R.Kalėdienė: „Gyvensenos medikus Europoje pradėjome ruoši pirmieji“

Evelina Machova
2016-12-19
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė sako, kad ydinga bandyti atskirti gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų darbą. Mat tik dirbant išvien galima tikėtis ženklių visuomenės sveikatos rodiklių gerėjimo.
R.Kalėdienė: „Gyvensenos medikus Europoje pradėjome ruoši pirmieji“
„Gyvensenos medicinos specialistai bus kaip jungiamoji grandis tarp asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos specialistų. Šiandien pastarieji rengiami trijuose universitetuose, tačiau problema ta, kad po studijų jie vis dėlto tiesiogiai nedirba su žmogumi, o labiau rūpinasi sveikatos stiprinimu, mokymu, sveikatos apsauga“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė.

- Pristatyta idėja plėsti šeimos gydytojų komandą papildant ją gyvensenos medicinos specialistais sukėlė nemažai kalbų. Tiesa, daugelis pripažįsta, kad nelabai įsivaizduoja, ką gi tokie specialistai veiktų. Kaip kilo ši mintis?
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas tokius specialistus pradėjo rengti šiemet. O mintis kilo prieš porą metų, kai į mus kreipėsi kolegos iš Amerikos, stebėdamiesi, kad Europoje apskritai jie iki šiol nėra rengiami. Galima sakyti, jie mus ir paskatino tapti pirmaisiais, kurie pradėtų ruošti gyvensenos medikus.
 
Tai - antrosios pakopos studijų programa, kurias baigusieji įgis magistro laipsnį kaip visuomenės sveikatos specialistai. Tiesa, mums ir patiems iš pradžių toks terminas kaip sveikos gyvensenos medicina atrodė šiek tiek keistai. Nors, tarkim, Jungtinėse Amerikos Valstijose tokie specialistai puikai integruoti į sveikatos apsaugos sistemą.
 

- Būti pirmiesiems vienoje ar kitoje srityje, žinoma, labai smagu, tačiau kuo šie naujai rengiami specialistai skirsis nuo jau esančių?
- Jie bus kaip jungiamoji grandis tarp asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos specialistų. Šiandien pastarieji rengiami trijuose universitetuose, tačiau problema ta, kad po studijų jie vis dėlto tiesiogiai nedirba su žmogumi, o labiau rūpinasi sveikatos stiprinimu, mokymu, sveikatos apsauga.
 
Savo ruožtu gydytojai apkrauti darbu ir negali užsiimti sveikos gyvensenos mokymu. Tiek gydytojai, tiek slaugytojos skundžiasi, jog krūviai - milžiniški ir nėra kada išmokyti žmogų sveikai gyventi, ar jau sergantį mokyti, kaip gyventi su liga. Visuomenės specialistai neturi tokių gilių žinių apie mitybą, fizinį aktyvumą ar kompetencijos motyvuoti žmones keisti įpročius.  
 
- Specialistai jau ruošiami, o iš kokių lėšų bus finansuojamos jų paslaugos?
- Vytenis Povilas Andriukaitis būdamas sveikatos apsaugos ministru yra išleidęs nutarimą, kad pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje turėtų dirbti prevencijos koordinatoriai. Jiems didele dalimi reikėtų sveikos gyvensenos specialisto kompetencijos. Galima sakyti, kad šios funkcijas dabar tenka slaugytojoms, bet, mano žiniomis, jos atlieka labiau administracinį darbą.
 

Kalbant apie finansavimą, šiuo metu iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų gana sudėtinga motyvuoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovus priimti tokius specialistus, nes kol kas jie negali įvertinti jo efektyvumo. Sunku ir pasakyti, kiek sutaupys gydymo įstaiga papildomai įdarbinusi tokį žmogų. Todėl galbūt būtų galima galvoti apie papildomas biudžeto lėšas.

 
Šie specialistai taip pat galėtų dirbti ir visuomenės sveikatos biuruose. Šiuo metu visuomenės sveikatos specialistai atlieka labai didelį darbą turėdami sutartis su pirminės sveikatos priežiūros grandies įstaigomis. Gydytojai siunčia pacientus, sergančius tam tikromis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, hipertenzija, diabetu, osteporze, į visuomenės sveikatos biurus, kur jiems skaitomos paskaitos, jie mokomi, kaip gyventi su liga. Amerikoje, kiek teko matyti, šį darbą ir atlieka sveikos gyvensenos specialistai ir dirbama nedidelėmis grupėmis ar net individualiai.
 
Dabartinės valdžios idėjose bent jau visuomenės sveikata užima gana svarbią vietą. Nors iki šiol iš šios srities specialistų dažnai tenka išgirsti, jog jie jaučiasi nelabai reikalingi. Kaip manote, ar per artimiausius ketverius metus visuomenės sveikata atsikratys podukros vaidmens?

- Labai priklauso nuo to, kas vadovauja sveikatos sistemai. Bet negalėčiau sakyti, kad visuomenės sveikata yra posūnio ar podukros vietoje. Pastaraisiais metais susidarė kritinė masė šiuolaikinių visuomenės sveikatos specialistų, įkurti biurai ir ne vienas jų pasiekė puikių rezultatų.
 
Tačiau man rūpi visuomenės sveikatos integracija į asmens sveikatos priežiūrą. Labai ydinga atskirti šias dvi sritis. Manau, kad per artimiausius metus Aurelijui Verygai tapus sveikatos apsaugos ministru mes gana greitai pamatysime, kaip investuojant į visuomenės sveikatą gerės sveikatos rodikliai.
 
- Ministras ne kartą yra užsiminęs ir apie tai, kad buriant komandą labai sunku prisivilioti profesionalus dirbti ministerijoje. Jei pasiūlytų, ar sutiktumėte tapti viceministre? 

- Kiekvienas turi dirbti tą, ką geriausiai sugeba ir kur turi daugiausiai kompetencijų. Į sveikatos politiką eina specifiniai gerąja prasme žmonės, kurie moka paveikti plačiu mastu, drąsūs savo sprendimais, kurie yra pasiruošę dalyvauti ir politiniuose žaidimuose.
 
Aš gi geriausiai išmanau akademinę ir mokslo sritį. Žinoma, tiek akademikai, tiek mokslininkai, remdamiesi mokslo tyrimais, gali padaryti labai daug, kad sveikatos politika veiktų tinkama linkme. Taigi manau, jog būdama mokslininkė visuomenei nešiu didesnę naudą.

 
Dosjė
1987 m. baigė Kauno medicinos institutą.
2000 m. habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
Nuo 1992 m. Kauno medicinos akademijos (nuo 1998 m. Kauno medicinos universitetas) dėstytoja, nuo 2001 m. Socialinės medicinos katedros vedėja, nuo 2002 m. dar ir Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė, nuo 2000 m. profesorė. Paskelbė apie 230 mokslinių straipsnių.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris