- Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas skaičiuoja antrus veiklos metus. Tačiau jam tenka nemažai priekaištų, jog per šį laikotarpį fondas nebuvo labai matomas. Kokius pirmuosius darbus esate numatęs?
- Visų pirma turime viduje susitvarkyti, kad visiems būtų aišku, pagal kokias taisykles veikiame, sprendimai turi būti priimami nešališkai ir skaidriai. Tikiuosi, kad tai pavyks padaryti iki metų pabaigos. Tuomet, tikiuosi, fondo Tarybos nariai sės peržiūrėti ilgalaikės strategijos prioritetų. Ir jie neturėtų būti vos kelių mėnesių, greičiau, metų ar dvejų.
 
Taip pat svarbu didinti ir fondo žinomumą, bet tam turime atrasti ir identitetą. Tarkime, prezidentės inicijuotos kampanijos turi visuomenėje gerai atpažįstamą ženklą. Tai labai svarbu, kai kalbame apie mokesčių mokėtojų pinigus, nes iš jų remiami įvairūs projektai. Visuomenė turi žinoti, jog fondas nėra tik tam, kad išskirstytų pinigus. Tikslas - kurti pokyčius.

- Per tuos dvejus metus fondas rėmė kelis projektus. Ar tarp jų matote tokių, kurie turėtų būti tęsiami ir ateityje, kurie neštų tam tikrus pokyčius?
- Fondas projektus rėmė tik metus, jo Tarybos nariu tapau tik šiemet. Todėl apie ankstesnius projektus galiu kalbėti tik kaip visuomenės narys. Projektai buvo įgyvendinami, matėme ir straipsnius žiniasklaidoje, pavienes iniciatyvas, tačiau visam tam trūko identiteto.
 

Problema, kad visi projektai prasidėjo ir baigėsi, jie nebuvo ilgalaikiai, todėl efekto nesukūrė. Kiekvieną veiklą turėtų lydėti ir informacinė kampanija, kad visuomenė tai galėtų asocijuoti su valstybės strategija sveikatos srityje. Tiesa, reikia nepamiršti, kad tai - tik fondo veiklos pradžia, tad naivu tikėtis, jog per kelerius metus viskas būtų idealiai sustyguota.

-Kokios šiemet yra numatytos prioritetinės sritys?
- Alkoholio vartojimo mažinimas ir savižudybių prevencija. Kitąmet spręsime, ar prioritetai turi keistis kasmet ar išlikti mažiausiai dvejus metus, kad būtų pasiekta pokyčių. Beje, šių metų prioritetai sutampa ir su Vyriausybės programa.

- Dar prieš steigiant fondą buvo nemažai diskusijų, kiek procentų nuo surenkamo alkoholio akcizo vertėtų jam skirti. Vieni palaikė du procentus, kiti - mažiau, treti teigė, jog lėšos turėtų būti skirstomos po lygiai įtraukiant ir sportą bei kultūrą. Ką manote jūs?
- Mano, kaip fondo pirmininko, pozicija tokia, kad jei surenkamos lėšos iš akcizų tokių kaip alkoholis, tabakas, kurie kenkia sveikatai, ženkli suma ir turi būti skiriama šiai sričiai. Sutinku, kad tiek kultūra, tiek sportas nėra tinkamai finansuojami, kaip, beje, ir sveikata.
 
Tiesa, reikia suprasti ir dar vieną dalyką, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms bei vykdomoms prevencinėms programoms apmokėti. Šias lėšas skirti socialinėms akcijoms, iniciatyvoms nėra jokių teisinių galimybių. Būtent šioje vietoje matau fondo vietą. Tačiau tikslas nėra išleisti kuo daugiau pinigų, greičiau kaip už kuo mažiau pinigų sukurti didelę visuomenės dalį liečiančius pokyčius.

---

 
Tarp kitko
Valstybinio sveikatos stiprinimo fondo tarybą sudaro 11 narių. Keturis Tarybos narius skiria Sveikatos apsaugos ministerija, po vieną Tarybos narį skiria Nacionalinė sveikatos taryba, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Lietuvos savivaldybių asociacija, 2 – nevyriausybinės organizacijos.

Fondo biudžetą sudaro įplaukos iš akcizo pajamų, gautų už parduotus stiprius alkoholinius gėrimus. Praėjusiais metais Fondas gavo 188 paraiškas dėl prevencinių projektų vykdymo. Finansuoti buvo 36 projektai, kuriems skirta 1,267 mln. eurų. Šiais metais projektams finansuoti yra skirta 1,3 mln. eurų. Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija, įkurtas 2016 m. sausio 1 d. Iki šiol tarybos pirmininkės pareigas ėjo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė.