Robertas Dargis: „Lietuviška demokratija – galiu daryti viską be atsakomybės“

Evelina Machova
2016-03-14
„Esame užmiršę kas yra mūsų valstybė, siekius, kas ją turi kurti ir politinio elito atsakomybę. Reikia kitokios lyderystės“, - sako Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis (55 m.).
Robertas Dargis: „Lietuviška demokratija – galiu daryti viską be atsakomybės“
„Žmonės girtauja, nusikalsta ne beorėje erdvėje. Tai vyksta tarp žmonių. Tačiau užsitraukdami užuolaidas ir užsikišdami ausis įtikiname save, kad nuo manęs tai nepriklauso“, - teigia Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

- Minėjome Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Ar prieš dvidešimt šešerius metus valstybę įsivaizdavote tokią, kokia ji yra šiandien?
-
 Ne viskas juoda (šypsosi), bet esame užmiršę ir nediskutuojame, kas yra mūsų valstybė. Esame kaip paleisti iš zoologijos sodo, kuriame buvome uždaryti iki devyniasdešimtųjų, kur mums aiškino, kaip mes turime mąstyti, kalbėti, rengtis, valgyti. Tačiau išsilaisvinus paaiškėjo, jog pasaulis yra kitoks. Jis sudarytas iš atsakingų žmonių, kurie patys sprendžia.
 
Tiesa, ne tokia demokratijos forma, kurią dažnai matome šiandien – galiu daryti viską be atsakomybės. Vakarietiška visuomenė kuriama iš atsakingų žmonių. Klausimas, ar mes šiandien judame tokios visuomenės kūrimo link.
Kai pradedame suprasti, kad noriu būti atsakingas už šeimą, gyvenimą, reikia suvokti, jog turiu būti atsakingas ir už bendruomenę. Juk žmonės girtauja, nusikalsta ne beorėje erdvėje. Tai vyksta tarp žmonių. Tačiau užsitraukdami užuolaidas ir užsikišdami ausis įtikiname save, kad nuo manęs tai nepriklauso. Visa tai atveda prie skaudžių pasekmių.

- Šalies politikai ne vienerius metus akcentuoja, jog kone didžiausia šalies problema - nesaikingas alkoholio vartojimas. Imtasi ir priemonių, tačiau daugelis jų nukreipta tik į verslą, ribojant alkoholio pardavimo laiką, vietas ir panašiai. Ar tai efektyviausias būdas „gydyti“ visuomenę?
Tai - kova su pasekmėmis. Nesakau, kad ji nereikalinga. Bet, mano galva, mums reikia kitokios politinės ir bendruomenės lyderystės. Paprastų, stiprių žmonių bendruomenėse, kurie parodytų nepakantumą. Net ir vaikų sumetimo į šulinį atvejis. Aišku, kad žmogus geria nuolatos ir nebegali adekvačiai elgis. Tačiau tuomet turėjo užsidegti raudona šviesa kaimo seniūnui, kuris negalėjo nematyti tokių dalykų.
 
Bet ką mes darome? Pakančiai žiūrime. Draudimai, alkoholio pardavimo laiko ribojimas ir daugelis kitų dalykų efektyviai veiks tik tuomet, jei pati visuomenė nebus pakanti tokiems dalykams. Bet jei to nėra, tik baudžiamosiomis priemonėmis problemos neišspręsime.

- Ne kartą akcentavote, jog visa šalies infrastruktūra pradedant mokyklomis, ligoninėmis ir taip toliau yra sukurta keturių milijonų populiacijai. Bet mūsų yra trečdaliu mažiau. Kaip, jūsų nuomone, būtų galima efektyviai optimizuoti sveikatos sektorių?
Pirmiausia reikia kalbėti apie protingas investicijas į fizinę infrastruktūrą. Kad ateityje nebūtų taip, jog infrastruktūros yra per daug, o jos išlaikymo kaštai gula ant municipaliteto, kuris neturi tiek žmonių, kurie ja naudotųsi. Žvelgiant į demografines analizes, jos kol kas nieko gero nežada. Per artimiausius penkerius septynerius metus dirbančių žmonių sumažės dar dviem šimtais tūkstančių. Tai reiškia, kad pensininkų skaičius padidės ir mums reikės daugiau skirti lėšų ne tik pensijoms, socialinei paramai, bet ir sveikatos paslaugoms. Savo ruožtu sveikatos apsaugos sistema iš esmės yra paremta jaunimu, sąlyginai sveiku, kuris dirba ir moka mokesčius.
 
Vadinasi, didėjant kaštams reikia pagalvoti, kaip optimizuoti infrastruktūrą. Šiuolaikinės komunikacijos technologijos iš esmės leidžia teikti visai kito lygio sveikatos paslaugas. Nėra sudėtinga padarius rentgeno nuotrauką viename mieste ją persiųsti internetu į kitą miestą, kur specialistas nustatytų diagnozę ir parengtų visus reikiamus aprašus. Galbūt reikia daugiau investuoti į turimos aparatūros efektyvesnį naudojimą. Nebūtinai siekti, kad kiekviena ligoninė turėtų maksimalų jos kiekį. Bet, kad ji būtų maksimaliai išnaudota, optimizuoti paslaugas daugiau lėšų nukreipiant gydymui, o ne infrastruktūrai išlaikyti. Vien ligoninės infrastruktūros išlaikymas suėda beveik pusę jos turimų lėšų.

- Kaip manote, gal šioje vietoje galėtų pagelbėti ir privati medicina? 
- Galbūt. Tik bėda ta, kad pas mus valstybės požiūris į privačią mediciną, švelniai tariant, - šiek tiek keistas. Pradžioje buvo skatinta ją kurti, vėliau ministru tapus V.P.Andriukaičiui kilo noras jos visiškai atsisakyti. Apie ką mes galime kalbėti, jei valdantieji neturi aiškios vizijos, kur yra privačios medicinos vieta. Kas trejus ketverius metus reikalus sukinėjame tai į vieną, tai į kitą pusę. Kas gali į tai investuoti? Privati medicina reikalinga bei stipriai padeda valstybinei. Todėl pats laikas suprasti, kad ji privalo turėti tiek pat erdvės po saule kaip ir valstybinė.

 
- Dalis politikų teigia, jog gimstamumą labiausiai paskatintų įvairios piniginės išmokos. Pritariate?
- Abiem rankom esu už, kad šeimos, auginančios daugiau nei du vaikus, turi sulaukti paramos iš valstybės. Su vaiko atsiradimu kiekvienos šeimos finansinė situacija tampa įtempta. Ir valstybė turi būti suinteresuota skatinti žmones turėti gausesnes šeimas, nes būtent demografija mums šiuo atveju turi būti itin svarbi. Pats esu trijų vaikų tėvas... Koks turėtų būti valstybės palaikymas? Tiesioginės išmokos ar mokesčių naštos mažinimas? Pastarasis variantas man rodos yra geresnis.

- Ir pabaigai, kad jau užsiminėme apie jaunąją kartą. Pastaruoju metu dažnai pasigirsta, kad jaunieji šalies mokslininkai, ypač dirbantys biomedicinos ir medicinos srityje, turi nemažą potencialą, tačiau verslas kol kas nelabai noriai investuoja į jų išradimus. Kaip manote, ko dar trūksta?
Potencialo yra daug. Ko nėra - istorinės bendradarbiavimo patirties. Po nepriklausomybės atgavimo visi kovoja už išlikimą. Verslas turi savo kovą – produktus, rinkas ir konkurencinę aplinką. Mokslas daugiau koncentruojasi į fundamentinius tyrimus, į tai, kaip buvo įpratę gauti finansavimą. Tiesa, po truputį požiūris keičiasi, atsiranda supratimas, kad norėdami būti konkurencingi tarp Europos Sąjungos šalių turime bendradarbiauti su mokslu. Kol kas esame įstrigę, turbūt reikia daugiau kalbėtis. Visuomet pabrėžiu vadinamųjų „turgelių“ svarbą, kai susirenka abi pusės, kalba apie poreikius, produktus bei pasiūlymus, kuo vieni kitiems galėtų būti naudingi. Čia galėtume kalbėti ir apie prototipų gamybą, nes ji yra brangi, ir apie europinių fondų pinigų skyrimą, nes norint sukurti produktą reikia daug investuoti. Būtina kalbėti apie nuolatinę šių dalykų būtinybę bei stebėseną ir žinoti, kur esame, ko norime. Aišku, kada nors tai atsitiks, bet neturime daug laiko žaisti, reikia efektyviau veikti. Konkurencija auga kasdien. Šiandien turime augintis raumenis ateičiai, nes būtent idėjos ir nauji produktai yra valstybės sėkmės laidas.



Visuomeninė veikla
Nuo 2012 m. – Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.
Nuo 2004 m. – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos(LNTPA) valdybos pirmininkas, prezidentas.
Nuo 2000 m. – Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas.
Nuo 2006 m.  – Lietuvos statybininkų asociacijos prezidiumo narys.
2006–2010 m. – projekto „Lietuvos nacionalinė pažangos premija“ komiteto narys.
2006–2008 m. – neetatinis LR Vyriausybės premjero patarėjas.
2000–2007 m. – pilietinės visuomenės instituto valdybos narys.
2001–2003 m. – neetatinis LR Prezidento patarėjas. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris