Laivas be vairininko

Pasirodžius informacijai apie naujai pradėjusį veikti  Savižudybių prevencijos biurą, nuvilnijo skeptiškai nusiteikusių komentatorių banga: „Ministre, ne biurus kurkite, o gerinkite žmonių gyvenimą!“, „Tai dar vienas pinigų švaistymo pavyzdys ir savižudybių prevencijos imitacija“, „Ką tas biuras koordinuos, jeigu nėra jokios pagalbos?“, „Dar labiau plėsis biurokratija!“ – vienas per kitą piktinasi Lietuvos gyventojai.
Nemažai klausimų iškyla ir specialistams, kurie iš arti susiduria su savižudybių problema. „Mano klausimas yra toks: dabar, pradėjus veikti tam biurui, kas bus kitaip? Pagal kokią strategiją jie veiks? Ką jie darys? Jiems niekas nepasakė. Yra priimti žmonės, kurie, kaip skaičiau, rinks informaciją. Aš suprantu, kad nebus vykdoma savižudybių prevencija, bet jie turės įgyvendinti strategiją, kurios nėra. Tai yra laivas, kuris sukurtas be vairo arba vairininko. Vadinasi, jis plauks nežinia kur, - spėja vaikų ir paauglių psichiatras prof. Dainius Pūras (nuotr.). – Vyrauja skirtingos nuomonės apie tai, kaip reikia Lietuvoje vykdyti ir investuoti į savižudybių prevenciją. Iki šiol neaišku, kas atsako už psichikos sveikatos politikos ir savižudybių prevencijos įgyvendinimą.
Mano nuomone, reikia labai stipriai pasukti savižudybių prevenciją visuomenės sveikatos ir rimto psichologinių paslaugų prieinamumo proveržio link, nes vienintelis dalykas, į kurį daug metų investuojama savižudybių prevencijoje – tai vaistų kompensavimas. Tai ką, gal ten jie nuspręs, kad dar vaistukų trūksta? Man neramu, kad įstaiga, tiksliau – padalinys, buvo kuriamas, nepagalvojus, kokia jo misija.“
„Biuro kūrimo idėja ne vieną kartą buvo minima įvairiuose kontekstuose. Man teko dalyvauti psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo veiksmų plano sukūrimo darbo grupėje. Ten buvo išsakyta ir Savižudybių prevencijos biuro steigimo idėja, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Nida Žemaitienė. – Šitos grupės darbas buvo gana kontraversiškai pasibaigęs: dalis ekspertų, tarp jų ir aš, atsiribojo nuo šito plano. Todėl man iš tikrųjų sunku komentuoti, nes dar nėra labai aiškių funkcijų ir sprendimų.
Manau, kad koordinuojančios institucijos tikrai reikia. Tai vertinu kaip sveikintiną žingsnį ir tikrai būčiau laiminga, jeigu šis centras būtų pajėgus koordinuoti ir vykdyti savižudybių prevenciją tikslingai, planingai, grįstą mokslu. Lietuvoje tai būtų didžiulis žingsnis.“
 
Tikisi, kad nenuklys į lankas

Grįžtant prie ištakų, buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pasirašytame įsakyme dėl Savižudybių prevencijos biuro įsteigimo nustatyta, kad „jo specialistai rinks, analizuos, apibendrins informaciją apie savižudybes, jas sąlygojančius rizikos veiksnius, teiks siūlymus prevencijos bei postprevencijos klausimais“.
„Man kyla abejonių dėl to, kad Savižudybių prevencijos biuras yra įkurtas Valstybiniame psichikos sveikatos centre, kurio vadovybė nesikeitė daugybė metų, ir nevertinu, kad jis veiktų labai efektyviai“, - akcentuoja „Jaunimo linijos“ direktorius, socialinių mokslų daktaras Paulius Skruibis (nuotr.). – Geriausia būtų, kad ten dirbtų žmonės, kurie būtų susipažinę su savižudybių problema ir galimais jos sprendimais.
Jie nebūtinai turi būti psichologai arba medikai. Juk jie neturės teikti konsultacijų, o privalės sukurti pačią sistemą. Dar labai svarbu, kad yra specialistų, kurie išmano savižudybių prevenciją ir joje veikia daug metų bei turi idėjų, turiu omenyje profesores Danutę Gailienę ir Nidą Žemaitienę, ir tikrai dar nevėlu su šiais specialistais pasikonsultuoti.“
Pašnekovas tikisi, kad biuro darbuotojai nenuklys į lankas ir problemų imsis iš esmės. Anot jo, vien „Jaunimo linija“ per parą sulaukia daugiau nei trijų šimtų skambučių, iš kurių aštuoni byloja apie savižudybės riziką: „Vienas pirmutinių uždavinių, ką reikėtų padaryti, kad savižudybių Lietuvoje būtų mažiau – tai sukurti veikiančią pagalbos sistemą, mėginusiems nusižudyti. Kad visi, kurie patenka į ligoninę po mėginimo nusižudyti, sulauktų psichologinės trumpalaikės kompetentingos pagalbos. Biuras tokiais projektais ir turėtų užsiimti. Nors turiu abejonių, biuro darbuotojams linkiu sėkmės.Tikiuosi, kad mano abejonės nepasitvirtins ir jie nuveiks daug didelių darbų. Svarbu, kad jie užsiimtų esminiais dalykais, ne lankstinukais ar renginukais, bet efektyvios sistemos sukūrimu.“
 
Stebuklų neverta tikėtis

„Tiesą sakant, neturiu nuomonės apie biurą, nežinau, nei ką jis dirba, nei kokie jo uždaviniai“, - sako viena didžiausių savižudybių analitikių, Vilniaus universiteto profesorė Danutė Gailienė. - Mačiau ten dirbančių žmonių sąrašą. Mums, savižudybių tyrinėjimo ir prevencijos srityse dirbantiems, tos pavardės nieko nesako. Su mumis niekas nesikonsultavo nei dėl plano, nei dėl turinio. Kas kelia rūpestį, kad biuras yra Valstybiniame psichikos sveikatos centre, kuris ir taip turi dirbti tokius darbus, koks ten gali būti dar atskiras biuras...“
Kaip teigia Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės pavaduotojas Mindaugas Rusteika (nuotr.), taip susiklostė, jog į biurą buvo priimti psichologinį išsilavinimą turintys žmonės, nors galėjo pretenduoti ir sociologai, ir socialiniai darbuotojai, ir medikai. Pastarieji buvo mažiau aktyvūs. Netrukus bus skelbiamas konkursas biuro vadovo pareigoms užimti.
Ar gerai, kad toks biuras įsikūrė šiame centre?
„Gal ir gerai, nes Lietuvoje vieną kartą reikia giliau pajudinti savižudybių problemą. Galbūt reikėtų identifikuoti tikslesnes Lietuvos priežastis, kodėl gi visa tai vyksta? Kodėl mes tokie išskirtiniai pastaruoju metu, palyginus su mūsų kaimynais? Nesakau, kad latvių, estų rodikliai yra puikūs, bet tikrai ženkliai mažesni.
Vis dėlto Lietuvoje reikia ką nors daryti. Ir vienas tokių sprendimų – biuro įsteigimas.
Sakau, stebuklų jis nesukurs, bet pagaliau kokį nors tikslą ar racionalesnę kryptį bandys akcentuoti.
Taip ir įsivaizduotume, kad biuro darbuotojai racionaliau, giliau pasižiūrės į savižudybės problemą konkrečiai Lietuvos atveju ir paruoš priemones. O toliau viskas, aišku, priklausys nuo politinių dalykų. Jeigu Lietuvoje tikrai matysime, kad priartėjame rodikliais prie kaimyninių šalių, tai jau bus stebuklas“, - sako M.Rusteika.
 
Komentaras
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė:

- Gal mes nieko nesteikime, nieko nedarykime ir stebėkime, kas vyksta Lietuvoje?
Dabar pasiekėme tokį lygį, kad esame treti nuo galo pagal vaikų ir paauglių savižudybių skaičių. Šitas biuro steigimo žingsnis buvo gerai pasvertas, apmąstytas. Daug diskutuota, kokia turi būti jo pradžia. Negalime įsteigti biuro, kuriame dirbs šimtas darbuotojų, nes viskas atsiremia į lėšas, žmogiškuosius išteklius. Biuras jau veikia, patvirtinus šešis darbuotojų etatus. Jo užduotis pradinėje stadijoje – labai aiškiai žinoti, kokią situaciją turime, nes vaikai ir paaugliai ne stichiškai nutaria pasitraukti iš gyvenimo, bet yra veikiami tam tikrų rizikos faktorių.
Mano, kaip Vaiko teisių apsaugos kontrolierės, penkerių metų darbo patirtis akivaizdžiai parodė, jog daugiausiai tuo metu (2005 - 2010 m.) nusižudžiusių paauglių buvo paveikti mokyklose patiriamų patyčių.
Jeigu šiandien turime tūkstantį du šimtus mokyklų, o tik 288 iš jų vykdo projektus ir įgyvendina patyčių programas, tos aplinkybės ir suponuoja tai, kad pirmiausiai tam, jog pradėtume konkrečiai dirbti, kalbant apie konkrečią pagalbą vaikams, visų pirma reikia žinoti, kaip ją organizuoti.
Kiekviena valstybė yra skirtinga – ir tradicijos, ir ekonominė, ir politinė situacija, ir pagalbos užtikrinimas tiek šeimoms, tiek patiems vaikams skirtingai reglamentuotas.
Todėl, manau, kad nuostata, kuri buvo priimta prieš įsakymu patvirtinant Savižudybių prevencijos biuro steigimą, jog iš pradžių turi būti išsiaiškinamos ir sumodeliuojamos savižudybėms įtakos turinčios priežastys, visiškai teisinga. Nemanau, jog tai bus dar viena biurokratinė įstaiga.
 
Tarp kitko
Iš pradžių buvo numatyta Savižudybių prevencijos biure įsteigti dvylika darbuotojų etatų, skirti šešis šimtus šešiasdešimt tūkstančių litų.
Biuras ministro įsakymu buvo įsteigtas, tačiau nebuvo skirtos lėšos.
Kad biuras galėtų pradėti savo veiklą nuo šių metų sausio 1 dienos, anot sveikatos apsaugos ministrės, pavyko gauti keturis šimtus dešimt tūkstančių litų.
Biuro etatų skaičius pradiniu etapu sumažintas iki šešių.