Santaros klinikos užsimojo uždaryti „Valkininkų pušelę“
Rūta Lankininkaitė, Algirdas Igorius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
2017-06-01
Santaros klinikos planuoja nuo sausio uždaryti vaikų tuberkuliozės skyrių „Valkininkų pušelė“. Pertvarka vykdoma atsižvelgiant į valstybės kontrolės rekomendacijas, o sunkiausiai sergančius vaikus numatoma gydyti Vilniuje, Santaros klinikose. Pertvarka nepatekinti Varėnos rajono vadovai – mokyklą, kurioje šiuo metu mokosi apie 50 ten besigydančių vaikų, teks uždaryti viduryje mokslo metų, be darbo gali likti visi mokyklos bei dalis medicinos darbuotojų.
Santaros klinikų vaikų tuberkuliozės skyriuje „Valkininkų pušelė“ gydomi ir tuo pat metu mokosi daugiau nei 50 vaikų iš visos Lietuvos.
Santaros klinikų vaikų tuberkuliozės skyriuje „Valkininkų pušelė“ gydomi ir tuo pat metu mokosi daugiau nei 50 vaikų iš visos Lietuvos. Tačiau nuo naujųjų padėtis pasikeis – tuberkuliozės skyrius Valkininkuose bus uždarytas, o vaikai, sergantys sunkiausių formų tuberkulioze, gydysis Vilniuje.
„Santariškių vaikų ligoninėje mes turim galimybę hospitalizuoti visus pacientus. Mes galim, kad ir po mėnesio 50 perkelti, jei to reikėtų“, – sakė VUL Santaros klinikų vaikų ligoninės direktorius prof. Juozas Raistenskis.
Klinikų atstovo teigimu, lengvesne tuberkuliozės forma sergantys vaikai turėtų būti prižiūrimi specialiuose trumpojo gydymo, vadinamuosiuose DOTS kabinetuose. Tačiau šie vangiai steigiami savivaldybėse. Nes šios neturi pinigų, o lėšų iš Sveikatos ministerijos nesulaukia.
„Dalininkai yra SAM ir VU, tai bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės siūlymą, naudoti turtą pagal paskirtį, kad būtų optimalu ir efektyvu. Tai nebuvo turtas naudojamas pagal optimalumą ir efektyvumą. Tai yra nepertraukiamas gydymas sergant tuberkuliozės ligomis. Stebimas, kuomet kiekvieną dieną ateina į kabinetą išgeria vaistus medikų priežiūroje tiek, kiek reikia, kad nebūtų nutraukto gydymo“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Tokia medicinos pertvarka nežavi Varėnos rajono vadovų ir vietos bendruomenės. Uždarius tuberkuliozės skyrių, savivaldybė privalės uždaryti ir jai priklausiančią mokyklą.
„Tai pirmas atvejis, kada iškilo grėsmė mokyklai būti uždaromai gruodžio 31 d. Tokiu atveju mokytojai lieka be darbo, ir pasirinkimo jokio, pasiūlymų jokių“, – kalbėjo laikinoji Valkininkų sanatorijos mokyklos direktorė Nijolė Valentukevičienė.
„Turim tas kelias parduotuves kurios dalį pajamų gauna iš atvažiuojančių lankyt ligonius iš tų pačių ligonių, sumažės pajamos ir verslininkų. Labai sudėtinga bus, nu išnyks kaimas“, – sakė Naujųjų Valkininkų kaimo bendruomenės seniūnaitė Edita Miliauskienė.
„Pagal teisės aktus mūsų kolektyvas įspėtas bus ir sutvarkytas. Pagal kitą teisės aktą mokymosi procesą, nepriklausomai nuo to, medicinos įstaiga kokio steigėjo, ar ministerijos, ar savivaldybės, turi užtikrinti savivalda, kurios teritorijoje yra įstaiga. Gerbiamas meras įspėtas prisilaikant visų terminų“, – aiškino VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės direktorius.
Nors Valkininkuose atleidžiamiems medicinos darbuotojams Santaros klinikų vadovai darbo žada Druskininkuose arba Vilniuje, tačiau, anot Varėnos rajono mero, už 400-500 eurų atlyginimą vargu ar kas ryšis į darbą vykti 70-80 kilometrų.
„Mums atrodo, kad tai neapgalvotas sprendimas, ir tai nieko bendro su regionine politika neturi. Galioja ydingas požiūris – viena institucija pasiskaičiavo, šiuo atveju Santariškės, kad jie turi nuostolį, jiems nuostolinga čia pušynuose Dzūkijos išlaikyti gydymo įstaigą. Pastatai renovuoti, personalas yra“, – stebėjosi Varėnos rajono meras Algis Kašėta.
Į šios buvusios sanatorijos pastatą investuota beveik milijonas eurų. Varėnos rajono mero teigimu, savarankiška pelningai dirbusi įstaiga, ją perėmus Santaros klinikoms, tapo nuostolinga. Santaros klinikų vadovai pripažįsta – kasmet nuostoliai siekia po 160 tūkstančių eurų.
Kas bus su renovuotais pastatais, kol kas nežino niekas. Santaros klinikų vadovai teigia, kad tai – savininko – Sveikatos apsaugos ministerijos reikalas. Kaip ir neaišku, dėl ko dabar reikia restauruoti žymiąją dailininkų Algirdo Steponavičiaus ir Birutės Žilytės šimto kvadratinių metrų sieninę freską, kurios restauracijai pinigai jau skirti.
Komentuoti: