Romas Lazutka: „Pašalpos – ne pinigų švaistymas“

Deimantė Gruodė
2017-03-16
„Socialinė sritis iš tikrųjų kūdikystės amžiuje“, - sako Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka (61 m.), pradėjęs dirbti patarėju socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio komandoje.
Romas Lazutka: „Pašalpos – ne pinigų švaistymas“
„Remiantis tyrimais ir pastebėjimais, neskyrę pašalpų tik pagilinsime socialines problemas: turėsime daugiau nusikaltėlių, socialinių ligų. Panašiai kaip ir medicinoje: jeigu gydytojas laiku nesuteiks pagalbos, liga komplikuosis“, - sako ekonomistas prof. Romas Lazutka.

- Anksčiau į ministeriją iš jūsų skriedavo nemažai kritikos strėlių, o dabar gali jus sutikti šios institucijos koridoriuose. Kas paskatino pereiti į kitą barikadų pusę?
- Patikėjau, kad ministras turi didelių siekių, kurie man irgi artimi. Ne tik ministras, bet ir visa naujoji valdžia dar rinkimų metu žadėjo didelių permainų, kuriomis norisi tikėti, kol nenusivili... (Šypsosi.) Juolab ministras yra mano buvęs studentas ir dirbo katedroje kaip studentų praktikos vadovas. Neabejojau, kad jis – sąžiningas ir užėmė ministro pozicijas norėdamas nuoširdžiai keisti padėtį socialinėje politikoje, o ne tam, kad padarytų karjerą. Tokias ministerijas, kaip socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo, aš vadinu išlaidų ministerijomis, kai turi paskirstyti valstybės lėšas įvairioms sritims, kuo geriau jas panaudoti aktualesniems klausimams spręsti.
 
- Kaip vertinate vyraujančią poziciją, jog auginame pašalpininkų armiją?
- Nesutinku. Remiuosi pavyzdžiais ir analogija medicinoje. Juk medikams privalu gydyti visus pacientus. Jeigu reikia operuoti girtuoklį, chirurgas nepradeda moralizuoti, kad tau taip ir reikia, aš tavęs negydysiu. Priešingai, medikas pasiruošia operacijai, užsimauna pirštines ir imasi darbo. Socialiniai mokslai ir socialinė veikla, jeigu lygintume su medicinine praktika, iš tikrųjų yra kūdikystės amžiuje. Tuomet suprantama, kad žmonės ima samprotauti, kaip reikia elgtis su tais, kurie gauna pašalpas, nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina vaikais.

 
Daugelis sako, kad reikia iš jų atimti pašalpas ir jie sužinos, kaip gyventi, pradės darbo paieškas. Remiantis tyrimais ir pastebėjimais, neskyrę pašalpų tik pagilinsime socialines problemas: turėsime daugiau nusikaltėlių, socialinių ligų. Panašiai kaip ir medicinoje: jeigu gydytojas laiku nesuteiks pagalbos, liga komplikuosis. Išgėrinėjantiems žmonėms dažnai pasireiškia emociniai sutrikimai, kurie nėra diagnozuoti. Jeigu neskirsi pašalpų, jie eis vogti, kai kurie nusižudys, gal kitus nužudys. Jie savęs nevaldo, nes yra priklausomi nuo alkoholio. Tai nėra jų laisvas pasirinkimas. Priešingai, jiems reikalinga pagalba, gydymas, o svarbiausia – turi atsirasti noras gydytis.
 
Pavyzdžiui, kai pirštu baksnojama į tas moteris, kurios bent penkis ar šešis vaikus gimdo dėl pašalpų, norisi paklausti: o kur jūs visi buvote, kai ji būdama septyniolikos pastojo ir vyrukas ją paliko? Kur atsiranda nusiraminimas? Tokių draugų, kurie ateina išgerti, kompanijoje. Išgeria ir nusiramina. O kitą dieną vėl ieškoma, kur išgerti. Mes susukame tokį problemų kamuolį, kuris pabrangsta tiems mokesčių mokėtojams, kurie sako, kad pašalpos yra pinigų švaistymas, dešimčia kartų. Tuomet išskečiam rankas ir sakome, kad nesuvokiami mastai prasigėrusių ir gyvenimo nesusitvarkančių žmonių.
 
- Pensinio amžiaus žmonėms irgi ne pyragai. Netgi medikai skundžiasi gaunantys itin menkas pensijas, nors visą gyvenimą atitarnavo žmonėms negailėdami nei fizinių, nei dvasinių jėgų.
- Ypač buvusių medicinos seserų, kurios dabar vadinamos slaugytojomis, atlyginimai buvo šiek tiek virš minimalaus darbo užmokesčio, panašiai kaip socialinių darbuotojų. Tikrai labai menkai apmokamas darbas. Poliklinikos kabinete gal ne toks sunkus, bet ligoninėse, reanimacijos palatose... Vien ką reiškia sunkūs naktiniai budėjimai.
 
Beveik pusė pensininkų gauna iki dviejų šimtų keturiasdešimties eurų pensiją. Tai iš tikrųjų skandalingas faktas. Jei imtume senatvės ir neįgaliųjų pensijas, jas gaunančiųjų būtų apie septynis šimtus tūkstančių. Jeigu kiekvienam jų pridėtume bent po vieną eurą kiekvieną mėnesį, jau beveik milijonas eurų turėtų būti skiriamas papildomai. Tai - didžiuliai pinigai. Bet kas pajaus pagerėjimą pakėlus pensiją vienu euru? Todėl senjorų padėtis yra sunkiai keičiama, bet, žvelgiant iš mūsų ekonominių pasiekimų, ištekliai visuomenėje yra. Tik vėlgi reikia grįžti prie to, kad jie pasiskirstę labai netolygiai, nemaža dalis yra nuslepiama ir ne iš visų paimama pensijoms mokėti.
 
Kai tokia didelė pajamų nelygybė, pasiturinčių žmonių grupės – stiprios. Jie turi savo organizacijas, bando daryti įtaką politikai, kad perskirstymo silpnesnių ir pensininkų naudai nebūtų. Jie nenori atiduoti savo pinigų. Yra veikiama legaliais būdais, kuomet bandoma daryti įtaką visai socialiniai ir mokesčių politikai – tiesiog per organizacijas. Kartu aiškinant, kad pašalpos yra pinigų išmetimas į balą ir nereikia jų mokėti. Dėl to mokesčiai esą per dideli – reikia juos mažinti. Ideologiškai, vertybiškai visuomenė yra veikiama tų, kurie yra suinteresuoti.

 
- Ar turite receptą, kaip būtų galima mažinti tą socialinę atskirtį, apie kurią pastaruoju metu itin daug kalbama?
- Tai ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalai, kaip sukurti nepakantumo atmosferą tiems, kurie sukčiauja. Neseniai „Sodra“ pradėjo skelbti vidutinius darbuotojų užmokesčius. Vėlgi niekas nėra baudžiamas, niekam nėra įsakoma didinti algas, bet pats viešumas, tikimasi, paveiks pačius darbuotojus. Jie matys, kad kitoje įmonėje darbas yra analogiškas, pavyzdžiui, daugumoje prekybos centrų, bet algos kažkodėl skiriasi dviem šimtais eurų. Žmogus, kuris ieškos darbo, žinos, į kurį prekybos centrą belstis.
 
Galima ir daugiau surinkti mokesčių, ne tik nuo atlyginimų. Numatyta pertvarka, kuri bus nelengva, užims daug laiko. Be kita ko, reikės įtikinti visuomenę ir bus pasipriešinimas, bus nesupratimo, nepalaikymo, todėl nėra tokie greiti tie žingsniai. Kita vertus, tai nepadvigubins iš karto pensijų, nors šias turėtume kelti beveik dvigubai, jeigu žiūrėtume pagal mūsų ekonomikos žingsnius.



Dosjė
Romas Lazutka (g. 1955 m. rugpjūčio 19 d. Radviliškyje) – Lietuvos sociologas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius.
1976 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą ir iki 1979 m. dirbo šturmanu tolimojo plaukiojimo laivuose. 1983 m. baigė Vilniaus universitetą. 1989 m. ekonomikos mokslų kandidatas, 1994 m. docentas, 2008 m. profesorius.
Nuo 1989 m. Vilniaus universitete dėstė ekonomiką, nuo 1996 m. Filosofijos fakulteto socialinės politikos ir socialinės gerovės ekonomikos dėstytojas, nuo 2005 m. socialinio darbo katedros vedėjas.
Nuo 2002 m. socialinių tyrimų instituto tarybos pirmininkas.
Nuo 2006 m. Tarptautinės socialinės gerovės tarybos Europos regiono ekspertų komiteto narys, nuo 2008 m. Lietuvos mokslo tarybos narys.
Mokslinės veiklos sritys: viešojo sektoriaus ekonomika, darbo rinka, pensijų sistema, skurdo problemos, socialinė politika ir socialinė apsauga bei kita.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris