„Kaip kažkada „ėjo“ per Lietuvą melioracija ir naikino kaimus, vienkiemius, taip dabar sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga it giltinė su dalgiu keliauja per rajonines ligonines“, - ironizavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis (35 m.).
„Šiandien laborantei geriau dirbti prekybos centre kasininke negu laboratorijoje už itin mažą atlyginimą ir dar būti atsakingai“, - sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis.
- Simpatizuojate Lietuvos medikų sąjūdžiui?
- Manau, kad Lietuvos medikų sąjūdis turi dideles galimybes. Tik tiek, kad yra absoliutus ignoravimas iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės. Manoma, kad tai yra dviejų trijų žmogelių sumesta kuopelė. Tačiau kai kurie politikai net nesugeba taip raiškiai ir aiškiai išsakyti minčių, kurios yra dėstomos Lietuvos medikų sąjūdžio raštuose ar kreipimuose. Pats sveikatos apsaugos ministras, ko gero, taip nesugebėtų aiškiai išaiškinti, ką jis pasirašo savo taisyklėse.
O užsibrėžtų tikslų sąjūdis tikrai gali pasiekti, nes jų pasiūlymai, keliami klausimai yra racionalūs. Jie nesako, kad būtinai šiandieną mums reikia turėti penkiasdešimt procentų didesnius darbo užmokesčius, o siūlo, kaip pasiekti tai pamažu, kokias priemones taikyti per šiuos metus, kad tvirtinant kitų metų biudžetą, problemos jau būtų išspręstos.
- Realu, kad nuo gegužės mėnesio medikų kišenės papilnės, kaip skelbiama, dvidešimčia procentų didesniais atlyginimais?
- Atlyginimai iš principo negali didėti ir jie nedidės. Tiesiog ministerija ir apskritai visa valstybės ekonomika nedidėja, kadangi kainos kyla, daugėja išlaidų, didėja infliacija. Kada kyla kitų, ne medicinos darbuotojų, atlyginimai, natūraliai didėja įmokos į sveikatos draudimą. O kai šios didėja, natūraliai turi didėti ir teikiamų paslaugų įkainiai. Tai yra tiesiog žodžių žaismas. Ir ne dvidešimt procentų didės atlyginimai, o vieniems - septyniais, kitiems - keturiasdešimt procentų.
- Jūsų, ragavusio ir ekonomikos mokslo, klausiu: kaip patenkinti medikų reikalavimus?
- Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervas iš tikrųjų yra perteklinis. Tad liepos mėnesį ministras galės panaudoti jo penkiasdešimt procentų. O galėjo iš karto didinti įkainį ir tarifą. Antra, rengiant kitų metų biudžetą reikia didinti įmoką už valstybės draudžiamus asmenis. Vyriausybė iš tikrųjų jau pritaria dalies Seimo narių pasiūlymui. Trečia, būtina numatyti iš nacionalinio biudžeto arba iš sveikatos draudimo kitų išlaidų dengimą. Tai yra greitosios pagalbos stočių, pirminės pagalbos centrų remontai, komunaliniai mokesčiai, nes jei septyniasdešimt procentų sudaro darbo užmokesčio fondas, medikamentų įsigijimas ir priemonių taikymas, trisdešimt procentų - kiti mokesčiai.
Ketvirta, reikia optimizuoti ne gydymo įstaigų tinklą, o teikiamas paslaugas, tai yra įvertinti, kokios paslaugos, kokia apimtimi turėtų būti teikiamos. Gal kai kuriose vietose tam tikrų paslaugų galima atsisakyti arba jas galėtų teikti kita gydymo įstaiga. Dar vienas būdas, kuris gali būti visai nepopuliarus, –savanoriškas papildomas sveikatos draudimo mokestis. Bet sunku tikėti, kad Lietuvoje jis galėtų prigyti. Gal po trejų ketverių metų ta tema vėl išlįs į dienos šviesą ir žingsnis po žingsnio jai bus pritarta.
- Kaip vertinate Sveikatos apsaugos ministerijos politiką rajonų ligoninių, kur skundžiamasi, kad vis sunkiau pritraukti jaunus specialistus, atžvilgiu?
- Matyti visiškas nusistatymas prieš – rajonų ligonines jie laiko antrarūšėmis. Arba bent iš jų kalbos dažnai išgirsti, kad rajonų ligoninėse dirba nekompetentingi, savo darbo neišmanantys gydytojai. Esą tik universitetinėse dirbama gerai. Taip, gal šiek tiek tiesos ir yra, bet reikia nepamiršti, kad pati Sveikatos apsaugos ministerija prie to prisideda sakydama, kad viskas, jau tuoj uždarysime ligoninę, tuoj nebeliks chirurginio skyriaus, tuoj nebeliks vaikų ligų skyriaus. Jaunesni gydytojai tiesiog abejoja, ar jie bereikalingi valstybei, nes viską planuojama sukelti į didžiuosius centrus.
Natūralu, kad medikai išvažiuoja. Jei rajonų ligoninių gydytojai susitikę kalbasi, kad jau nebereikės vienokios ar kitokios paslaugos, jaunas gydytojas ir nebenori ten važiuoti. Pavyzdžiui, radiologų paslaugos. Kam reikia nuolat sėdinčio specialisto, kai gali būti teikiama telemedicinos paslauga? Tas pats yra su slaugytojomis, laborantėmis. Šiandien laborantei geriau prekybos centre dirbti kasininke, negu laboratorijoje už itin mažą atlyginimą ir dar būti atsakingai. Lygiai tą pačią problemą greitai turės Ukraina, Baltarusija, Rusija, iš kur gydytojai važiuos į Europos Sąjungos šalis, nes pas juos atlyginimai - dar mažesni negu pas mus. Tiek Europos Sąjungos viduje, tiek už jos ribų yra judėjimas: mūsų gydytojai važiuoja dirbti į Angliją, o anglų gydytojai, neseniai turėjau pokalbį, važiuoja dirbti į Australiją. Tai yra susieta su įvairiomis socialinėmis garantijomis.
Kaip kažkada „ėjo“ per Lietuvą melioracija ir panaikino kaimus, vienkiemius, taip panašiai dabar Aurelijus Veryga kaip ta giltinė su dalgiu keliauja per rajonų ligonines. Pasekmes pajusime po dešimt metų, kada mirštamumas rajone du, netgi tris kartus išaugs - kokybiškos paslaugos gyventojas nebegaus, nes laiku nebus suteikiama pagalba.
Dosjė
2000–2005 m. Vilniaus universitetas, Teisės fakultetas, teisės magistras.
2009 m. Europos parlamento narių Rolando Pakso ir Juozo Imbraso patarėjas.
2007–2008 m. Vilniaus miesto mero J. Imbraso patarėjas.
2005–2007 m. Europos Sąjungos teisės specialistų komisija, Teismų sprendimų vykdymo darbo grupės narys.
2005–2007 m. Vilniaus apygardos teismas, pirmininko padėjėjas.
2004–2005 m. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, Civilinių bylų skyrius, specialistas, teisėjo padėjėjas.
2004 m. Vyriausioji rinkimų komisija, pirmininko patarėjas
2002–2005 m. UAB „Dervira“, juristas.
Politinė karjera: Partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys. 2012–2016 m. Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas. 2008–2012 m. Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: