„Nauja gydytojų karta yra kitokia. Mes gal į viską kitaip žiūrėjome – tiesiog dirbome atsidavę mylimai profesijai. Tuo tarpu jie daugiau pasveria, paskaičiuoja, naudinga ar ne, kiek uždirbsi. Kaip ir yra atėjusi kita mamų karta: jos apsiskaičiusios internete, visos turi savo nuomonę, tai, deja ne visada palengvina darbą“, – sako VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Naujagimių skyriaus vedėja Rimutė Vaitkevičienė.
FAKTAS
Rugpjūčio 1 d., prasidėjusios Pasaulinės žindymo savaitės proga, Vaikų ligoninėje atidaryta fotografės Akvilės Razauskienės paroda „Žindymas – gyvenimo pamatas“. Dėl Vaikų ligoninės paramos fondo iniciatyvos surengti drauge su akušere, laktacijos konsultante Ieva Girdvainiene fotografijų parodą Lietuva pirmą kartą buvo įtraukta į Pasaulinės žindymo savaitės (WABA) projekto žemėlapį.
- Kaip keičiasi šiuolaikinių mūsų moterų požiūris į žindymą? Ne paslaptis, ne visos mamos dega noru tai daryti...
- Išties per dešimt metų labai pasikeitė skyriuje gulinčių moterų požiūris į žindymą. Jos noriai žindo, suvokia to svarbą, anksčiau gal to nebuvo. Turime specialistę, kuri pataria, pamoko, kaip reikėtų žindyti. Nors žindyti rekomenduojama bent šešis mėnesius, reta mama kuri iškart nusprendžia tai nutraukti. Maitinami pro zondą ankstukai vis tiek anksti, dar trisdešimtą savaitę pradedami dėti prie krūties, nors patys pradeda žįsti tik 34–35 savaitę. Motinos pienas būtinas vaiko sveikatai užtikrinti, pienas unikalus savo sudėtimi, tai ne tik maistas, bet ir vaistas, ypač svarbus infekcinių susirgimų profilaktikai, naujagimio žarnyno apsaugai. Anksčiau dažna neišnešiotų naujagimių liga buvo enterokolitai, žarnyno infekcijos, kurių maitinant motinos pienu ryškiai sumažėjo. Dabar net būtų sunku prisiminti tokį atvejį. Tam didelę paspirtį turėjo antrus metus ligoninėje veikiantis donorinio pieno bankas. Visiems neišnešiotiems bei kai kuriems išnešiotiems naujagimiams duodame donorinio mamos pieno, per pirmus metus jo sunaudojome apie 70 litrų.
- Kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija, kas dešimtas pasaulyje gimstantis vaikas yra neišnešiotukas ir kiekvienais metais šis skaičius auga. Dėl ko situacija taip blogėja?
- Tokiai statistikai greičiausiai įtakos turi tai, kad šalyse, kur atliekama daugiau pagalbinio apvaisinimo procedūrų, dažnesni daugiavaisiai nėštumai, kai, natūralu, gimdymas paprastai būna priešlaikinis. Taigi neturėtų stebinti, kad Lietuvoje ankstukų gimsta tik šeši procentai, o Amerikoje jų yra dvigubai daugiau. Iš mūsų skyriaus tūkstančio naujagimių trys šimtai būna neišnešioti. Tam įtakos turi ir mamos ligos (gestacinis diabetas, kažkokia infekcija, pavyzdžiui, danties skausmas), ir įgimtos vaisiaus patologijos, daugiavaisis nėštumas. Susideda viskas – stresai, aplinkos poveikis, užterštumas.
- Ar šiandien galime naudotis visomis moderniomis naujagimių priežiūros ir gydymo galimybėmis?
- Išties per šiuos ilgus metus, praleistus Vaikų ligoninėje, viskas labai pasikeitė. Šiandien Šveicarų paramos programos dėka esame pilnai aprūpinti reikiama įranga. Pavyzdžiui, naujagimių kvėpavimo centras yra nebrandus, gali pasitaikyti apnėjos, tai kol neturėjome monitorių, taip ir bėgiodavome išgirdę, ką jau reikia reanimuoti. Atsirado nauji vaistai, stimuliuojantys kvėpavimo centrą. Tai labai palengvino darbą. Dėl to galime gydyti daug sudėtingesnius ligonius, pavyzdžiui, tuos, kuriems reikalinga neinvazyvi kvėpuojamoji terapija. Anksčiau tokie vaikai būdavo gydomi reanimacijoje. Nepaisant didžiulės technologinės pažangos, kad ir kokia tobula kompiuterinė sistema ar aparatūra bebūtų, šalia būtinas žmogus profesionalas.
- Dėl ko jums šiandien kaip medikei labiausiai skauda širdį?
- Skaudžiausia, kad labai daug laiko turime dirbti su popieriais. Nors ir viskas kompiuterizuota, lieka mažiau laiko bendrauti su ligoniu. Ir pačios mamos kartais pastebi, kad trūksta bendravimo ar informacijos, nors turime ankstyvos raidos korekcijos komandą, kurią sudaro ergoterapeutai, konsultuojantys dėl vaikelio guldymo padėties, žindymo specialistė, psichologė. Kol to nebuvo, pačios ją atstodavome. Psichologinė pagalba tokioms mamoms labai reikalinga, nes vien vaikelio gimimas ne laiku mamoms yra didžiulė trauma.
- Neonatologija šiandien išlieka pakankamai populiari specialybė?
- Tikrai taip, šios srities gydytojus ruošia tiek Lietuvos sveikatos mokslų, tiek Vilniaus universitetai, skyriuje visi etatai yra užimti, ką tik atėjo rezidentūrą baigusi gydytoja. Gerai, kad vyksta kartų kaita, auga pamaina. Manau, sostinėje vietos realizuotis tikrai pakanka, bet, pavyzdžiui, Klaipėdoje, kiek žinau, labai trūksta neonatologų. Aišku, dar sudėtingesnė situacija rajonuose. Todėl nenuostabu, kad dalis gydytojų išvažiuoja. Tiesa, mūsų skyrius nuo to nėra labai „nukraujavęs“.
- Niekada nesusvyravote pati pasirinkusi šį kelią?
- Apie tai, kad noriu būti gydytoja, svajojau nuo penkerių metų. Taip pat aiškiai suvokiau, kad noriu dirbti su vaikais. Dukra irgi neatsitikinai pasirinko gydytojos dietologės kelią, jai dar liko vieneri rezidentūros metai. Ar pastebiu kartų skirtumus? Be abejo, šita karta yra kitokia.
Mes gal į viską kitaip žiūrėjome – tiesiog dirbome atsidavę mylimai profesijai. Tuo tarpu nauja karta daugiau pasveria, paskaičiuoja, naudinga ar ne, kiek uždirbsi. Kaip ir yra atėjusi kita mamų karta: jos apsiskaičiusios internete, visos turi savo nuomonę, tačiau tai, deja ne visada palengvina darbą.
Dosjė:
• 1981 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir įgijo pediatro specialybę.
• 1982 m. baigė internatūrą Respublikinėje vaikų klinikinėje ligoninėje (dabar – Vaikų ligoninė). 1981–1987 m. dirbo Vilniaus V ir VI poliklinikose apylinkės pediatre.
• Nuo 1987 m. dirbo Respublikinės vaikų klinikinės ligoninės Naujagimių psichoneurologiniame skyriuje vaikų ligų gydytoja, nuo 2000 m. – gydytoja neonatologe Neišnešiotų naujagimių skyriuje, nuo 2008 m. – Neonatologijos centro Neišnešiotų naujagimių skyriaus vedėja, nuo 2016 m. – Neonatologijos centro Naujagimių skyriaus vedėja.
• Dalyvauja IPOKRATES organizuojamuose seminaruose, Europos perinatalinės medicinos asociacijos ir pasaulio perinatalinės medicinos asociacijos organizuojamuose kongresuose, tarptautiniuose simpoziumuose, konferencijose.
• Vilniaus pediatrų draugijos ir Neonatologų asociacijos narė.
Komentuoti: