„Aš kaip medikas galiu pasakyti, kad ši sistema serga ir kad ją reikia gydyti, niekas tuo neabejoja. Ar tos priemonės, kurias pateikė premjero sudaryta darbo grupė, kai kurioms institucijoms galbūt bus ne vaistas, o nuodas ir kai kurios per trumpą laikotarpį galbūt ir numirs - nežinau, kadangi viso teksto nesu skaitęs. Gal kai kurioms institucijoms tai bus kaip tik gera paspirtis arba tikslas konsoliduoti žmogiškus išteklius, infrastruktūrą, siekiant tų rezultatų“, - trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė prof. R. Žaliūnas, dalyvaujantis Seime jau tryliktą kartą vykstančiuose „Širdies dienos“ renginiuose.

Jo teigimu, integraciniai procesai LSMU davė teigiamų rezultatų, ir tuo keliu galėtų eiti ir kiti universitetai. „Integraciniai procesai davė didžiulę pažangą mums. Ir mes dažnai pajuokaujame: dabar tegul kitos aukštosios mokyklos padaro tai, ką mes padarėme prieš septynerius metus. Tad manau, kad visa švietimo ir mokslo sistema turi didelę galimybę pasveikti“, - pažymėjo prof. R. Žaliūnas.
 
Profesorius akcentavo, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetas nuo pat Nepriklausomybės laikotarpio buvo reformos sūkuryje ir priekyje. „Integravome ir mokslo institutus, susijungėme 2010 metais su Veterinarijos akademija, buvo integruotos net ir didžiausios Kaune esančios ligoninės į mūsų struktūrą, ir tai davė didžiulį rezultatą. Pats geriausias, mano galva, kokybinis rodiklis yra tai, ar šeimos atiduoda savo vaikus į universitetus.
 
Mūsų universitete, nepaisant demografinės padėties, nuo 2010 metų ne mažėja studijuojančiųjų skaičius, o auga“, - pasidžiaugė LSMU rektorius prof. R.Žaliūnas. Pasak jo, LSMU turi daugiau kaip 10 proc. studijuojančių iš užsienio šalių - daugiausia iš Švedijos, Izraelio, Vokietijos, Ispanijos. „Daugiau kaip 50 proc. visų studijuojančių užsienio studentų sudaro europiečiai“, - sakė R. Žaliūnas.

---

 
Tarp kitko
Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas siūloma pertvarkyti, sukuriant du tarptautinio lygio universitetus - Vilniaus universitetą (VU) ir naują Kauno universitetą (KU) - bei du technologijų universitetus - sostinėje ir uostamiestyje. Pagal parengta planą, į VU įsilieja Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas, o Šiaulių universitetas tampa VU dalimi. Kaune sukuriamas naujas Kauno universitetas, kurį sudaro Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sporto universitetai. Technologijų mokslą ir studijas numatoma koncentruoti aukštais rodikliais išsiskiriančiame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Klaipėdos universitetas tampa universitetu, kuris specializuojasi uostui svarbiose studijų ir mokslo srityse.