- Praktiškai kasmet sveikatos apsaugos sektorius viliasi, kad skiriamas biudžetas šiai sričiai augs. Ar tikrai kitų metų biudžete nenumatoma daugiau lėšų skirti sveikatos apsaugai, kuri gydytojų, gydymo įstaigų vadovų teigimu nefunkcionuoja gerai tik dėl lėšų stygiaus?
- Objektyviai – sveikatos apsaugos finansavimas auga kasmet, galbūt ne tiek, kiek prašoma, mažiau, nei reikia, tačiau ši sritis yra viena iš trijų, kurioms tradiciškai tenka daugiausiai viešųjų lėšų. Pavyzdžiui, šiemet sveikatos apsaugai skirta beveik 2 mlrd. eurų, arba 15,6 proc. visų viešųjų išlaidų. Čia – neįskaitant Europos Sąjungos fondų investicijų.
Jeigu detaliau - srities finansavimas šiemet, palyginti su praėjusiais metais, augo 66 mln. eurų, o daugiausiai lėšų skirta ambulatorinėms ir stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms – 712 mln. eurų, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – 268 mln. eurų ir pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms – 180 mln. eurų.

Tik iš valstybės biudžeto, vėlgi neįskaitant Europos Sąjungos investicijų, sveikatos apsaugai 2014 metais skirta 505 mln. eurų, 2015 metais – jau dvidešimčia milijonų eurų daugiau, šiemet planuojama skirti 536 mln. eurų. Numatoma, kad finansavimas augs ir 2017 metais.
Kaip žinote, Finansų ministerija išlaidas planuoja, atsižvelgdama į institucijų pateiktus poreikius ir įvertindama realias valstybės galimybes. Reikia pripažinti, kad poreikiai ne visada atitinka galimybes. Tą ministerijos supranta, už sveikatos sritį atsakingas sveikatos apsaugos ministras – taip pat. Be to, ir pačios įstaigos turėtų žiūrėti, kaip gaunamas lėšas panaudoti efektyviau.

- Sveikatos apsaugos sistema dažnai sulaukia kritikos dėl neūkiškumo. Ar kaip finansų ministrė taip pat matote šias problemas? Ir ką jūsų nuomone reikėtų keisti, kur didžiausios problemos?
- Ūkiškumas turi būti neatskiriama visų viešųjų finansų dalis – juk kalbame apie mokesčių mokėtojų, kitaip tariant, visų mūsų pinigus. Būtina tinkamai planuoti ir naudoti lėšas, pirkti paslaugas ir įrangą, kurių tikrai reikia.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad išlaidos sveikatai Lietuvoje yra artimos Europos Sąjungos vidurkiui, tačiau tarptautiniai ekspertai, pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas, yra išsakę pastabų dėl jų efektyvumo. Sveikatos apsaugos sistemos veikimą galima būtų pagerinti sumažinus didelę priklausomybę nuo stacionarinės priežiūros ir sustiprinus ambulatorinę bei profilaktinę priežiūrą. Šiuos klausimus Sveikatos apsaugos ministerija žino, neabejoju, kad ir sprendžia.

- Pastaruoju metu dažnai kalbama, kad pagerinti sveikatos apsaugos finansavimą galima įvedus tam tikras priemokas pacientams. Ar kaip finansų ministrė tokiai minčiai pritariate?
- Tą mintį, kaip vieną iš sveikatos apsaugos sistemą stiprinančių priemonių, siūlo ir Tarptautinis valiutos fondas, tačiau šio žingsnio aspektus ir galimas pasekmes kompleksiškai turi įvertinti sveikatos apsaugos specialistai. Savo ruožtu Finansų ministerija prisidėtų, svarstydama pasiūlymus, teikdama ekspertinę nuomonę, kiek tai susiję su viešaisiais finansais.

- Ne kartą pabrėžėte, jog reikia keisti požiūrį į gaunamus pinigus iš ES. Sveikatos apsaugos srityje nemažai investicijų buvo skirta gydymo įstaigų atnaujinimui, remontams, brangios įrangos pirkimams ir panašiai. Iš vienos pusės atrodytų jog viskas gerai - atsinaujinti reikia, tačiau gydymo įstaigų vadovai ar sveikatos apsaugos sistemos valdininkai kritikuojami, kad skiriamos lėšos investuojamos dažnai ten, kur to visai nereikia. Ar įžvelgiate problemą sveikatos apsaugos srityje dėl investuojamų ES lėšų?
- Pagrindinė problema yra ta, kad pasitaiko ne visai realiais poreikiais grįstų pageidavimų, ypač regionuose. Į Europos Sąjungos investicijų lėšas reikia žvelgti ne kaip į kažkokią dovaną, o vertinti kaip biudžeto pinigus, ir ne „įsisavinti“, o investuoti. Projektų vykdytojai turi gerai pasverti, ar išties jiems reikia prašomos įrangos planuojant veiklą ne „čia ir dabar“, o numatant bent penkerių metų perspektyvą, derinant su gydymo įstaigų veiklos planais. Svarbu, kad naujos investicijos nedubliuotų ankstesniųjų, o esant poreikiui – papildytų.

Šiuolaikinės technologijos leidžia regionuose dirbantiems gydytojams keistis informacija su didžiaisiais šalies medicinos centrais, naudotis jų įranga, o pacientas tokiu būdu net neišvykdamas iš savo regiono gali gauti Lietuvos centrinių gydymo įstaigų  konsultacijas.  Kitas klausimas – ar sugebame  į regionus pritraukti specialistus, kurie gebėtų dirbti su nauja įranga ir gyventojams teiktų kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
2014-2020 metų ES investicijas sveikatos sektoriuje siekiame kreipti ten, kur jos būtų reikalingiausios ir duotų didžiausią grąžą. Vertiname pagal objektyvius rodiklius – pagal teritorijas, kuriose sveikatos apsaugos rodikliai prasčiausi, konkrečias medicinos sritis.

- Pastaruoju metu nemažai kalbama apie atlyginimų didinimus. Sveikatos apsaugos srityje teigiama, kad būtent maži atlyginimai medikams ir slaugytojoms skatina juos darbo ieškoti svetur, ir mes liekame be specialistų. Jūsų kaip finansų ministrės nuomone ar didesni atlyginimai tikrai sulaikytų jaunus specialistus Lietuvoje ar vis dėl to problemos slypi kur kas giliau?
- Mažų atlyginimų problema yra ne vien sveikatos sektoriaus, bet visų iš biudžeto finansuojamų sektorių problema. Norisi, kad juose dirbančių žmonių atlygis už darbą būtų didesnis nei yra. Dažna problema – nesugebame apsispręsti dėl prioritetų, norime finansuoti viską ir po truputį. Vis dėlto, atlyginimai auga – galbūt ne taip greitai, ne tokiais dydžiais, kaip norėtume, tačiau jie nestovi vietoje. Reikia prisiminti, kad medikų atlyginimai priklauso ne tik nuo biudžeto finansavimo, bet ir gydymo įstaigų vadovų, kurie turi teisę šiuos finansus paskirstyti, sprendimų. Jeigu nėra galimybių motyvuoti žmogaus pinigais, vertėtų ieškoti kitų būdų, susietų, pavyzdžiui, su stažuotėmis, praktika. Tikiu, kad svertų yra, tik jais reikia naudotis.

---

 Dosjė:

2010–2016 m. Europos Sąjungos Audito Rūmų narė, 2014–2015 m. EAR I kolegijos seniūnė
2005–2010 m.  Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės kontrolierė
2002–2005 m. Vidaus reikalų ministerijos sekretorė
2001–2002 m. Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus pavaduotoja
1998–2000 m. Teisingumo ministerijos viceministrė
1997–1998 m. Teisingumo ministerijos sekretorė
1995–1997 m. Akcinės bendrovės „Lelija“ teisės patarėja
2005 m. išrinkta Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) Valdančiosios tarybos nare. Nuo 2006 m. iki 2008 m. dirbo šios organizacijos pirmininko pavaduotoja.