- Infarktas vos sulaukus trisdešimties – tokia diagnozė šiandien kardiologų nebestebina. Deja, daugelis jaunų žmonių vis dar galvoja, kad kraujotakos ligos jų neliečia...
- Nors mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje stipriai sumažėjo, sergamumas vis dar išlieka gana didelis. Be abejo, sunkiau serga vyresni žmonės. Tačiau išties liūdina tendencija, kad šiomis ligomis susergama vis jaunesnio amžiaus. Aišku, vertinant bendrą pacientų amžiaus vidurkį mūsų skyriuje – septyniasdešimt, o kartais ir aštuoniasdešimt metų, jau ir 65-erių pacientas mums yra jaunas. Didžiausia problema, kad dažniausiai serga dar jauni – 40–50-ies metų amžiaus vyrai. Jie nesitikrina sveikatos, nes niekuo nesiskundžia. O neretai pirmasis simptomas, kuriuo pasireiškia širdies ir kraujagyslių liga – staigi mirtis. Ir pusės tokių pacientų net nespėjama nuvežti į ligoninę. Vis dažniau ir moterys pasaulyje serga širdies kraujagyslių ligomis. Tiesa, jos pradeda sirgti kokiu dešimtmečiu vėliau už vyrus, bet sunkiau.
- Toks scenarijus išties skamba bauginamai. Į kokius simptomus siūlytumėte laiku atkreipti dėmesį?
- Sveikata visada duoda apie save žinoti. Ji tikrai vienu ypu nesugriūna kaip kortų namelis, viskas prasideda nuo mažų dalykų. Pavyzdžiui, jau vertėtų susirūpinti, jei anksčiau lengvai užlipdavote į penktąjį, o dabar pasiekiate jau tik ketvirtą ar trečią aukštus. Kai pradeda kažkas stipriau „klibėti“ – sutrinka ritmas, atsiranda skausmas krūtinėje ar širdies permušimas, tada pradedama ieškoti rimtesnės problemos.
Skausmas kairėje krūtinės pusėje, plintantis į ranką, žandą, dusulys – tai jau skubiosios pagalbos reikalaujantys nusiskundimai.
Dvi kardiologų kartos - Pranas ir Rokas Šerpyčiai
- Koks būtų tiksliausias didžiausią riziką susirgti kraujotakos liga turinčio jauno žmogaus portretas?
- Mažai judantis, prastai besimaitinantis, rūkantis, nesaikingai vartojantis alkoholį. Pagrindiniai kraujotakos ligų kaltininkai – netinkamas gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai. Dalis žmonių turi paveldimą riziką, jei mama ar tėtis sirgo infarktu. Jie dažnai turi aukštą cholesterolį, tai ilgainiui veda prie aterosklerozės ir kitų bėdų. Stresui, neužtikrintumui dėl gyvenimo irgi tenka savo vieta. Taigi šių veiksnių vengimas, t.y. pirminė profilaktika, priklauso tik nuo paties žmogaus įpročių, požiūrio.
Toliau yra puikiai veikianti antrinės profilaktikos grandis. Tačiau tam, kad ligą būtų nustatyta ir pradėta gydyti kuo įmanoma anksčiau, žmonės turi patys kreiptis. Kiekvienam reikia žinoti pagrindinius rodiklius – gliukozės, cholesterolio koncentraciją, kraujospūdį, KMI, svorį. Tretinė prevencija – tai jau ligos gydymas. Didžiausia problema yra ta, kad daugelis susirūpina sveikata tik kai jos netenka. O juk tai – brangiausias turtas. Lėtinės ligos neatsiranda per vieną dieną, bet formuojasi penkiolika dvidešimt metų. Todėl svarbu jaunus žmones mokyti, kad jie kuo anksčiau susirūpintų savo sveikata.
- Tačiau lyg voverei rate į darbus įsisukusiam žmogui profilaktiškai pasirūpinti kraujotakos sistema, atrodo, paprasčiausiai nelieka laiko...
- Man atrodo, kad šiandien žmonės per daug susikoncentravę vien į darbą, pinigus, geros mašinos, prabangaus būsto turėjimą, tačiau pamiršta, kad didžiausios gyvenimo vertybės yra šeima, vaikai, gera sveikata. Jei esi nelaimingas ir blogos nuotaikos, didžiausi pinigai nesuteiks pilnatvės jausmo. Pavyzdžiui, kodėl Japonijoje žmonės gyvena labai gerai, ilgai ir turtingai? Dar didesnis paradoksas – neturtingiausioje šalies Okinavos saloje gyvenantys žmonės yra ilgaamžiškiausi – vyrai vidutiniškai sulaukia 84-erių, o moterys – 90-ies metų amžiaus. Lietuvoje pensinio amžiaus žmonės skundžiasi, kad nepakanka pinigų, daugumą jų turi išleisti maistui ir vaistams. O šioje saloje pavyksta išsaugoti gerą sveikatą iki pat garbaus amžiaus, vyksta aktyvūs užsiėmimai, diskotekos 70, 80, 90 metų amžiaus sulaukusiems žmonėms. Kodėl taip yra? Jie turi mažai rizikos veiksnių ir propaguoja gerą dietą. Ją sudaro mažiau kaloringas ir naudingesnis maistas. Jų valgiaraštyje – daug neskaldytų grūdų, daržovių, omega-3 rūgščių turtingos žuvys, sojų produktai, dumbliai. Mes gi suvartojame per daug ir dažniausiai nevertingo, kaloringo, daug cukraus ir druskos prisotinto maisto. Mityba yra tai, ką išties galime kiekvienas kontroliuoti ir taip sumažinti kraujotakos ligų riziką ir pagerinti bendrą organizmo būklę.
Dviejų garsių medikų - Antakalnio poliklinikos vadovo Evaldo Navicko ir Santaros klinikų profesoriaus Prano Šerpyčio – atžalos Rokas ir Emilija praėjusias metais sujungė savo likimus
Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad praktiškai kasdien japonų vartojamame natto maiste gausu fermento natokinazės. Jis išsiskiria labai plačiu ir saugiu poveikiu kraujotakai: apsaugo nuo trombų susidarymo ir juos ardo, mažina kraujo spaudimą, kraujo ląstelių sukibimą arterijose. Ne veltui natokinazė išgryninta į kapsules plačiai vartojama Azijoje, Amerikoje, sparčiai populiarėja ir Europoje.
- Po sekinančių naktinių budėjimų nepristingate entuziazmo šokti į bėgimo batelius. Kokiu sportu rekomenduojate užsiimti savo pacientams?
- Šiais laikais daug kas pamėgo bėgioti. Tai – puiki mada, tačiau bėgimas – ne pati sveikiausia sporto šaka, nes žalojami sąnariai, čiurnos, klubai, nugara. Todėl skatinu nepamiršti plaukimo, važiavimo dviračiu, riedučiais. Skaičiuoti žingsnius, pulsą šiandien padeda išmaniosios technologijos.
Pats ne tik bėgioju, bet taip pat dažnai plaukioju, leidžiamės su žmona slidinėti, kartais tenisą pažaidžiam. Žiemos metu lankausi sporto klube. Tai – neatsiejama gyvenimo dalis. Blogiausia, kad dažnai žmonės būna fiziškai aktyvūs jauni, o vėliau sustoja. Ir to pasekmes po kurio laiko jau matau darbe.
- Kas patį labiausiai motyvuoja sveikai gyventi?
- Labiausiai įkvepia kelionės. Daug keliauju, matau vyresnius žmones, kurie ne egzistuoja, bet džiaugiasi gyvenimu. Žaviuosi jų elegancija. Jie yra pakankamai sveiki (nereiškia, kad jie neserga, bet tiesiog ateina laiku pasitikrinti). Nekeliaujantys perskaito tik titulinį knygos puslapį, o jų yra gerokai daug. Nebūtinai reikia vykti į užsienį. Kiek po mūsų kaimelius pakeliavus sutinki nuostabių, išmintingų pagyvenusių žmonių. Prieš jų išmintį, šviesumą ir gilumą nublanksta šiuolaikinio pasaulio tuščias blizgesys, dėmesys vien išoriniams dalykams.
Keliaujant ne tik plečiasi akiratis, išmoksti kitaip vertinti galbūt ne tokius reikšmingus dalykus, ties kuriais daugelis užsiciklina. Reikia rasti laiko sustoti, būdą, kaip atsipalaiduoti. Ir tą daryti ne paskendus tabako dūmuose ar keliant stikliuką, o eiti į sporto varžybas, teatrą, keliauti. Fizinė ir emocinė sveikata yra neatsiejama. Jei atsiranda kokių nesutapimų, prasideda ligos. Dar viena aplinkybė, skatinanti sveikiau gyventi – gyvenimas šeimoje. Tai yra vertybė, kuri, mano manymu, turėtų būti kiekvieno jauno žmogaus siekiamybė.
Verta žinoti:
Japonai, už lietuvius vidutiniškai gyvenantys 10–15 metų ilgiau, o sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra labai mažas. Mokslininkai tyrinėdami šį fenomeną atkreipė dėmesį į japonų praktiškai kasdien vartojamą specialiu būdu fermentuotų sojų pupelių patiekalą natto. Atlikti moksliniai tyrimai įrodė, kad natto turi natokinazės – vertingo fermento kraujotakai, kuris ardo kraujo krešulius (trombus), neleidžia jiems susidaryti, gerina kraujo cirkuliaciją visoje kraujagyslių sistemoje. Natokinazės fermento atitikmens lietuvių maiste nėra, tačiau galima įsigyti kapsulėse.
Įdomu:
Įvertinus visus rizikos veiksnius, daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų virš 40 m. turi padidintą trombų susidarymo riziką. Trombozė yra vienas dažniausių kraujotakos sutrikimų. Trombai gali užkimšti kraujagysles ir kelti grėsmę sveikatai. Dėl sutrikusios kraujotakos pablogėja kraujo, maistinių medžiagų bei deguonies pernešimas į organus.
Tarp kitko:
Kardiologai vartoja dvi sąvokas – žmogaus biologinis amžius ir jo kraujagyslių amžius. Tai reiškia, kad 40-mečio kraujagyslės, jeigu jo cholesterolio kiekis, arterinis kraujospūdis yra padidėję, jis rūko arturi antsvorio, gali būti kaip 60-ies metų paciento.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: