„Būtina kelti medikams atlyginimus, lengvinti migracijos reikalavimus ir leisti atvykti pakankamai aukštos kvalifikacijos gydytojams iš kaimyninių ne Europos Sąjungos šalių“, - apie rajonuose kylančius iššūkius ir katastrofiškai didėjantį medikų trūkumą kalba Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė (60 m.).
„Girdėjome daug visokių pažadų. Dabar laukiame – kaip gi tie regionai pajudės iš mirties taško, koks bus papildomas finansavimas, kuris užtikrins regiono plėtrą, kaip užtikrins didesnį verslumą savivaldybėse ir tokiu būdu didins gyventojų pajamų mokestį, kuris yra itin svarbus savivaldai“, - Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
- Dėl to, kad medikams nekyla darbo užmokestis, Sveikatos apsaugos ministerija sukritikavo ir savivaldybių merus.
- Dėl medikų atlyginimų yra neteisingas kaltinimas. Pirmiausiai aštuoni procentai yra skirti ne atlyginimams, bet paslaugų įkainiams didinti. Nėra taip, kad davė kapšelį pinigų, padidino įkainius ir galite medikams aštuoniais procentais pakelti atlyginimus. Jeigu gydymo įstaigos neturi tam tikrų skyrių, neatlieka kai kurių paslaugų, ir pakėlus įkainius negaus papildomų pinigų.
Įtakos turėjo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų reforma, kai savivaldybių ligoninėse buvo daug ko atsisakoma: įvairių ambulatorinių paslaugų, uždaromi akušerijos, ginekologijos, chirurginiai skyriai ir paliekami tik dienos stacionarai. Čia nei merai, nei savivaldybės nėra kaltos. Norisi, kad ligonių kasos įkainius didintų dar labiau, tada atsiras galimybė pakelti atlyginimus. Medikų trūkumas yra viena didžiausių problemų savivaldybėse. Ypač rajonuose jų amžius artėja prie penkiasdešimt penkerių šešiasdešimties, o jaunesni nenori važiuoti ten dirbti.
- Tad kaip pritraukti medikus į rajonus?
- Būtina kelti medikams atlyginimus, lengvinti migracijos reikalavimus ir leisti atvykti pakankamai aukštos kvalifikacijos gydytojams iš kaimyninių ne Europos Sąjungos šalių. Visų pirma turime omenyje Baltarusiją ir Ukrainą. Pagrindinė priežastis, kodėl trūksta medikų, yra darbo užmokestis. Kiek beviliotume suteikiamu gyvenamuoju plotu ar lengvatomis, tai nėra pagrindinis argumentas. Visi nori atlyginimų, normalių darbo sąlygų.
- Ar socialinė atskirtis, kurią yra akcentavusi šalies vadovė, nors kiek mažėja?
- Per visus metus socialinė atskirtis tik augo. Neturime mokesčių diferenciacijos, nesame įsivedę nekilnojamo turto mokesčio, kuris irgi leistų surinkti kur kas didesnį finansavimą, perskirstyti ir suteikti gaunantiems mažesnes pajamas. To niekas nepadarė. Norima atskirtį mažinti per neapmokestinamą minimumą, augantį minimalų darbo užmokestį, bet tai nėra vieninteliai būdai.
Antras dalykas – per socialines išmokas. Tai yra blogai, nes kažko nepadarėme, kad suinteresuotume kiekvieną gyventoją būti labiau atsakingam už save, pirmiausiai turėti darbines pajamas, kurios negali būti tiek mažos, kad žmogus ieškotų visokių nelegalių būdų papildomai užsidirbti. Mūsų žmonės įpratinti geriau palaukti socialinės išmokos ir patingėti. Tai didina socialinę atskirtį ir nieko gero neduoda.
- Kaip sekasi dirbti visuomenės sveikatos biurams?
- Džiaugiamės, kad jiems šiek tiek sumažinti normatyvai: ir darželių, ir mokyklų, ir aptarnaujamų vaikų kiekis mažėja. Bet visuomenės sveikatos biurai atlieka daug stebėsenos ir biurokratinio darbo. Visi daug tikėjosi iš visuomenės sveikatos biurų informacinės sistemos įdiegimo, kur suvedus duomenis pasidarytų viskas aiškiau, kokia yra situacija, kokios yra grėsmės, kokios ligos kinta. Bet nepakankamai lėšų buvo skirta visuomenės sveikatos priežiūros specialistams apmokyti, kaip jie galėtų tą informacinę sistemą taikyti.
Daug ką reikia rankiniu būdu įvedinėti, reikalingi IT specialistai. Gaila, įdedami didžiuliai milijonai, įdiegiamos tam tikros informacinės programos, tačiau jų įgyvendinimas ir aptarnavimas yra pakankamai sudėtingas. Dabar visi kalba apie vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą, kuri turėjo būti labai efektyvi, bet savivaldybės man daug rašo laiškų, kad tikrai yra didelių problemų ją pritaikant.
- Kas nuveikta vaiko teisių apsaugos srityje?
- Norėtųsi, kad būtų aiškesnė vaikų, gyvenančių valdiškuose namuose ir savivaldybių globos įstaigose, perkėlimo į mažesnius šeimyninio tipo namus koncepcija. Dabar kaip pačios savivaldybės sugalvoja, taip ir daro. Kiek pastatų savivaldybės gali pastatyti, kiek gali tų vaikų iškelti – vėlgi priklauso nuo pačios savivaldybės finansinių galimybių. Europinės lėšos, kurios buvo skirtos būtent globos namų pertvarkai, iki šiol normaliai „neįsivažiuoja“ ir kol kas savivaldybės jų negauna.
- Ko dar tikisi savivaldybės iš šios vyriausybės?
- Mes iš jos daug tikėjomės, kai buvo paruošta programa ir susitikome beveik su visais ministrais, kurių kompetencijoje yra viena ar kita sritis, kuri siejasi su savivaldybe ir joje gyvenančiais žmonėmis. Girdėjome daug visokių pažadų. Dabar laukiame – kaip gi tie regionai pajudės iš mirties taško, koks bus papildomas finansavimas, kuris užtikrins regiono plėtrą, kaip užtikrins didesnį verslumą savivaldybėse ir tokiu būdu didins gyventojų pajamų mokestį, kuris yra itin svarbus savivaldai. Dar reikia laukti...
Dosjė
1981 m. baigė teisės studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete.
1981–1986 m. Vaikų klinikinės ligoninės juriskonsultė. 1986–1988 m. Teisingumo ministerijos vyresnioji juriskonsultė.
1988–1990 m. „Trakų“ visuomeninio maitinimo susivienijimo juriskonsultė.
1990–1992 m. Lietuvos prekybos ir vartotojų kooperacijos darbuotojų profesinių organizacijų sąjungos tarybos pirmininko pavaduotoja.
1992–1999 m. Komercijos ir kooperacijos profesinės sąjungos pirmininkė, nuo 2000 m. garbės pirmininkė.
2000 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė. 1996–2000 m., 2000–2004 m. ir 2004–2008 m. LR Seimo narė.
2001–2004 m. Algirdo Brazausko Vyriausybėje – LR kultūros ministrė. UNESCO nacionalinės komisijos pirmininkė.
2006–2008 m. Gedimino Kirkilo Vyriausybėje – LR švietimo ir mokslo ministrė. 2008 m. balandžio 7 d., po Lietuvoje kilusių mokytojų streikų, atsistatydino iš ministrės pareigų.
Nuo 2008 m. gruodžio mėn. Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė.
Nuo 1996 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narė, nuo 1999 m. LSDP tarybos narė, pirmininko pavaduotoja
Komentuoti: