- Ar įvykio metu ginklą panaudojęs pasienietis buvo nušalintas nuo pareigų, kol vyksta tyrimas?
- Ne, tokio sprendimo nėra priimta. Jis turėtų pasiprašyti atostogų ir jau šią savaitę išvykti į Trakų medicininės reabilitacijos centrą. Taip nuspręsta todėl, kad VSAT psichologė, tą pačią tragedijos dieną nuvykusi į įvykio vietą ir pasikalbėjusi su pareigūnais, pasiūlė jiems galimybę reabilituotis, psichologiškai atsigauti Trakuose. Abu pasieniečiai sutiko.
 
- Vadinasi lemtingą šūvį paleidęs pareigūnas jaučiasi labai blogai, jei jam net reabilitacija reikalinga?
- Man su psichologe teko kalbėtis iš karto po jos susitikimo su pareigūnu. Ji sakė, kad pasieniečio psichologinė būsena yra sudėtinga. Jis labai išgyvena. Dar kartą su juo susisiekiau ir pareiškiau paramą, sakiau, kad tiek psichologiškai, tiek teisiškai jam padėsime, ginsime. Užtikrinau, kad pats šioje situacijoje būčiau pasielgęs lygiai taip pat.
Iš tiesų, baisiausia buvo pirmoji įvykio diena. Pareigūnas buvo pervargęs, parą laiko pasaloje praleidęs be miego. Esu gyvenime prisiklausęs ir prisižiūrėjęs įvairių situacijų, todėl man buvo nuoširdžiai neramu, kad tik žmogus nesugalvotų prieš save rankos pakelti. Būtent dėl to mes ir vertėmės per galvą, kad tik kuo greičiau jam suteiktume pagalbą.
 
- Po tragedijos jūs iš karto nurodėte, kad pasieniečiui būtų suteikta psichologo pagalba. Ar taip elgiamasi visada?
- Man vadovaujant šiai įstaigai tai pirmas toks atvejis. Neduok Dieve, jei tokių situacijų pasitaikytų ateityje, bet garantuoju, kad būtų imamasi identiškų veiksmų. Ar anksčiau visada po tokių incidentų buvo kreipiamasi į psichologą, patvirtinti negaliu, bet, manau, ne visada. Kaip ir anksčiau man dirbant policijoje psichologo pagalba ne visada buvo pasiūloma.
 
- Ar dažni valstybės sienos apsaugos darbe atvejai, kuomet būtų ginklu sužalojami žmonės?
- Tai labai reti, vienetiniai atvejai. Todėl natūralu, kad visuomenėje jie sukelia didžiulį rezonansą.
 
- O situacijų, kai pareigūnai nukenčia tarnybos metu, daug?
- Šis darbas yra nuolatinis stresas. Labai dažnai priešinamasi pareigūnams, būna kūno sužalojimų, tarnybinės uniformos sugadinimo atvejų. Tačiau kitas svarbus momentas, kad mūsų pareigūnai nukenčia po tarnybos. Štai prieš keletą mėnesių vieno kolegos namo langai buvo išdaužyti. Pasitaiko ir kad automobiliai nukenčia. Visa tai tiesiogiai susiję su tarnybinių pareigų vykdymu. Reikia suprasti, kad tik mes – pareigūnai – turime taisykles ir privalome jų laikytis, o kita barikadų pusė juk žaidžia be taisyklių.
Mano įsitikinimu, jeigu pareigūnas nukenčia dėl tarnybinių pareigų vykdymo, jau turi būti mūsų visos bendruomenės reikalas. Jeigu pareigūnas neapsigins ar mes jo neapginsime, apie kokią pagalbą kitiems žmonėms galime kalbėti.
 
- Policijos pareigūnai dažnai skundžiasi, kad turi per mažai psichologų. Kokia situacija yra Valstybės sienos apsaugos tarnyboje?
- Taip, egzistuoja didžiulė problema: visoje tarnyboje, kurioje yra keturi tūkstančiai darbuotojų turime tik vieną psichologą. Todėl šiandieninė situacija yra, švelniai tariant, tobulintina, bet matau šviesą tunelio gale. Dabar, vidaus reikalų ministro nurodymu, formuojame antrą psichologo poziciją, o po Naujųjų metų tikimės turėti jau aštuonis psichologus įvairiose Lietuvos vietose. Be to, dar yra minčių įsteigti kapeliono poziciją, nes tai irgi yra savotiškas psichologas.
Turiu ir savo idealistinį matymą, kad kiekviena mūsų įstaiga turėtų po savo psichologą, kuris betarpiškai dirbdamas pažintų kiekvieną darbuotoją, nuolat domėtųsi jų psichologinėmis problemomis, matytų jų silpnybes, o ne tik reaguotų į įvykius.

---

 
Komentarai
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis:

- Dabar pradedame kurti visą pareigūnų sveikatinimo ir reabilitavimo sistemą, kurios anksčiau vidaus reikalų sistemoje nebuvo. Pareigūnai privalo turėti galimybę gauti visą reikiamų paslaugų kompleksą: pradedant nuo profilaktinių sveikatos patikrinimų, vizitų pas psichologą bet kurioje tarnybos įstaigoje, iki sveikatos gerinimo tokiose įstaigose kaip Trakų reabilitacijos centras, Palangos „Pušynas“ ir Druskininkų „Dainava“.
Turime minčių netgi suteikti pareigūnams tokią galimybę, kad, pavyzdžiui, atostogų metu jie galėtų atvažiuoti, tarkime, į „Pušyną“ ir kartu ne tik pailsėti, bet ir reabilituotis fiziškai bei psichologiškai. O jei dar gautume tam finansavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, būtų idealu.
 
VSAT Bendrųjų reikalų valdybos Personalo skyriaus vyriausioji specialistė (VSAT psichologė) Virginija Veličkaitė-Kurtanidze:

- Turint omenyje, kad pasienis driekiasi per visą Lietuvą, pareigūnams ieškoti pagalbos tik Vilniuje yra sudėtinga. Aš, žinoma, galiu vykti į komandiruotes ir būti su žmogumi, kuriam reikia psichologinės pagalbos, bet jeigu per visą Lietuvą nutiktų daug tokių įvykių ir dar vienu   metu, tiesiog fiziškai negalėčiau visiems pagelbėti. Bet yra kaip yra. Manau, kad jei artimiausiu metu pavyks įgyvendinti planus padidinti psichologų skaičių ir kiekviename tarnybos padalinyje turėti po psichologą, pareigūnams bus lengviau kreiptis pagalbos. Žinoma, mažesniuose miestuose rasti psichologų gali būti sudėtinga.
Visgi  Lietuvos pareigūnai prie psichologų dar nėra įpratę. Be to, visi pareigūnai anksčiau ar vėliau turi tikrintis sveikatą Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje, kurios metu bet koks užfiksavimas, kad pareigūnas yra išgyvenęs sudėtingą stresinę situaciją, gali sukelti keblumų ir baigtis „komisavimu“.  
 
Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Trakų medicininės reabilitacijos centro direktorė Nijolė Onutė Valančienė:

- Potrauminį, perteklinį stresą patyrusių pareigūnų mūsų reabilitacijos centre nebūna labai daug. Paprastai tokiais atvejais jie būna konsultuojami psichologo, kuris, įvertinęs būklę, skiria individualius pokalbius, vandens relaksacijos procedūras. Priklausomai nuo pareigūno nusiskundimų gali būti skiriamas sausas masažas, kineziterapija.
Pareigūnai pas mus atvyksta dažniausiai po traumų, po operacijų, dėl stuburo patologijų. Dauguma pareigūnų turi ir psichologinių problemų, tik jie labai rezervuotai jas atskleidžia.
Nors darbo krūvis pas mus yra tikrai didelis ir reabilitacijos centras visą laiką yra užpildytas, kai tik išgirstu, kad pareigūnams įvyko kažkoks labai sudėtingas įvykis, pati skambinu ir siūlau reabilitacijos paslaugas, nes ne visi pareigūnai žino, kad tokia galimybė yra.