Ruošia embrionų kapines?

Aigustė Tavoraitė
2019-04-04
„Nesant galimybių tėvams susimokėti už embrionų saugojimą, juos reikės atimti per prievartą. Tai juk prilygsta savo vaiko atsisakymui. O ką – prikaupę daug embrionų gal juos ir siūlyti turėsime priverstiniu būdu?“ – dar daug neatsakytų klausimų dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo pažeria Santaros klinikų Vaisingumo centro vyresnioji gydytoja embriologė dr. Živilė Gudlevičienė.
Ruošia embrionų kapines?
„Kuo daugiau pacientų šaldo embrionus, tuo kyla daugiau klausimų, ypač etinių. Nėra reglamentuota, už ką bus atsakingi donorai ir recipientai, kaip bus vykdomi jų įsipareigojimai. Taip pat vaiko informavimo problema – tėvų ir įtėvių įsipareigojimas, vaiko teisė sužinoti – viso to kol kas pasigendama“, – tvirtino Santaros klinikų Vaisingumo centro vyresnioji gydytoja embriologė dr. Živilė Gudlevičienė.

Pasinaudotų vienetai 
Vyriausybės ką tik patvirtinta embrionų donorystės programa, leidžianti „įsivaikinti“ embrionus, praėjus dvejiems metams nuo jų sukūrimo suteiks galimybę poroms, toliau nenorinčioms embrionų saugoti, juos donuoti. Tai atvers duris susilaukti vaikų nevaisingoms poroms bei toms, kurios rizikuoja perduoti didelę negalią sukeliančią ligą. Tam kasmet iki 2028 metų planuojama skirti maždaug po 70–80 tūkst. eurų.
 
Vis dėlto, panašu, norinčiųjų pasinaudoti nemažų investicijų pareikalausiančios programos galimybėmis nebus daug. „Tokių porų tikrai vienetai. Čia dažniau kalbama apie vyresnio amžiaus moteris, kurių kiaušidės jau visiškai išsekusios, kai nesigauna išstimuliuoti kiaušialąsčių. Visgi dažniausiai susiduriame su tuo, kad žmonės nori tik lytinių donorinių ląstelių, o galimybe gauti embrioną per kelerius metus domėjosi tik viena kita pora“, – dėstė Ž.Gudlevičienė.
 

Pasak embriologės, nors programa sukurta, numatytos lėšos embrionams saugoti, vis dar stokojama teisinės bazės. „Kuo daugiau pacientų šaldo embrionus, tuo kyla daugiau klausimų, ypač etinių. Nėra reglamentuota, už ką bus atsakingi donorai ir recipientai, kaip bus vykdomi jų įsipareigojimai. Taip pat vaiko informavimo problema – tėvų ir įtėvių įsipareigojimas, vaiko teisė sužinoti – viso to kol kas pasigendama“, – tvirtino pašnekovė.
 

L.S. skaičius
50 -
apie tiek tūkst. nevaisingų porų skaičiuojama Lietuvoje.

 
Laukia embrionų kapinės?
Problemos siūlo galas veda į jau ne kartą kritikuotą nuostatą sukurtus embrionus saugoti amžinai.
Nors vadovautasi bažnytinėmis dogmomis pabrėžiant, kad embrionas yra gyvybė, daug klausimų kelia neapibrėžtos situacijos: kas nutiks embrionui sutuoktiniams mirus? Sunaikinti, kaip ir donuoti be sutikimo, negalima.
 
„Tokia tvarka nelogiška. Turėtų egzistuoti kitokie pasirinkimai, kurie dera šiuolaikinėms valstybėms. Embrionus šaldančių porų sparčiai daugėja, vien šiemet sulaukėme 160, pastojimo rezultatas yra geras. Nemanau, kad embrionų masiškai atsisakinės, tad problema tik gilės. Jei kažkas nuogąstavo, kad tik nebūtų embrionų kapinių, panašu, kad dabar į tai ir einama. Bus prikaupta labai daug ir šaldomi nepanaudojami embrionai“, – konstatavo Ž.Gudlevičienė.
Dar vasario viduryje teikti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai dėl amžino embrionų saugojimo, siekiant nuo šeimų nuimti finansinę naštą, Seime palaikymo nesulaukė.
 

Pasijuto diskriminuojamos
Privačios įstaigos savo ruožtu neslepia pasipiktinimo ir ruošia raštą Sveikatos apsaugos ministerijai klausdamos, kodėl galimybė dalyvauti programoje sudaryta tik dviem valstybinėms klinikoms, o ne visoms gydymo įstaigoms, kurios turi licenciją teikti pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.
 
„Jau ne pirmą kartą pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir įstatyminės bazės kontekste vienos įstaigos yra nepagrįstai išskiriamos. Reikalavimai visiems yra vienodi, o išdėstytų argumentų, kodėl atitinkamų paslaugų negalima teikti, nepateikiama. Nors turime daug didesnę patirtį šiame sektoriuje nei valstybinės įstaigos, mūsų įranga aukščiausio lygio, atitinkanti visus reikalavimus daugiau negu privaloma pagal įstatymą, esame išskiriami, kad negalime teikti donorystės paslaugų“, – dėstė „Northway“ Kokybės vadovė Kristina Mateikienė.
Ji pabrėžė, kad poros, kurios klinikoje lankosi daug metų, turi savo gydytoją, yra išsiugdžiusios  pasitikėjimą: „Tad kodėl toje įstaigoje, kuri gali teiki pagalbinio apvaisinimo paslaugas, negalėtų gauti ir donavimo paslaugos?“

 
„Baltijos Amerikos klinika“ generalinė direktorė Vilma Bružienė apgailestauja, kad įstaiga nebuvo pakviesta dalyvauti Embrionų donorystės programos kūrime. „Mūsų patirtis ir ekspertiškumas galėjo būti svarus indėlis formuojant naują praktiką šioje srityje. Privačios gydymo įstaigos ir suformavo pagalbinio apvaisinimo praktiką Lietuvoje. Mūsų klinikoje lytinių ląstelių bankas veikia jau 15 metų ir tiek pat metų jis yra išlaikomas mūsų pačių lėšomis. O skyrus lėšas tik universitetinėms ligoninėms, iškreipiamos sveikos konkurencijos sąlygos, privačioms ligoninėms paliekant ir toliau pačioms rūpintis pagalbinio apvaisinimo centrų išlaikymu“, – piktinosi ji.
 
Baimintasi komercinių mainų
Embrionų donorystės programą kontroliuosiančio Nacionalinio transplantacijos biuro laikinosios vadovė Rasos Pekarskienės tvirtinimu, privačios klinikos skundžiasi be reikalo, nes nuostata, jog embrionų donorystės programą gali įgyvendinti tik universiteto ligoninės, numatyta Pagalbinio apvaisinimo įstatyme. „Ši programa finansuojama valstybės lėšomis, siekiant didesnio saugumo ir kontrolės, dėl to ir numatyta, kad šią programą galės vykdyti tik valstybinės universiteto ligoninės“, – sakė R.Pekarskienė.
 
Jokių prieštaravimų dėl to, kad paslauga teikiama tik universitetinėse ligoninėse neįžvelgė ir Ž.Gudliauskienė. „Apie diskriminaciją kalbėti neišeitų, nes nėra tokio didelio paslaugos poreikio. Negi dabar visos klinikos, turinčios licenciją, turės įrangą donoriniams embrionams, o bus viena pora, norinti donuoti ir viena priimti embrioną? Lietuva tam yra per maža valstybė. Mes ir taip atliekame nedaug pagalbinio apvaisinimo procedūrų. O universitetinės ligoninės pasirinktos greičiausiai matant parengiamuosius žingsnius, kaip pagal naujus licencijavimo reikalavimus įrenginėjo patalpas, tai gal matė ir kitą kokybę“, – kalbėjo embriologė.
Ji pabrėžė, kad buvo įvertinta ir tai, kad universitetinių ligoninių atsakomybė yra kiek kitokia: „Labiausiai priimant įstatymą buvo baiminamasi, kad komercinės klinikos gali daryti kokius komercinius mainus. Tuo tarpu universitetinėse ligoninėse procedūros yra atliekamos nemokamai.“


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris