Šalies įvaizdį girtuoklystės liūne skandina bloga metodika?

Evelina Machova
2016-03-29
Verslininkai pripažįsta, jog tai, kad pirmaujame pagal išgeriamo alkoholio kiekius, mums garbės nedaro. Tokie skaičiai kenkia ir šalies įvaizdžiui bei užsienio investicijų pritraukimui. Tiesa, situacija galbūt nebūtų tokia siaubinga, jei iš suvartojamo alkoholio kiekio išskaičiuotume turistų išgeriamus litrus ar emigrantų svetur maišais tempiamus alkoholio butelius. Specialistai atkerta, kad ir be šių kiekių velnio lašų suvartojame labai daug.
Šalies įvaizdį girtuoklystės liūne skandina bloga metodika?
Verslininkai teigia, kad šalies įvaizdžiui itin kenkia Lietuvoje suvartojamo alkoholio kiekiai, tačiau juos esą būtų galima sumažinti, išskaičiuojant turistų suvartojamą bei emigrantų išsivežamą alkoholį. Specialistai atkerta, kad ir be šių rodiklių situacija nebūtų daug geresnė.

Papudruoti statistikos nereikia

„Man šiurpas eina matant tokius skaičius. Pirmaujame pagal girtuokliavimą, savižudybes ir dar vaikų žudymą. Jau ir taip nėra kas rūpintųsi šalies įvaizdžiu svetur. Darome tai iš savo paskatų, kad pritrauktume investicijų. Bet kas gali su mumis norėti bendradarbiauti, kai mato tokius skaičius? Kodėl mes iš suvartojamo alkoholio statistikos neišimame turistų išgerto alkoholio kiekio kaip kitos šalys? Lietuvoje per metus jų atvyksta daugiau kaip du milijonai. Taip pat siūlėme ne kartą išskaičiuoti ir emigrantų išvežamą alkoholį, kurio yra išties nemažai. Neprašome keisti ar pagražinti statistikos, norime tik tikslesnių skaičių“, - sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė bei Lietuvos turizmo rūmų viceprezidentė Evalda Šiškauskienė.

Prašymas kaip ir logiškas. Klausimas tik, ar tai pagerins esamą situaciją? Pasak E.Šiškauskienės, išskaičiavus turistus, emigrantų išvežamą alkoholio kiekį skaičiai pasikeistų ir vietoj 15,4 litro grynojo alkoholio, tenkančio vienam žmogui, turėtume maždaug 13 litrų.
„Neturiu tikslo pagražinti ar, kaip dabar dažnai sakoma, papudruoti statistikos. Norisi tik tikslumo. Niekaip nesuprantu, kodėl mes patys save stengiamės pastatyti į kur kas blogesnę situaciją? Žinoma, skaičiai labai nepasikeistų, bet mes bent jau nebūtume „pirmūnai“, o atsidurtume ten, kur ir daugelis kitų šalių. Juolab kai patys galime pasirinkti skaičiavimo metodiką“, - teigia E.Šiškauskienė.

Pritaria, reikia peržiūrėti


Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad niekas nebando paneigti, jog šalyje girtuokliavimo problema yra, tačiau reikia nepamiršti ir mūsų įvaizdžio. „Kaip suprantu, dabar pas mus vyrauja savęs menkinimo pozicija, dergiame vieni kitus įvairiose laidose ir viskuo kaltiname alkoholio vartojimą. Akivaizdu, kad pateikiami statistiniai duomenys nėra visiškai teisingi, o verslas gauna neigiamus signalus iš užsienio investuotojų. Kai gerai pagalvoji, kas gi ištirtųjų nori dirbti su visiškai prasigėrusia tauta? 
 
Tačiau kaip mes iš tikrųjų sprendžiame problemas rajonuose, kur girtaujama? Kam nueina iš akcizo surenkami mokesčiai? Kiek efektyviai jie pasiekia žmones kaimuose?
Kai girdžiu, kad tik giname verslą, pikta. Mes juk nebandome paneigti, jog problema egzistuoja, ją reikia spręsti efektyviai“, - sako V.Sutkus.
Tai, kad vis dėlto išgeriamo alkoholio kiekio apskaičiavimo metodologiją reikia keisti ar bent ją peržiūrėti, pritaria ir Vyriausybė, ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

Kaip skaičiuoja PSO
Taigi esminis klausimas - iš kur ir kaip susidaro tie 15,4 litro alkoholio vienam gyventojui. Prieš porą metų Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė 2010-ųjų metų rezultatus. Ėmė trejų prieš tai buvusių metų duomenis, tuomet išvedė rodiklius kai kurioms šalims, taikydama ir svertinį regiono rodiklį. Kai kurioms šalims buvo išskaičiuotas turistų išgeriamas alkoholio kiekis.
 
Tiesa, kaip tvirtina Statistikos departamentas, išskaičiuoti turistų išgeriamą alkoholį galima tik tais atvejais, kai atvykstančių turistų skaičius į šalį yra toks pat, kiek joje yra gyventojų. E.Šiškauskienės tvirtinimu, tai yra tik rekomendacija. „Pavyzdžiui, estai taip pat nesulaukia daugiau turistų, nei yra jų pačių, tačiau nusprendė jų išgeriamą alkoholio kiekį išskaičiuoti“, - sako E.Šiškauskienė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metais suaugusiam Lietuvos gyventojui teko kiek mažiau – vidutiniškai 12,9 litro alkoholio, o 2014 metais – 12,7 litro. Tokius duomenis pateikia ir Europos Sąjungos statistikos agentūra Eurostatas. Jos duomenimis, Lietuva pagal šį rodiklį buvo „tik“ aštunta Europoje, o gėrimo „čempionė“ neva yra Estija, kurios gyventojui 2014 metais priskaičiuota net po 16 litrų legaliai parduoto gryno alkoholio.
 
PSO priskaičiuoja ir neapskaitytą alkoholį ir tai daro empiriniais, moksliniais metodais, remdamiesi prognozėmis, dėl kurių ir susidaro 2,5 papildomo litro.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės Ingos Juozapavičienės teigimu, departamentas prieš dvejus metus atliko tyrimą, kiek gi to neapskaityto alkoholio suvartoja lietuviai. „2010 metais neapskaityto absoliutaus alkoholio vienam gyventojui teko 0,9 litro. Žinoma, tai - sąlyginis palyginimas.

 
Sutinku, kad PSO neapskaityto alkoholio vienam gyventojui iš tiesų tenka gana dideli skaičiai, bet realiai nėra žinoma, kokią metodiką jie naudoja. Tokie skirtumai atsiranda dėl to, kad neturime vieningos alkoholio vartojimo skaičiavimo statistikos. Pasauliniu mastu vargu ar galima tokią sukurti, bet bent jau kalbant Europos Sąjungos mastu, manau, galėtų atsirasti vieninga metodologija ir kriterijai“, - sako I.Juozapavičienė.

Situaciją reikia keisti
Savo ruožtu verslininkai pastebi, kad abejoti pateikiamais skaičiais verčia ir nuolat minimas 19 tūkst. išduotų alkoholio licenzijų skaičius. Verslo atstovai teigia, kad atlikus tyrimus paaiškėjo, jog realybėje jų yra dvigubai mažiau. O tokia situacija susiklostė dėl to, kad dalis galiojančių licenzijų išduotos tiems, kurie veiklos nebevykdo, arba net ir pastatai, kuriuose buvo prekiaujama alkoholiu, yra nugriauti. Tačiau specialistų teigimu, situacija greit pasikeis, nes pernai įsigaliojo įstatymo nuostata, įpareigojanti savivaldybes informuoti apie jų teritorijoje išduotų licenzijų veikos sustabdymą.
 
„Abejoti oficialia statistika tikrai nėra pagrindo. Esminis klausimas, kaip mes atrodome kitų šalių kontekste ir ar lyginame tuos pačius rodiklius. Reikia sutikti, kad net ir atmetus turistus, emigrantų išvežamą, neapskaitytą alkoholį skaičiai vis tiek peržengia visas rekomenduotinas normas. Galbūt skaičiavimo metodologiją ir galima peržiūrėti, tačiau tai nereiškia, jog mūsų duomenys neteisingi.
 

Apskaityto alkoholio suvartojimo rodikliai aukšti. Juos iliustruoja ir kiti duomenys, pavyzdžiui, alkoholio prieinamumas, sergamumas ir kiti kriterijai. Todėl klausimą reikia kelti ne norint pagerinti skaičius, o pačią alkoholio vartojimo situaciją Lietuvoje“, - sako I.Juozapavičienė. E.Šiškauskienė gi tikina, kad kalbėdami apie skaičius dvi problemas suplakame į vieną - šalies įvaizdį tarptautinėje rinkoje ir vidines Lietuvos problemas.

 
Tarp kitko
Daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių dešimtukas. Skaičiai nurodo, kiek gryno alkoholio vidutiniškai suvartojo statistinis šalies gyventojas pastarųjų dviejų metų laikotarpiu.
1. Baltarusija – 17,5 l
2. Moldovos Respublika – 16,8 l
3.Lietuva – 15,4 l
4. Rusija – 15,1 l
5. Rumunija – 14,4 l
6. Ukraina – 13,9 l
7. Andora – 13,8 l
8. Vengrija – 13,3 l
9. Čekija ir Slovakija – 13 l
10. Portugalija – 12,9 l
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris