Rinkimai 2016: Geras žmogus nebūtinai taps geru politiku

Aigustė Tavoraitė
2016-06-06
„Labai sunku susieti gebėjimą gerai mėtyti kamuolį, greitai bėgti su valstybės valdymo užduotimi. Mes sugebėjome pamiršti Sąjūdžio patirtį, kada nelabai kam rūpėjo išoriniai blizgučiai, kai buvo sprendžiami esminiai klausimai, ieškoma, kokiu keliu eiti, kokius sprendimus priimti“, – pastebi psichologas ir psichoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis. Su žinomu specialistu kalbamės apie tai, kodėl renkant valdžią būtina valdyti emocijas.
Rinkimai 2016: Geras žmogus nebūtinai taps geru politiku
„Užuot piktinusis esama valdžia, verčiau reikėtų pasidomėti bent partijų programomis, ieškoti konkrečių siūlymų, atmesti tokius tuščius žodžius kaip „skatinsim“, „remsim“, „stiprinsim“...“, - sako psichologas ir psichoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis.

Po rinkimų dažniausiai paaiškėja, kad žmonių lūkesčiai toli gražu prasilenkė su realybe. Kodėl vis ne tuos kandidatus išsirenkame?
Nors prieš rinkimus visiems labiausiai rūpi, kuri partija sulauks daugiausiai palaikymo, visgi pirmiausia reikėtų klausti, kas apskritai nulemia žmogus apsisprendimą (ne)balsuoti. Atsakymus siūlo ne viena politinės psichologijos teorija. Pavyzdžiui, remiantis racionalaus balsavimo idėja, žmogus nuo sofos pakyla nueiti į rinkiminę apygardą vedamas vilties, kad situacija šalyje pagerės. Jei dabartinė situacija tenkina, jis palaiko esančią valdžią, jei ne – ieško kitos.
 
Tačiau realiai viskas veikia kiek kitaip. Kuo remiantis žmogus priims konkretų sprendimą, lemia daug įvairių psichologinių, labiausiai – emocija pagrįstų, veiksnių. Jeigu gatvėje pasiteirautume žmonių, ar jie norėtų, kad šalis būtų protingai valdoma, teigiamai atsakytų vos ne šimtas procentų.

Tačiau iš jų tik kokie trys penki pasidomės bent partijų programomis, numatoma mokesčių sistema. Likusieji balsuos emociškai – nes politikas „gražiai pakalbėjo“, „gražiai apsirengęs“, „paspaudė man ranką“, „skaičiau apie jį laikraštyje“, „žmona simpatiška“... 
Tą jausdami politikai ir taiko atitinkamas rinkimines strategijas, pirmiausia manipuliuojant asmeniniu patrauklumu. Tai yra tam tikra Lietuvos problema. Aišku, išskirtiniai nesame, emocinis balsavimas paplitęs daugelyje kraštų.
 
Į Seimą veržiasi visuomenei pažįstami, tačiau anksčiau politikoje nedalyvavę veidai.
Lietuvoje dažnai lengvai patikima „gelbėtojais“, kurių siūlomos idėjos įsigilinus net teoriškai nėra įmanomos realizuoti. Taip atsitinka todėl, kad daug žmonių nesidomi politika, bet jaučia, kad jų gyvenimas yra blogas ir norėtų, kad jį kas nors radikaliai pakeistų.

 
Viskas priklauso, kuo remdamasis naujas asmuo ateina į politiką. Jei jis kandidatuoja kaip kurios nors srities specialistas, tada viena situacija. Tačiau jei jis yra tik, tarkim, šou dalyvis arba žymus sportininkas – jau kita.
 
Tokia mintis galbūt daug kam nepatiks, bet man atrodo labai sunku susieti gebėjimą gerai mėtyti kamuolį, greitai bėgti su valstybės valdymo užduotimi.
Nesakau, kad toks asmuo negali jų spręsti, tačiau akivaizdu, kad geras žmogus nebūtinai gali tapti geru politiku.
 
Kaip nepasiduoti naujų „gelbėtojų“ tuštiems pažadams?
Užuot piktinusis esama valdžia, verčiau reikėtų pasidomėti bent partijų programomis, ieškoti konkrečių siūlymų, atmesti tokius tuščius žodžius kaip „skatinsim“, „remsim“, „stiprinsim“... Tik informuotas žmogus gali tinkamai pasirinkti.
 
Padėti apsispręsti gali toks pamąstymas: ar norėtume, kad kandidatuojantis asmuo būtų mokyklos, kurioje mokosi mano vaikas, direktorius? Arba organizacijos, kurioje dirbu, vadovas? Jei atsakymas teigiamas, tada galima balsuoti.
 
Daug žmonių yra pakliuvę į uždarą ratą: jie neanalizuoja politikų priimamų sprendimų, neieško daugiau informacijos, tada lieka nusivylęs valdžia ir nusprendžia išvis daugiau nebalsuoti. Nesidomėdamas ta „purvina politika“, žmogus pats save atriboja nuo politinio proceso ir juo tampa lengviau manipuliuoti.
 
Nelengvų sprendimų laukia ir daug skaudulių prikaupusi sveikatos apsaugos sistema.
Kurią sritį bepaimsi, konkretiems siūlymams išdėstyti reikalinga stipri politinė valia ir visuomenė, suvokianti, prie kokio galutinio rezultato einama. Kalbėdami apie sveikatos apsaugą galime paimti tokį teiginį, jog geriausias ekonomikos matas yra žmogaus gyvybės kaina.
 
Čia matome du ryškius išsiskiriančius požiūrius. Viena vertus, kalbėti apie gyvybės kainą yra ciniška, niekinga, nes gyvybė – neįkainojama. Kita vertus, remiantis teismų, draudimo kompanijų praktika galima pakankamai tiksliai apskaičiuoti, kiek visgi kainuoja žmogaus gyvybė. Europoje ji brangiausia Liuksemburge – apie 6 mln. eurų, Švedijoje – 2,5 mln. eurų, o Lietuvoje – maždaug 300–350 tūkst. eurų.
 
Apie sveikatos apsaugą neįmanoma diskutuoti vien bendromis frazėmis. Matyt, todėl ši sritis diskusijų metu neretai politikų yra aplenkiama. Būsimas kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus turėtų išdėstyti aiškią viziją arba bent jau pasakyti, kad sistema, jo manymu, šiuo metu yra puiki ir jis nieko keisti nežada. Tai irgi būtų pozicija.

 

Tarp kitko
Pagal įvairius standartinius, žmonių laimės indeksą įvertinančius tyrimus, Lietuva išsiskiria gan dideliu nelaimingų žmonių skaičiumi. Maždaug kas penktas asmuo mano, kad praėję metai buvo blogi ir ateityje nieko gero nesitiki. Tokie žmonės dažniausiai priklauso nebalsuojančiųjų grupei.

 
Klausimas politikams
Ar kandidatuojantys į Seimą visuomenei gerai žinomi, bet politikoje anksčiau nedalyvavę, žmonės turi pakankamai kompetencijos dirbti tokį darbą?
 
„Tvarkietis“ Petras Gražulis:

Ar į Seimą kandidatuojantys viešai žinomos asmenybės yra kompetentingos, sprendžia žmonės. Jeigu rinkėjai supras, kad kandidatai nėra tinkami politikai, jų neišrinks. Manyčiau, jog kompetencija – ne pagrindinė problema.
 

Kaip ir Antanas Guoga sakė, kad gal reikėtų visus Seimo narius patikrinti melo detektoriumi. Tai būtų didesnė nauda mūsų valstybei. Sužinotume, kandidatas kyšininkas, ar ne, kokiais tikslais eina: tarnauti valstybei ar ieškoti naudos sau. Jeigu melo detektoriaus duomenis paskelbtų viešai, rinkėjai žinotų tikrus jų tikslus, o ne tai, ką jie deklaruoja.
 
Matėt, kaip gražiai čiulbėjo liberalai, o pasirodo „šokolade“ maudėsi iki ausų. Jeigu kitos partijos vagia šaukščiukais, šie sėmė upeliais ir kitus teisė.
Jeigu žmogus neturi kompetencijos, padirbs ir ją įgis. Svarbiausia, kad būtų padorus, sąžiningas, o ne vagis.
 
Socialdemokratas Algirdas Sysas:

- Negaliu nustatyti, kuris pretendentas į Seimą tinka, o kuris ne. Nė vienas mūsų negimstam profesoriais, žurnalistais ar politikais. Jais tampame. Mūsų Konstitucija leidžia pabandyti pabūti politiku kiekvienam.
 
Ar asmenys, kurie nori tapti politikais, turėtų būti kaip nors testuojami, reiktų suprasti, kad politikai – ne kosmonautai, kuriems reikia atlikti sveikatos patikrinimą.
Kalbant apie kai kurių politikų siūlymą Seimo narius tikrinti melo detektoriumi – tai tikriausiai pirmiausia reikėtų pradėti nuo rinkėjų, nes jie irgi ne mažiau seka pasakas nei politikai (šypsosi). Manau, kad nereikia tokių nesąmonių daryti. Tai - pasitikėjimo ir kultūros klausimas. Mes ne robotai ar humanoidai.
 
Liberalas Eugenijus Gentvilas:

- Du tūkstantaisiais metais buvau Klaipėdos meru. Vėl vyko savivaldos rinkimai ir į sąrašą pakviečiau du nepartinius žmones. Vienas jų – Artūras Šulcas, kuris jau antrą kadenciją yra Klaipėdos vicemeras, o kitas – muzikantas Vytautas Grubliauskas, kuris taip pat antrą kadenciją yra meras. Tuo metu tikriausiai irgi kas nors galvojo, kad jie tam neturi kompetencijos, bet šiandien turime miesto vadovus. Nepartinis – nereiškia, kad nieko neišmano.
 
Štai Virgilijus Alekna. Jis bus atsakingas už sporto, jaunimo užimtumo klausimus. Jis geresnis specialistais už mane šiais klausimas, nors aš - politikas, o jis kol kas su politika neturi nieko bendro. Panaudoti tokių žmonių potencialą yra galimybė ir dovana.
Be abejo, yra pavyzdžių, kai į politiką žmonės atėjo juokauti. Kai kurie rimta politika ir nebandė užsiimti, todėl jie ir iškrito. Kas Seime rimtai dirba - lieka.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris