Seimo nesutarimai dėl vyno butelių keliasi į rudenį

Eimantas Šaulitis
2019-07-18
Prieš keletą metų Lietuvoje įvesta taromatų sistema džiugina – šiukšlių kalnai ėmė tirpti. Gražių statistinių skaičių užburti parlamentarai svarsto plėsti depozitinę sistemą į ją įtraukiant ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą. Tačiau šiais užmojais patenkinti toli gražu ne visi. Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas klausimą nukėlė rudens sesijai.
Seimo nesutarimai dėl vyno butelių keliasi į rudenį
Priėmus Seimo narės, „valstietės“ Virginijos Vingrienės įstatymo projektą į taromatus keliautų ir vyno, brendžio ar degtinės buteliai.

Žmonių susipratimu netiki
Priėmus Seimo narės, „valstietės“ Virginijos Vingrienės įstatymo projektą į taromatus keliautų ir vyno, brendžio ar degtinės buteliai. Pagrindinis parlamentarės motyvas – aplinkosauginis. Kasdien vis garsiau ir neramiau kalbama apie globalinį atšilimą. Rūšiavimas įvardijamas kaip viena efektyviausių priemonių sumažinti klimato kaitą skatinančių dujų - metano ir anglies dioksido - emisiją. Siekiama eiti žiedinės ekonomikos keliu, kad panaudoti daiktai taptų žaliava naujai produkcijai.
 
V.Vingrienė įsitikinusi, kad depozito sistemos praplėtimu būtų skatinamas gyventojų ekologinis sąmoningumas, noras rūšiuoti. „Aš irgi norėčiau, kad žmonių ekologinis sąmoningumas kiltų iš idealistinių paskatų. Deja, keliolikos metų darbo praktika rodo ką kita. Tuo metu prieš kelerius metus įvesta depozitinė surinkimo sistema duoda devyniasdešimties procentų surenkamumą. Tai akivaizdus rūšiavimo šuolis. Vadinas, gyventojams būtina turėti ekonominį motyvą“, - įsitikinusi parlamentarė. Būtinybę plėsti sistemą „valstietė“ grindžia tuo, kad dabar buitinių atliekų konteineriuose esą randami labai dideli kiekiai stiklo taros, todėl didelė dalis stiklo yra neperdirbama, keliauja į sąvartynus, o perdirbėjams stiklo pritrūksta.

 
Sistemos praplėtimo skeptikų argumentai parlamentarei atrodo „pritempti“. Jos neįtikina skundai, kad prekybininkai neturės, kur sandėliuoti surenkamo didesnio taros kiekio, ar nuogąstavimai dėl iškilsiančios būtinybės tobulinti taromatus. V.Vingrienė įsitikinusi, kad surinkimui pritaikyti pavyktų visus butelius.
Vis dėlto parlamentarė sutinka, kad perėjimą būtų galima atlikti etapais. Pavyzdžiui, pirmiausia pradėti nuo vyno, šampano butelių surinkimo, leidžiant prekybininkams prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
Prieš savaitę Seimo narės priesaiką davusi konservatorė Aistė Gedvilienė entuziazmu nespinduliuoja, ji nemano, kad laikas permainoms jau pribrendo, tačiau įstatymo pataisai pritaria. „Turime gerus rūšiavimo rodiklius, puikiai surenkame plastikinę tarą. Man atrodo, kad reikėtų tobulinti kitas vietas. Pavyzdžiui, aš, kaip pilietė, nerandu, ką daryti su tekstile, nėra, kur jos išmesti. Konteinerių mes negalėsime atsisakyti. Vis dėlto įstatymo projektą laikyčiau geru, tik reikėtų numatyti vėlyvą jo įsigaliojimą, kai dabartiniai taromatai kiek pasens. Bet visko nesurūšiuosim, pagalvokim, kiek tai kainuos. Negriaukim gerai veikiančios sistemos“, - tikino Seimo narė.
 

L.S. skaičius 
20 
– tiek mln. stiklo pakuočių, specialistų skaičiavimu, per metus papildytų taromatų sistemą, įvedus siūlomas įstatymo pataisas.

 
Piktina ignoravimas
Dėl įstatymo projekto pavojaus varpais skambina Atliekų tvarkymo sektoriaus atstovai. Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žalias taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė tikina, kad užstato sistema - vienas brangiausių pakuočių atliekų tvarkymo būdų. Anot jos, į užstato sistemą perkėlus ir visą stiklo tarą, gamintojams tektų ne tik milijonus eurų investuoti į technologijų pritaikymą, tačiau net keliolika milijonų brangtų ir stiklo atliekų tvarkymas. Tokie sprendimai būtų nepagrįsti nei aplinkosaugine, nei ekonomine, nei socialine prasme.
S.Rasalė remiasi ir Vyriausybės užsakymu atlikta analize: „Sistemos plėtros poveikio vertinimas parodė, kad siekiant didinti stiklo pakuotės surinkimą, konteinerinės sistemos plėtra yra daug efektyvesnis būdas. Be to, šios alternatyvos įgyvendinimas vertinant finansinį aspektą yra beveik penkis kartus pigesnis nei užstato sistemos plėtros alternatyva. Net jei nepaisytume akivaizdžių ekonominių argumentų, o akcentuotume vien ekologinius motyvus, ir aplinkosauginė siūlomo pakeitimo nauda palyginti menka, o planuojama finansinė našta didžiulė.“

 
Privalomas alkoholinių gėrimų pakuočių perkėlimas į užstato sistemą šių pakuočių surinkimą padidintų tik nežymiai, o projektui įgyvendinti prireiktų apie 120 mln. Eur papildomų investicijų. Šis pabrangimas galiausiai būtų perkeltas eiliniams pirkėjams. Esą brangtų ne tik gėrimai, bet ir kitos kasdienės maisto prekės – konservai, bakalėjos produktai, duona, pienas, mėsa.
„Žaliojo taško“ atstovė taip pat mano, kad siūlomi pokyčiai pakenktų esamai sistemai. „Priėmus siūlomus pakeitimus, dabar veikianti konteinerinė rūšiuojamojo surinkimo sistema taptų didele dalimi nereikalinga. Taip iš esmės būtų silpninama esama pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema, mažėtų gyventojų pasitikėjimas ja, būtų prarandama ES parama ir didelė dalis jau padarytų ir vis dar daromų investicijų“, – mano S.Rasalė.
 

Seimo kabinetuose šiomis dienomis vykstančiais svarstymais piktinasi Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė Raminta Radavičienė: „Aplinkos ministerijai atlikus nepriklausomą šio klausimo analizę apsidžiaugėme, kad pagaliau sprendimai bus priimami remiantis faktais, tačiau dabar atsidūrėme situacijoje, kai ekspertų išvados ignoruojamos, tai paprasčiausiai trumparegiška. Raginame politikus siekti tiek aplinkai, tiek vartotojams naudingiausio sprendimo.“ R.Radavičienė tikina, kad investuojant į konteinerių sistemos plėtrą, pakuočių atliekų surinkimo kokybę bei vartotojų edukaciją, galima pasiekti taip pat puikių stiklo pakuotės surinkimo rezultatų. Ji nurodo sėkmingus Belgijos ir Čekijos pavyzdžius.

 
Komentaras 
Įmonės „Kauno stiklas“ direktorius Evaldas Sauliūnas: 

- Konteinerinė sistema pastaraisiais metais tapo efektyvesnė. Problema buvo ta, kad veikė imitatoriai. Jie neva rinkdavo stiklo pakuotes iš viešbučių restoranų, pasiimdavo nemenką dalį surinkimo sistemai skirtų pinigų, tačiau jokio darbo neatlikdavo. Teisėsauga prieš dvejus metus sulaikė keliasdešimties žmonių grupuotę ir dabar pastebimas situacijos pagerėjimas. Supraskite teisingai, stiklo tara kažkam yra atliekos, bet man tai - prekė. Dabar rinkoje veikia kelios komunalinės įmonės, iš kurių galiu pirkti žaliavą, o stiklo tarą perleidus depozitinei sistemai padidėtų monopolio tikimybė.
Problemiškas yra stiklo surinkimas prie daugiabučių, nes ten trūksta konteinerių. Vieną kartą paskyrus tuos aštuonis milijonus eurų konteinerių struktūrai, kurių depozitinės sistemos plėtra reikalautų kasmet, stiklo surinkimas ženkliai pagerėtų. Mums prekybos, pramonės ir amatų rūmuose Kauno technologijos universiteto specialistai pristatė užsienio pavyzdžius. Geriausius rodiklius rodo Belgija ir posovietinio mentaliteto atžvilgiu mums gimininga Čekija, kuriose depozitinės sistemos apskritai nėra.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris