Laukia embrionų kapinės? Problemos siūlo galas veda į jau ne kartą kritikuotą nuostatą sukurtus embrionus saugoti amžinai. Nors vadovautasi bažnytinėmis dogmomis pabrėžiant, kad embrionas yra gyvybė, daug klausimų kelia neapibrėžtos situacijos: kas nutiks embrionui sutuoktiniams mirus? Sunaikinti, kaip ir donuoti be sutikimo, negalima. „Tokia tvarka nelogiška. Turėtų egzistuoti kitokie pasirinkimai, kurie dera šiuolaikinėms valstybėms. Embrionus šaldančių porų sparčiai daugėja, vien šiemet sulaukėme 160, pastojimo rezultatas yra geras. Nemanau, kad embrionų masiškai atsisakinės, tad problema tik gilės. Jei kažkas nuogąstavo, kad tik nebūtų embrionų kapinių, panašu, kad dabar į tai ir einama. Bus prikaupta labai daug ir šaldomi nepanaudojami embrionai“, – konstatavo Ž.Gudlevičienė. Dar vasario viduryje teikti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai dėl amžino embrionų saugojimo, siekiant nuo šeimų nuimti finansinę naštą, Seime palaikymo nesulaukė. Pasijuto diskriminuojamos Privačios įstaigos savo ruožtu neslepia pasipiktinimo ir ruošia raštą Sveikatos apsaugos ministerijai klausdamos, kodėl galimybė dalyvauti programoje sudaryta tik dviem valstybinėms klinikoms, o ne visoms gydymo įstaigoms, kurios turi licenciją teikti pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas. „Jau ne pirmą kartą pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir įstatyminės bazės kontekste vienos įstaigos yra nepagrįstai išskiriamos. Reikalavimai visiems yra vienodi, o išdėstytų argumentų, kodėl atitinkamų paslaugų negalima teikti, nepateikiama. Nors turime daug didesnę patirtį šiame sektoriuje nei valstybinės įstaigos, mūsų įranga aukščiausio lygio, atitinkanti visus reikalavimus daugiau negu privaloma pagal įstatymą, esame išskiriami, kad negalime teikti donorystės paslaugų“, – dėstė „Northway“ Kokybės vadovė Kristina Mateikienė. Ji pabrėžė, kad poros, kurios klinikoje lankosi daug metų, turi savo gydytoją, yra išsiugdžiusios pasitikėjimą: „Tad kodėl toje įstaigoje, kuri gali teiki pagalbinio apvaisinimo paslaugas, negalėtų gauti ir donavimo paslaugos?“ „Baltijos Amerikos klinika“ generalinė direktorė Vilma Bružienė apgailestauja, kad įstaiga nebuvo pakviesta dalyvauti Embrionų donorystės programos kūrime. „Mūsų patirtis ir ekspertiškumas galėjo būti svarus indėlis formuojant naują praktiką šioje srityje. Privačios gydymo įstaigos ir suformavo pagalbinio apvaisinimo praktiką Lietuvoje. Mūsų klinikoje lytinių ląstelių bankas veikia jau 15 metų ir tiek pat metų jis yra išlaikomas mūsų pačių lėšomis. O skyrus lėšas tik universitetinėms ligoninėms, iškreipiamos sveikos konkurencijos sąlygos, privačioms ligoninėms paliekant ir toliau pačioms rūpintis pagalbinio apvaisinimo centrų išlaikymu“, – piktinosi ji. Baimintasi komercinių mainų Embrionų donorystės programą kontroliuosiančio Nacionalinio transplantacijos biuro laikinosios vadovė Rasos Pekarskienės tvirtinimu, privačios klinikos skundžiasi be reikalo, nes nuostata, jog embrionų donorystės programą gali įgyvendinti tik universiteto ligoninės, numatyta Pagalbinio apvaisinimo įstatyme. „Ši programa finansuojama valstybės lėšomis, siekiant didesnio saugumo ir kontrolės, dėl to ir numatyta, kad šią programą galės vykdyti tik valstybinės universiteto ligoninės“, – sakė R.Pekarskienė. Jokių prieštaravimų dėl to, kad paslauga teikiama tik universitetinėse ligoninėse neįžvelgė ir Ž.Gudliauskienė. „Apie diskriminaciją kalbėti neišeitų, nes nėra tokio didelio paslaugos poreikio. Negi dabar visos klinikos, turinčios licenciją, turės įrangą donoriniams embrionams, o bus viena pora, norinti donuoti ir viena priimti embrioną? Lietuva tam yra per maža valstybė. Mes ir taip atliekame nedaug pagalbinio apvaisinimo procedūrų. O universitetinės ligoninės pasirinktos greičiausiai matant parengiamuosius žingsnius, kaip pagal naujus licencijavimo reikalavimus įrenginėjo patalpas, tai gal matė ir kitą kokybę“, – kalbėjo embriologė. Ji pabrėžė, kad buvo įvertinta ir tai, kad universitetinių ligoninių atsakomybė yra kiek kitokia: „Labiausiai priimant įstatymą buvo baiminamasi, kad komercinės klinikos gali daryti kokius komercinius mainus. Tuo tarpu universitetinėse ligoninėse procedūros yra atliekamos nemokamai.“ lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!L.S. skaičius 50 - apie tiek tūkst. nevaisingų porų skaičiuojama Lietuvoje.
Komentuoti: