„Socialinių garantijų jauniems gydytojams užtikrinimas yra tik mažas žingsnis ilgai ignoruotos sistemos reformos procese – vis dar lieka neįvykdyti pažadai apie sistemingą rezidentų algų didinimą“, - po to, kai Seimas priėmė projektus, kuriais siūloma tobulinti gydytojų rezidentų darbo užmokesčio sistemą bei įteisinti etapines kompetencijas, sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė, šeimos medicinos rezidentė Kristina Grigaliūnaitė.
Seimui pritarus gerės jaunųjų gydytojų socialinės garantijos, jie galės teikti daugiau gydymo paslaugų, atsižvelgiant į jų pasirengimo lygį.
Moki už tai, kad dirbi...
Seime pritarta, kad visų rezidentų, kurie studijuoja valstybės lėšomis, universitetuose gaunama parama taptų sudėtine jiems mokamo darbo užmokesčio dalimi. Ligos, vaiko priežiūros atostogų atvejais jie gaus didesnes socialines išmokas. Bus sukaupiama daugiau lėšų senatvės pensijai.
Rezidento pajamas sudaro stipendija ir alga. Stipendija – apie 360 eurų, alga – tarp 400 ir 500 eurų („į rankas“), priklausomai nuo budėjimų skaičiaus švenčių dienomis ar naktimis.
„Ligi šiol kildavo problemų dėl nedarbingumo laikotarpio kompensacijų, socialinių išmokų motinystės (tėvystės) atostogų metu. Jų dydį nulemdavo tik gaunama alga. Todėl keblu būdavo gauti banko paskolą ir panašiai. Kai mokamos stipendijos bus įtrauktos į darbo užmokestį, rezidentų finansinė padėtis pagerės. Bet valstybei reikės daugiau biudžetinių lėšų sumokėti mokesčiams. Mūsų atlyginimai po naujos mokesčių reformos padidės apie penkiasdešimt eurų, - sako Jaunųjų gydytojų asociacijos biuro narys, LSMU SA Rezidentų tarybos pirmininkas, kraujagyslių chirurgijos gydytojas rezidentas Martynas Laukaitis, kartu atkreipdamas dėmesį į valstybės finansuojamos ir nefinansuojamos rezidentūros problematiką.
- Žmonės, kurie studijuoja nefinansuojamoje rezidentūroje, moka už mokslą (apie penkis tūkstančius eurų per metus) ir negauna stipendijos. O jų pajamas sudaro tik minėtoji alga. Tokiu atveju rezidentai paprastai būna pasirašę sutartis su gydymo įstaigomis, kurios sumoka už jų studijas ir reikalauja, kad po to būtų atidirbta. Bet padėtis – nelogiška: turi mokėti pinigus už tai, kad… galėtumei dirbti! Priėmus pataisas, tokių rezidentų algos padidės ir suvienodės su valstybės finansuojamose studijose besimokančių žmonių. Tai jauniems specialistams labai svarbu.“
Pakopinių kompetencijų nauda
Rezidentai tikisi, kad pakopinės kompetencijos pagerins rezidentūros studijų kokybę Lietuvoje.
„Žmonės įsivaizduoja mūsų studijas maždaug taip: penkerius metus rezidentas nieko negali daryti, o staiga vieną dieną gauna licenciją ir tampa geras specialistas. Iš tikrųjų rezidentūros laikotarpiu dirbame, mokomės ir medicinos procedūrų atliekame vis daugiau, priklausomai nuo įgytų kompetencijų.
Bet oficialiai medicinos paslaugą gali suteikti (ir statistiniame lape dėti antspaudą už suteiktą paslaugą) tik gydytojas specialistas. Nes, anot galiojančios tvarkos, tik jis gali suteikti „kokybišką paslaugą“. Manau, kad tai nėra teisinga. Paslaugų kokybę turėtų garantuoti gydymo įstaiga. Jei gydytojas rezidentas yra kompetentingas suteikti kokią nors paslaugą, galėtų tai ir daryti. Pakopinės kompetencijos turėtų tai reglamentuoti.
Tiesa, kol kas dar neaišku, kaip bus vykdoma „kompetencijas patvirtinančio pažymėjimo“ rengimo procedūra. Pagal dabartines pataisas, jį turėtų išduoti universitetas, kuriame studijuoja rezidentas – VU Medicinos fakultetas arba LSMU“, - sako M.Laukaitis.
Daugiau rezidentūros bazių
Rezidentai taip pat siūlo plėsti praktikos bazių tinklą.
„Pavyzdžiui, išmoksti atlikti širdies ultragarsinį tyrimą. Jei Santaros klinikose daug kas gali šį tyrimą daryti, rajonų ligoninėse tokių specialistų yra mažiau. Jei rajono ligoninė, pasirašiusi su universitetu sutartį, taptų rezidentūros baze, rezidentas, turėdamas kompetencijų pažymėjimą, galėtų važiuoti į rajono ligoninę ir savarankiškai teiktų šią paslaugą. Dabar rezidentas neturi jokio savarankiškumo ir tokios paslaugos teikti negali.
Vykimas į rajonų ligonines nebūtų nei privalomas, nei „visam laikui“. Nereikėtų viso rezidentūros laiko praleisti mažesnėje ligoninėje, nes didžiausia patirtis įgyjama didžiosiose ligoninėse. Bet kai kurios procedūros didžiosiose ligoninėse atliekamos net rečiau – pvz., apendicito operacija. Atsiradus galimybei išvykti į kitą ligoninę, rezidentas įgytų daugiau praktikos. Pagrindinė motyvacija, neskaitant piniginės, būtų ta, kad rezidentas galėtų tobulinti savo įgūdžius. Svarbiausia – išplėsti rezidentūros bazių tinklą, kad rezidentas galėtų rinktis praktikos atlikimo vietą“, - teigė Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas Karolis Šablauskas.
Prireiks didelių pastangų
Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė, šeimos medicinos rezidentė Kristina Grigaliūnaitė taip pat džiaugiasi, kad užmirštos rezidentų bendruomenės problemos pagaliau sulaukė atsakingų institucijų dėmesio, tačiau pabrėžė, kad tokiam kompleksiniam procesui tinkamai įvykdyti prireiks didelių visų sistemos dalyvių, ypač universitetų, pastangų. „Tikimės, kad suinteresuotoms šalims pavyks rasti bendrą kalbą ir kartu pakeisti Lietuvos medicininę edukaciją“,– sakė K.Grigaliūnaitė.
Tarp kitko
Seimo valdančiųjų dauguma buldozeriu prastūmė mokestinių ir pensijų pakeitimų įstatymus, o balsuoti už socialdemokrato Juozo Oleko siūlymą kiek daugiau padidinti jaunųjų medikų – rezidentų – algas nesiryžo, nors su lagaminais mitinguojantiems medikams buvo pažadėtas toks darbo užmokesčio padidinimas, rašoma socialdemokratų pranešime.
„Toliau stumiami iš Lietuvos jaunieji medikai, kurie dabar realiai dar palaiko mūsų sveikatos sistemą. Juk daugybė jų jau išvažiavo iš Lietuvos, o likusieji rezidentai neturi galimybių Lietuvoje nei įsigyti būsto, nei kurti šeimų.
Valdantieji ciniškai parodė savo požiūrį į siūlymus adekvačiai padidinti jų darbo užmokestį, taip pat ir požiūrį į visų piliečių galimybes gauti kokybiškas gydymo paslaugas. Gydytojų specialistų Lietuvoje mažėja ir dar mažės,“ – sako Seimo narys J.Olekas.
Socialdemokratus stebina, kad valdantieji blokuoja kai kuriuos projektus Seime vien dėl to, kad jie teikiami opozicijos, neatsižvelgdami, kad taip padaro akivaizdžią žalą vienai ar kitai socialinei grupei, kaip dabar – gydytojams rezidentams, taip pat ir visai valstybei.
.jpg)
.jpg "Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai Dainų šventės metu nustatė, kad „Bruneros“ tiekė per mažas maisto porcijas, maistas kai kuriais atvejais buvo atvėsęs, pristatomas ne pagal suderintą grafiką, kai kurie dalyviai negavo garnyro.")
Komentuoti: