimos gydytojai ieško būdų, kaip sumažinti rūkymo žalą

Faktas
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – tai nuolat progresuojanti liga, pažeidžianti kvėpavimo takus, pasireiškianti bronchų susiaurėjimu -  bronchų obstrukcija. LOPL Lietuvoje serga apie 60 tūkst. gyventojų (maždaug 2 proc. suaugusių populiacijos). Pasaulyje LOPL pacientų yra apie 384 mln. Jau dabar tai trečia pagal mirtingumą liga pasaulyje, o sergamumas ja auga.
Žmogus gali ilgą laiką nežinoti, kad serga LOPL, kadangi liga progresuoja lėtai, o plaučių funkcija labiau sutrinka tik po 20-30 rūkymo metų. Todėl daugeliu atvejų ši liga diagnozuojama vėlai, gydymas pradedamas ligai toli pažengus. Dažniausiai liga nustatoma 40-50 metų sulaukusiems žmonėms.

 
Liga, kuria sergant neskauda
Pasak šeimos gydytojo, prof. Leono Valiaus, su LOPL šeimos gydytojai kasdieniame darbe susiduria gana dažnai. Tiesa, ilgą laiką šios ligos gydymas bei vaistų skyrimas buvo priskirtas pulmonologams. Tačiau pasikeitus įstatyminei bazei, nuo pernai rugsėjo šeimos gydytojai pacientams, sergantiems lengva ligos forma, gali skirti kompensuojamuosius vaistus.

„Dešimt metų šeimos gydytojai tokiems pacientams neskirdavo gydymo, nes viskas buvo perduota pulmonologams. Todėl natūralu, kad apie ligą esame šiek tiek primiršę. Dabar gi pasikeitus situacijai žinias reikia atnaujinti. Pirmasis seminaras vyko Kaune, vėliau planuojame juos rengti ir kituose regionuose: priminsime šeimos gydytojams apie ligą, pasidalinsime naujausiais moksliniais tyrimais. Ši liga progresuoja iš lėto, dažnai paliečia rūkalius, todėl šiuo atveju svarbi dar viena tema - rūkymo žalos mažinimas, keičiant įpročius“, - sako prof. L.Valius.
Anot jo, situacija, kai žmogus serga, bet pirminių simptomų dar nejaučia, - gana dažna, jei kalbame apie lėtines ligas. „Kai žmogus mato akivaizdžius pokyčius, tarkim, reumatoidinio artrito atveju – sutinsta rankos, nebesugraibai puodelio – iš karto kreipiasi į gydytojus. O diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, LOPL atveju procesas vyksta lėtai. Tačiau vėlyvos diagnostikos pasekmės skausmingos.

 

L.S. skaičius
384
- apie tiek mln. žmonių pasaulyje serga LOPL.

 
Rūkymas - viena priežasčių

„Rūkymas yra blogis ir taškas, ypač žmogui, kuris serga LOPL. Jiems vienintelė galimybė pamatyti, kaip auga anūkai, - mesti rūkyti ir ne poryt, o šiandien“, - sako prof. Leonas Valius.

Pasak medikų, LOPL - kompleksinė liga, kuri apima ne tik plaučius ir bronchus, bet dėl plaučių pažeidimo ir deguonies trūkumo nukenčia visas organizmas.
Pirmasis pažeidimas įvyksta bronchuose, kai dažniausiai dėl tabako rūkymo, bronchai pradeda siaurėti. Dėl to sumažėja deguonimi įsotinto oro patekimas į plaučius bei oro, kuriame yra daugiau anglies dvideginio, pašalinimas iš plaučių. Antrasis pažeidimas įvyksta plaučiuose, kai dėl rūkymo išskiriamų medžiagų pažeidžiamas jų audinys: pradeda plyšinėti plaučių pūslelės – alveolės ir susidaro didelės pūslės. Mediciniškai tai vadinama emfizema. Susidarius didesnėms ar daugiau pūslių plaučiuose, mažėja jų paviršiaus plotas. Dėl to prastėja deguonies patekimas iš alveolėse esančio oro į plaučiuose esančių kraujagyslių kraują.

„Ligai progresuojant, tokių pacientų fizinis aktyvumas apsiriboja vienu kambariu ar butu. Tenka daug laiko praleisti su deguonies aparatu, be jo praktiškai negali niekur išeiti. Perkeltine prasme tai - gana skausminga liga, nes žmogus desocializuojasi ir tampa priklausomas nuo deguonies aparato bei aplinkinių žmonių“, - sako prof. L.Valius.
Pasak specialistų, dažniausiai žmogus kreipiasi į gydytoją, kai pradeda trūkti oro: jis nebegali atlikti įprastinės ar intensyvesnės veiklos. Atsiradęs dusulys rodo, kad pažeidimas yra pažengęs.
Į klausimą, ar rūkymas yra viena pagrindinių priežasčių LOPL atsirasti, prof. L.Valius sako, jog tai - viena priežasčių, bet - ne vienintelė. Įtakos tam gali turėti ir dulkės, ir oro užterštumas. 

Specialistų teigimu, atpažinti ligą anksti galima, jeigu šeimos gydytojas nepamiršta paciento paklausti kelių dalykų. Pirma, išsiaiškinti rizikos veiksnių. Ar žmogus rūko – aktyviai ar pasyviai? Nes ir pasyvus rūkymas, kada įkvepiama tabako dūmų aktyviai rūkant kitam – šeimos nariui ar bendradarbiui – pažeidžia plaučius. Ar nėra žalingų profesinių veiksnių? Galbūt žmogus dirba medienos ar kitų šakų pramonėje, susijusioje su dulkėmis. Seminare LSMU MA Šeimos medicinos klinikos profesorius Danielius Serapinas pristatė pranešimą, kad ligai įtakos gali turėti ir genetinis defektas – a1 antitripsino deficitas. Pasak pranešėjo, šį defektą turintys žmonės labiau rizikuoja sirgti LOPL, tačiau, jei žmogus, turintis šį defektą, dar ir rūko, liga jam garantuota beveik šimtu procentų.

Pirmi nebylūs simptomai
Kokie pagrindiniai LOPL simptomai? Medikai sako, jog viena didžiausių problemų, kad ši liga pirmų ankstyvų specifinių simptomų kaip ir neturi. Vienas būdingų bruožų - kosulys. Tačiau, jei kalbame apie rūkalius, jie ir taip kosėja, todėl tik pagal tai neįmanoma atsakyti, kad tai - ligos pradžia. Dar vienas požymių – nuolatinis skrepliavimasis. Atsiradus šiems dviems simptomams, galima manyti, kad bronchai jau yra pažeisti.
„Rūkantiesiems pirmiausia patarčiau atkreipti dėmesį į rūkymo stažą. Toliau - lėtinis kosulys, dažni ir užsitęsę bronchitai, skrepliavimasis. LOPL progresuojant atsiranda sunkumas krūtinėje, dusulys, mažėja fizinio krūvio tolerancija, tarkim, lipimas į antrą ar trečią aukštą tampa sunkus, nors anksčiau to nebuvo. Dar vėliau atsiranda dusulys ir ramybės būsenoje, širdies ar kvėpavimo funkcijos nepakankamumas“, - vardija gydytojas.

Bėda ta, kad rūkantis žmogus tuo nesiskundžia, nes galvoja, kad tai yra įprasta: jeigu rūkau, savaime suprantama, turiu kosėti ir skrepliuotis. Ir jeigu gydytojas tikslingai to nepaklausia, žmogus dažniausiai ir nepasiskundžia. Bet jeigu gydytojas paklausia ir gauna teigiamą atsakymą, būtina pacientą nusiųsti plaučių funkcijos tyrimui, vadinamam spirometrija. Šis tyrimas, esant būdingiems klinikiniams simptomams, leidžia nustatyti, ar žmogus serga LOPL.

Baltijos šalys - rūkymo pirmūnės

„Yra ir labai plona linija, kad siūlydami pakaitinius įrenginius kaip alternatyvą vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems kelis dešimtmečius, nesukurtume iliuzijos jauniems žmonėms, kurie pradės rūkyti, galvodami, jog tai - kur kas saugesnė alternatyva. Šia tema reikia plačios diskusijos su politikais, gydytojais ir pacientais“, - sako Latvijos universiteto Medicinos fakulteto gydytojas alergologas med. dr., doc. Māris Bukovskis.

Apie rūkymo žalą daug kalbama, atvirai kalbama apie priemones - pradedant nikotino pleistrais, baigiant medikamentiniu gydymu, kurios galėtų padėti mesti rūkyti. Vis dėlto Latvijos universiteto Medicinos fakulteto gydytojas alergologas med. dr., doc. Māris Bukovskis sako, kad pastarojo meto tyrimai nėra džiuginantys. „Pernai medicininiame žurnale Latvijoje publikavau straipsnį ir turiu prisipažinti, jog tyrimo rezultatai mane nustebino. Pagal rūkymo mastą Rytų Europa - lyderė pasaulyje. Kas dar įdomu, kad, tarkim, Kinijoje, Indijoje ar vidurio rytų šalyse daugiausia rūko vyrai. O Rytų Europoje santykis tarp rūkančių vyrų ir moterų beveik toks pats, tarp moterų jis auga. Latvijoje trisdešimt vienas procentas visos populiacijos rūko. Duomenys skelbiami Pasaulio sveikatos organizacijos. Lietuvoje ir Estijoje šie skaičiai šiek tiek mažesni. Tai rodo, kad turime problemą, su kuria privalome kovoti intensyviau“, - sako M.Bukovskis.

Paklaustas, kodėl Baltijos šalys pirmauja pagal rūkalių skaičių pasaulyje, gydytojas daro prielaidą, jog taip susiklostė istoriškai. Kol šalys priklausė Sovietų sąjungai, rūkančiųjų skaičius buvo net kelis kartus didesnis nei dabar. Rūkymas buvo kaip ir niekuo nekenkiantis dalykas. Dabar situacija keičiasi - rūkančiųjų skaičius mažėja. Vis dėlto laukia dar labai ilgas kelias norint šiuos skaičius pakeisti. „Dar vienas svarbus momentas, kad trijose Baltijos šalyse rūkymo žalos mažinimo politika žengia tik pirmuosius žingsnius, nes kurį laiką ji nebuvo prioritetinė sritis. Kol kas dar per trumpai dirbame edukuodami visuomenę apie rūkymo žalą, per mažai užsiimame prevencija, kad moksleiviai nepradėtų rūkyti“, - sako M.Bukovskis.
Prof. L.Valius kalbėdamas apie rūkymą bei jo keliamą žalą pastebi ir dar vieną problemą – visuomenės požiūrį ir stigmatizaciją. LSMU MA Šeimos medicinos klinikoje veikia kabinetas, kur pacientams profilaktiškai matuojami įvairūs sveikatos parametrai, pildoma anketa, kurioje vienas kausimų - rūkote ar ne.
 
„Vos vienas procentas prisipažįsta, jog rūko. Visuomenė tai suvokia kaip gėdą. O su alkoholio vartojimu dar įdomiau, nė vienas nepažymi, jog vartoja alkoholį. Atrodo, kad esame blaivininkų tauta, nors realybė, kaip matome, - visai kitokia. Kol nepakeisime požiūrio, labai gerų rezultatų nepasieksime. Nes mūsuose žmogus, turintis priklausomybių, suvokiamas kaip prarastas. Dar visai neseniai toks požiūris buvo ir į žmones, turinčius psichikos sveikatos problemų. Dabar situacija po truputį keičiasi. Taip jau yra, kad vienas žmogaus turi didesnį potraukį alkoholiui, kitas - nikotinui, bet jiems abiem reikia padėti įveikti priklausomybes“, - sako prof. L.Valius.
 
Alternatyvos nenorintiems mesti

Rūkymas - tokia pati priklausomybė kaip nesaikingas alkoholio ar narkotikų vartojimas. Norint jo atsikratyti reikia taikyti įvairias priemones, bet tai - ilgas darbas. Be to, net ir taikant visas įmanomas priemones penkiasdešimt procentų atkrenta. „Rezidentūroje studentus mokome, kaip konsultuoti metimo rūkyti klausimais. Bet praktikoje, deja, šios intervencijos netaikome. Kodėl? Tai užima daug laiko, o žinant šeimos gydytojų darbo krūvius, šešių žingsnių intervencijai, kuomet pacientas konsultuojamas, stebimas, ar atkrenta ar ne, dažnu atveju nelieka laiko. Turi suintriguoti pacientą, kad jis užsinorėtų keisti ydingą gyvenseną. Per dieną tai neįvyks. Tokių stebuklų, kad ateina rūkantis pacientas pas šeimos gydytoją ir po penkiolikos minučių palikęs kabinetą nebeprisidega nė vienos cigaretės, nebūna. Čia prasideda konsultacijos menas. Pirmiausia suintriguoji, sudomini, kad kitos konsultacijos metu jis pasiteirautų, kokios yra galimybės mesti rūkyti. Kai žmogus apsisprendžia, turi tapti jo pagalbininku, kuriam galima paskambinti, jei apniks abstinencija. Labai svarbu ir žmogaus mentalitetas. Savo praktikoje esu turėjęs pacientų, kai matai, jog žmogus nori mesti, bet jam vis nesiseka. Tokiais atvejais siūlai įvairias intervencijas. Tačiau būna ir tokių atvejų, kai žmogaus savimonė apie sveikatą yra ribota, jis nenori įpročio atsikratyti ir jokie argumentai neveikia“, - sako prof. L.Valius.

Dabar nemažai kalbama ir apie tokias alternatyvas įprastoms cigaretėms kaip e.cigaretės ar kaitinamojo tabako įrenginiai, kurie, kaip rodo tyrimai, tiesa, kol kas neilgalaikiai, sukelia mažesnę rūkymo žalą. Į klausimą, ar šie gaminiai galėtų tapti priemone, mažinančia rūkymo žalą, gydytojai atsako, jog, remiantis tyrimais, tokia galimybė yra. „Tarp rūkančiųjų yra nemažai vyresnio amžiaus žmonių, kurie nenori mesti rūkyti, ir juos labai sunku įkalbėti. Daugelis jų mano, kad metimas rūkyti jų amžiuje sveikatos požiūriu jokios naudos neatneš. Nors moksliniai tyrimai rodo visai ką kita. Metimo rūkyti nauda įrodyta bet kuriame amžiuje. Nenorintiems mesti rūkyti žmonėms minėti produktai galėtų tapti šiek tiek saugesne alternatyva cigaretėms. Tačiau yra ir labai plona linija, kad siūlydami juos kaip alternatyvą vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems kelis dešimtmečius, nesukurtume iliuzijos jauniems žmonėms, kurie pradės rūkyti, galvodami, jog tai - kur kas saugesnė alternatyva. Šia tema reikia plačios diskusijos su politikais, gydytojais ir pacientais“, - sako M.Bukovskis.

Savo ruožtu prof. L.Valius abejoja, jog alternatyvius produktus būtų galima laikyti priemone žmonėms nuo žalingų įpročių atpratinti. „Šiuo atveju juk pačios priklausomybės neslopini, o gauni, jei taip galima pasakyti, tą patį narkotiką, tik saugesnėje pakuotėje. Pati kryptis siekiant mažinti į organizmą patenkančių toksinių medžiagų kiekį - nebloga, bet mesti rūkyti visais atvejais yra geriau. Čia nediskutuotinas dalykas. Tačiau, kaip ten sakoma, visų nuodų neuždrausi, bet galime siekti, kad tai būtų saugesnis produktas. Tarkim, svarstoma uždrausti dyzelininius automobilius, nes jų tarša, palyginti su benzininiais, yra kur kas didesnė. Tačiau tai nereiškia, jog benzininiai visai netaršūs. Taršūs, tik santykinai mažiau. Čia, manau, panašus atvejis. Rūkymas yra blogis ir taškas, ypač žmogui, kuris serga LOPL. Jiems vienintelė galimybė pamatyti, kaip auga anūkai, - mesti rūkyti ir ne poryt, o šiandien“, - sako prof. L.Valius.

 
Komentaras
„Philips Morris International“ Mokslo ir inovacijų padalinio medicinos direktorius Francesco Sergio:


- Pagrindinė mano prezentacijos tema - lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Remdamasis publikacijomis, statistika bandau pateikti realią situaciją ir kas jai turi įtakos. Kaip žinia, viena ligos priežasčių yra rūkymas, tačiau įtakos turi ir oro tarša. Pavyzdžiui, remiantis tyrimais maždaug trisdešimt procentų visų pacientų, kuriems diagnozuojama LOLP suserga, nors niekada nerūkė. Esu gydytojas pulmonologas, todėl puikai žinau ir ligos eigą, ir kaip ji apriboja žmonių gyvenimą. Todėl turime stengtis jiems sukurti saugesnę aplinką. Statistika rodo, kad nuo keturiasdešimties iki penkiasdešimties procentų žmonių, kurie ilgą laiką rūkė, suserga LOPL. Taigi, noriu pasiųsti itin svarbią žinutę - remiantis pasauliniais duomenimis, rūkantys suaugusieji turi mesti. Šiuo atveju negali būti jokių diskusijų. Tačiau vargu ar galime tikėtis, jog visi pasaulio rūkaliai po šios žinios tai padarys. Nerealu. Vadinasi, turime sukurti alternatyvą.
 
Yra žmonių, kurie dėl įvairiausių priežasčių nenori mesti rūkyti, arba bandė, bet bandymai buvo nesėkmingi. Tokie žmonės praranda motyvaciją. Jiems kaitinamojo tabako įrenginiai gali tapti alternatyva rūkymo žalai mažinti. Tyrimai rodo, kad tai - saugesnė, tačiau nemaišykite su sveikesne alternatyva. Ar rūkymas gali prisidėti prie oro taršos? Tam tikra prasme, taip. Mokslo įrodyta, kad oro tarša šimtu procentų - nuo negimusių kūdikių iki pagyvenusių žmonių - veikia populiaciją. Jei tėvai rūko šalia vaikų arba rūko tose pačiose patalpose, kur būna ir vaikai, sąmoningai žaloja ir save, ir vaikus. Plaučiai gerai aprūpinami krauju, o jų paviršiaus plotas didelis, jie visada būna aplinkoje, kurioje yra daug deguonies. Plaučių epitelį nuolat veikia oksidantai, kurie susidaro endogenetiškai (vykstant mitochondrijų elektronų pernešimui ir suaktyvėjus uždegiminėms ląstelėms, kurios patenka į plaučius) ir egzogeniškai (nuo cigarečių dūmų ir oro teršalų, pavyzdžiui, ozono, azoto oksido ir deginimo dalelių, dėl aplinkos poveikio).
 
Be to, reikia paminėti, kad LOPL, kaip rodo mokslas, susergama dėl oksidacinio streso, patiriamo veikiant cigarečių dūmams. Įrodymų, kurie rodo rūkymo žalą apstu ir turime investuoti į žalos mažinimo koncepciją. Kas tai yra? Tai - medicininės ir socialinės politikos strategija mažinti asmens ir visuomenės patiriamą žalą, sukeliamą žalingo elgesio, kurio negalime visiškai išvengti arba pašalinti. Pavyzdžiui, sporte, kad išvengtume traumų, naudojame įvairias apsaugines priemones: šalmus, apsaugas. Traumos šimtu procentų gal ir neišvengime, bet riziką jai atsirasti sumažinsime.
 
Toks pat principas galioja įprastas cigaretes keičiant kaitinamojo tabako įrenginiais. Įrodyta, kad rūkymas sukelia priklausomybę ir daug rimtų ligų. Skaičiuojama, kad pasaulyje daugiau nei 1 milijardas žmonių ir toliau rūkys. Taigi siūlyti bedūmes alternatyvas rūkantiems suaugusiems yra protinga papildoma esamos tabako kontrolės strategijos priemonė. Nenorintiems ar nepajėgiantiems mesti rūkyti turi būti pasiūlyta mažesnės rizikos gaminių. Nors šie produktai sukelia priklausomybę ir nėra nerizikingi, moksliniai tyrimai apie bedūmius produktus pateikia aiškių įrodymų dėl jų potencialo mažinti rūkymo žalą. Vis dėlto kvėpavimo sistemos ligų prevencijai rūkymas lieka iššūkiu. Be jokios abejonės, geriausias pasirinkimas kiekvienam rūkančiajam yra mesti šį žalingą įprotį. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris