VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas ir Santariškių Klinikų Šeimos medicinos centro direktorius prof. dr. Vytautas Kasiulevičius:
 
Priėmimo skyriuje galima daug išmokti
- Šiuo metu su rezidentais diskutuojame, kokia optimali jų darbo vieta ir kur jie galėtų sėkmingiausiai įvykdyti savo programą bei gautų daugiausiai naudos budėdami. Rezidentų ir įstaigų vadovybių požiūris šiuo klausimu ne visada sutampa.
 
Pastarieji dažnai galvoja, kad rezidentas daugiausia išmokti gali skubios pagalbos skyriuje. Daugelio klinikinių specialybių rezidentai, dirbantys su pacientais, budi priimamajame, nes jiems reikia skirstyti būkles – tai lavina diferencinę diagnostiką. Dalis rezidentų, ypač chirurginio profilio, nori budėjimų savo skyriuose. Tačiau krūvis, tenkantis rezidentui, jo profilio skyriuje kartais yra neadekvatus, pernelyg mažas, kad jis galėtų ko nors išmokti.
 
Priėmimo skyrius yra vieta, kur yra daug darbo ir pacientų, o tokioje aplinkoje galima daugiau išmokti. Ligoninės administracija mano, kad jaunesnieji rezidentai turėtų daugiau laiko praleisti priėmimo skyriuje, kadangi jiems labai svarbūs diferencinės diagnostikos įgūdžiai, o vyresnieji rezidentai gali didžiąją budėjimo dalį praleisti savo profilio skyriuje.
 
Penktaisiais metais rezidentas jaučiasi jau praktiškai gydytojas, tad atsiradimas priėmimo skyriuje jam reiškia jo, kaip specialisto, ignoravimą. Galvojame, kad reikia pritarti jų teisei ir norui daugiau dirbti srityje, kurią pasirinko.
 
Be to, rezidentui dėl teisės aktų netobulumo neleidžiama priimti sprendimų – viskas turi būti derinama su rezidentų vadovu, budinčiais gydytojais, nors jaunasis gydytojas atrodo pakankamai kompetentingas išspręsti nesudėtingas situacijas. SAM buvo sudaryta darbo grupė rezidentų kompetencijoms nustatyti, tačiau darbas sustojo vykstant valdžios pasikeitimui. Būtų gerai, kad ji tęstų darbą. Jeigu darbo grupė priimtų sprendimus, kurie palengvintų santykius, būtų mažiau konfliktų.
 
Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė ryšiams su visuomene Simona Stankevičiūtė:
 
Bėda dėl dvigubo statuso
- Lietuvoje yra didelė bėda dėl dvigubo rezidentų statuso. Kadangi „per brūkšnelį“ esame gydytojai studentai, mūsų kompetencijas nusakyti sudėtinga. Rezidentas, nebudėdamas pagal specialybę, kurios specialistu ruošiasi būti, niekada ir negalėtų būti geras savo srities medikas. Tačiau jo laisvė turi būti apribota pagal tai, kiek toli jis pažengęs licencijos gavimo, studijų procesuose.
 
Pirmą dieną ligoninėje dirbantis rezidentas neturėtų budėti vienas už chirurgą, o ketvirtų metų rezidentas chirurgas jau privalo budėti vienas ir tik kartais paskambinti vadovui. Rezidentas niekada neturi būti paliekamas vienas – jis privalo turėti galimybę pasitarti, klausti. Turi būti pusiausvyra – negalima budėti vien tik priėmimo ar chirurgijos skyriuje. Viena vertus, reikia priėmimo skyriuje išmokti diferencijuoti, kur ligonį paguldyti, kur operuoti.
 
Kita vertus, chruginaime skyriuje atsiranda kitų problemų – budėjimo metu tvarkomasi su komplikacijomis po operacijų. Rezidentas negali praleisti vienerių metų budėdamas tik vienoje vietoje. Budėjimai yra neatsiejama mokymosi ir tobulėjimo vieta. Jaunųjų gydytojų asociacija nori, kad būtų užtrikintas profesionalus rezidentų mokymas.
 
Pirmais metais galbūt reiktų budėti perpus priėmimo skyriuje, ir savo specializacijos skyriuje. Antraisiais metais – daugiau savo skyriuje, kad rezidentas įgautų įgūdžių ir kompetencijų. Galbūt trečiais metais vėl sugrįžti į priimamąjį. Tačiau to negalima pasiekti netobulinant visos rezidentūros programos.
 
Trečio kurso neurologijos rezidentė Kauno klinikose Laura Šinkūnaitė:
 
Situacija nėra bloga
- Situacija yra nebloga, budime nuo šešių vakaro iki aštuonių ryto – turime laiko pailsėti prieš budėjimą. Dažniausiai sunkumų būna dėl to, kad po budėjimų savo skyriuje, jeigu yra pacientų, jiems numatyta procedūrų ar išleidimas namo, negaliu išeiti, nes neturiu, kam perleisti darbų. Klinikoje įsiklauso į mūsų poreikius, todėl dabar bandome šią problemą spręsti.
 
Priimamajame mūsų klinikoje rezidentai budi darbo dienomis nuo aštuonių iki penkių vakaro. Klinikoje rezidentai priimamajame budi ciklais, pavyzdžiui, mėnesį per metus, nors praėjusiais metais kolegos dirbo du mėnesius. Priimamajame pradėjau dirbti tik būdama vyresniąja rezidente – nesame įmetami visiškai „žali“. Mėnuo per metus priimamajame yra pakankamas laikas profesiniam tobulėjimui, ne per daug ir ne per mažai.
 
Pagrindinė problema dėl darbo laiko – budėjimas baigiasi aštuntą, bet namo tenka išeiti dvyliktą. Tokia darbo specifika – kiekvienas žmogus dirba savo darbą, todėl labai sunku vienai dienai perduoti darbą kitam. Šiuo metu diskutuojame, ar būtų galima sukurti tokį grafiką, kad rezidentas dirbtų su kuo nors kitu – toks tandemas, vienas budi, o kitas žino, kad tą žmogų po budėjimo reikės pridengti. Tai kol kas dar svarstoma.
 
VU Medicinos fakulteto Rezidentų Tarybos pirmininkė ir trečio kurso anesteziologė-reanimatologė Santariškių klinikose Erika Šalčiūtė:
 
Budėjimai priėmimo skyriuje tikrai vertingi
- Situacija priklauso ir nuo specialybės, ir nuo darbovietės, kurioje rezidentas dirba. Dėl savo specialybės jokių nusiskundimų neturiu, kadangi dirbame tuose skyriuose, kuriuose dirbsime ir baigę rezidentūrą, be to, mus moko ir prižiūri patyrę šios srities specialistai.
 
Terapinio profilio gydytojai rezidentai susiduria su išties dideliu krūviu – jiems tenka visą parą aktyviai dirbti, peržiūrėti daugybę pacientų ligų istorijų, gydyti ir stebėti kelių skirtingų skyrių pacientus, kas fiziškai yra sunku ir dažniausiai lemia kiaurą parą darbo be sustojimo.
 
Chirurginės srities rezidentų budėjimai vėlgi priklauso nuo bazės bei konkrečios chirurginės specialybės. Santariškių klinikose šiuo metu įvairių sričių chirurgijos rezidentai, nepriklausomai nuo studijų metų, budi kaip bendrieji ir pilvo chirurgai, konsultuoja šios srities pacientus. Tačiau didžioji dauguma chirurgijos rezidentų pageidautų budėti priėmimo skyriuje už bendruosius ir pilvo chirurgus tik studijų pradžioje, taip įgaudami bazinių žinių. Vėlesniais metais, tapę vyresniaisiais gydytojais rezidentais, daugiau naudos ir žinių įgytų budėdami kartu su savo srities specialistais, konsultuodami būtent tos specialybės ligonius. Tačiau šiuo metu vyresnieji rezidentai taip pat priversti budėti priėmimo skyriuje, kuriame negauna specializuotų žinių. Tai didžiausias jų nepasitenkinimas.
 
Atsiras rezidentų, kurie pasakys, kad budėjimas priėmimo skyriuje yra blogių blogis, kad jie ten neįgyja praktikos. Tai - kiekvieno žmogaus nuomonė. Aš manau, kad budėjimai priėmimo skyriuje tikrai vertingi, bet jie turi būti protingai sudėlioti ir tam tikros specialybės žmogus turėtų budėti kaip savo srities specialistas, o ne priiminėti visus pacientus. Kai kurių specialybių rezidentai, budintys priėmimo skyriuje, kartais jaučiasi palikti vieni, gydytojai jų neprižiūri arba neprižiūri pakankamai.