Seimo Sveikatos reikalų komitetas galutiniai sudėliojo pagrindinius Rudens sesijos darbus. Nors įstatymų žadama priimti nemažai, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas tikina, jog įžvelgti kokią nors sveikatos apsaugos sistemos strategiją pagal teikiamus įstatymo projektus, neįmanoma.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sudėlioti pagrindiniai Rudens sesijos darbai.
Nurodymas yra, pinigų nerasta
„Konstitucinis Teismas (KT) dar pavasarį įpareigojo už visą būtinąją pagalbą gyvybei išsaugoti ir palaikyti apmokėti 100 proc. iš valstybės biudžeto. Tačiau jokio įstatymo projekto, susijusio su tuo, rudens sesijoje nėra numatyta, nebent tai ateis su biudžeto projektu. Paradoksas, kad žmonės, kurie rašė kreipimus į KT, nepajudino nė piršto, kad nutarimas būtų įgyvendintas“, - sako A.Matulas. Išeina, kad KT išvadą surašė, bet iš to jokios naudos? Oponuoja A.Matului sveikatos apsaugos ministrės patarėja Janina Kumpienė esą klausimas sprendžiamas, bet „kabliukų“ vis dar nemažai. „Ministerijoje dėl KT nutarimo įgyvendinimo yra sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja sveikatos apsaugos ministrė. Įstatymo pakeitimus reikia teikti kartu su visu biudžeto paketu. Kodėl? Nes automatiškai priėmus sprendimą dėl KT įgyvendinimo pozicijos, valstybės lėšos, kurios ateitų į PSDF kitais metais, sieks vos dešimt milijonų. Išlaidos, susijusios su KT nutarimu, turėtų apimti greitąją pagalbą, reanimaciją ir galbūt skubią konsultacinę pagalbą. Tačiau tam tikslui reikėtų daugiau nei 400 milijonų litų. Pasiekti tai net per keletą metų vargu ar įmanoma. Todėl „apsistosime“ ties išlaidomis su greitosios pagalbos ir reanimacijos paslaugų teikimu“, - teigė J.Kumpienė. Tačiau A.Matulas ministrės patarėjai turėjo savo pasiūlymą: „Apibrėžkite, kas yra būtinoji pagalba, ir gal tada užteks tų dešimties milijonų. O dabar neįimituokime, kad vykdome KT nutarimą.“ Seimo narys turėjo ir dar daugiau pastebėjimų dėl planuojamų rudens darbų. Esą jei ne Seimo nariai, niekas išvis nevyktų. „Darbo turėsime tik Seimo narių dėka. Keturi penktadaliai numatomų komitete svarstyti teisės aktų projektų yra pateikti Seimo narių. Todėl įžvelgti Rudens sesijoje kokią nors strategiją sveikatos sistemoje pagal teikiamus įstatymo projektus, neįmanoma. Visas spragas bando „užkaišioti“ atskiri Seimo nariai“, - tikino A.Matulas.
Rezervas „užsigulėti“ negali
„Vienas pagrindinių mūsų tikslų rudens sesijoje - PSDF rezervas. Turime jį padalinti į rizikos valdymo ir „paprastą“. Rizikos valdymo dalį ministerija turėtų naudoti savo nuožiūra. Tai palengvintų balo atstatymą“, - prioritetus vardino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. Antrino jai ir A.Matulas: „Norime aiškiau reglamentuoti ir PSDF rezervo lėšų panaudojimą. Paradoksas – per trejus metus sukaupėme 270 milijonų PSDF rezerve, dar 40 mln. litų turime viršplaninių lėšų. Antrus metus mums jų visiškai neleidžia panaudoti, kai tuo tarpu tų lėšų visiškai pakaktų atkurti medicinos paslaugų balą į ikikrizinį laikotarpį. Juolab kad jau priimtas sprendimas įsivesti eurą ir valstybės deficito tai nedidintų. Man visiškai nesuprantama, kodėl niekas nesiima priemonių ir toliau tą rezervą laiko. Esame numatę priimti įstatymą, kad aiškiai reglamentuotume rezervo panaudojimą.“ Pripažinkite, tikslas logiškas, juk daug kas pamena, kaip baigėsi PSDF rezervo lėšų panaudojimas praėjusių metų pabaigoje. Nors pinigų jame buvo, didžioji dalis ligoninių skendėjos skolose, Finansų ministerijai pagrūmojus „deficito pirštu“, lėšos rezerve taip ir liko gulėti. Panašu, dabar gydymo įstaigos galės lengviau atsikvėpti. Jei tik kas nors nesugalvos įkišti pagalių į ratus ir vėl „uždėti spyną“ ant rezervo fondo lėšų.
Nuomonės išsiskyrė
Tarp svarbiausių Rudens sesijos klausimų Komiteto nariai vienbalsiai išskyrė ir pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris, kaip žinia, senokai dulka Seimo kanceliarijoje. „Į rudens sesijos darbus įtraukta ypač svarbių klausimų. Vienas tokių – pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Tai parodo, kad mes šioje sesijoje išvengsime smulkių pataisų nagrinėjimo ir pereisime prie esminių sprendimų“, - sakė komiteto narys Jūras Požela. Antrino politikui tiek D.Mikutienė, tiek ir A.Matulas: „Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nepriimamas jau seniai, todėl pats laikas būtų tai padaryti.“
Tačiau vieningi Seimo nariai buvo ne visais klausimais. Nuomonės išsiskyrė tuomet, kai kalba pasisuko apie šeimos gydytojus ir specialistų darbą pirminiame lygyje. Mat vieni politikai įsitikinę, kad pirminėje sveikatos priežiūros paslaugų grandyje turėtų dirbti tik šeimos gydytojai, kiti gi nori sugrąžinti pediatrus. „Iki šiol buvome pasirinkę Lietuvoje įtvirtinti šeimos sveikatos medicinos modelį. Efektyviai veikiant, apie 80 proc. paslaugų turėjo būti teikiama ambulatoriniame lygyje šeimos gydytojų. Dabar, kaip matome, ši sistema yra išdarkyta. Visiškai neaišku, kokį modelį įgyvendiname“, - tikino A.Matulas. Priešingos nuomonės laikėsi J.Požela ir SAM atstovai – J.Kumpienė bei viceministras Erikas Mačiūnas. „Pediatrus turėti pirminėje grandyje būtų reikalinga, tačiau galime dėl to diskutuoti“, - sakė J.Kumpienė. Paantrino ministrės patarėjai ir E.Mačiūnas: „Mes visuomet turime dvi priešingas nuomones. Viena suponuoja, kad pirminėje grandyje turėtų dirbti tik bendrosios praktikos gydytojai. Kita, jog reikalingi ir pediatrai bei kiti specialistai. Galime diskutuoti, kad rastume bendrą sutarimą.“
Komentaras
LSMU Kauno klinikų vyriausiasis gydytojas Renaldas Jurkevičius:
- Mes esame įstatymų vykdytojai, todėl negalime pasakyti ar nurodyti, kokius sprendimus turi priimti politikai. Juolab kad ne visuomet reikia ir įstatymų, kartais užtenka ministro įsakymo. Rudens sesija yra tik viena Seimo sesijų. Lietuvos sveikatos sistema yra pakankamai neblogai veikianti ir kokių nors revoliucinių įstatymų nėra numatoma ir nėra reikalo tai daryti. Turime „pribrendusių“ įstatymų, pavyzdžiui, pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Manau, būtų prasminga pagaliau jį priimti.
Komentuoti: