Rasa Bričkienė: ne kaina turi būti vaistų politikos prioritetas

Evelina Machova
2018-04-10
„Valstybė privalo suprasti, kad rinkos dalyvių skaičius, o ne valstybinis reguliavimas, kaip yra dabar, gali sudaryti sąlygas vaistų kainų mažėjimui. Vaistų politikoje turi būti aiškiai išsakyta, kad valstybei rūpi visų pacientų, o ne mažos jų grupės gerovė“, - sako Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Rasa Bričkienė.
Rasa Bričkienė: ne kaina turi būti vaistų politikos prioritetas
„Kol kas Sveikatos apsaugos ministerija į daugumą mūsų pasiūlymų neatsižvelgė. Tačiau tikimės, kad pavyks drauge susitarti dėl pacientų gerovės“, - sako Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Rasa Bričkienė.

- Vaistų politika įvardijama vienu sveikatos apsaugos sistemos prioritetų. Vienas pagrindinių akcentų – kainų mažinimas. Imtasi nemažai priemonių: Kompensuojamųjų vaistų kainyno peržiūrėjimas kas ketvirtį, kainų mažinimas, kad patektum į kainyną ir panašiai. Kaip vertinate šiuos pokyčius?
Vaistų politika - viena valstybės sveikatos apsaugos veiklų, o pokyčiai šioje srityje privalo būti nuoseklūs, atsakingai įvertinti ir įgyvendinti tik tada, kai išanalizuoti pacientų, gydytojų, vaistų gamintojų, vaistinių ir kitų tiesiogiai susijusių pusių pasiūlymai, įvertintos galimos rizikos.
Kainų, kurias reguliuoja rinka, mažinimas ir taupymas neturi būti vaistų politikos tikslai savaime. Valstybė privalo suprasti, kad rinkos dalyvių skaičius, o ne valstybinis reguliavimas, kaip yra dabar, gali sudaryti sąlygas vaistų kainų mažėjimui. Valstybės pareiga - užtikrinti pacientui maksimalų vaisto kompensavimo lygį ir platų jų sąrašą.

Vaistų politikoje turi būti aiškiai išsakyta, kad valstybei rūpi visų pacientų, o ne mažos jų grupės gerovė. Politikos priemonėmis turi būti įgyvendinama ir užtikrinama, kad visi pacientai turėtų vienodas teises į ligos gydymą ir vaistų pasirinkimą iš gaminamų ir galimų į Lietuvos rinką tiekiamų preparatų. Šiuo metu vyrauja priešinga tendencija.
Pacientas privalo žinoti, kad ne dėl vaistų gamintojo kaltės jam pagal naują tvarką pritrūks vieno ar kito medikamento, o dėl naujos tvarkos ir su ja susijusio padidėjusio valstybinio reguliavimo. Vaistų gamintojai siūlys tokią kainą, kuri yra suskaičiuota konkrečiai rinkai. Jeigu negalės parduoti už tą kainą, vaisto netieks.

Prieš metus, įsigaliojant įvairiems pokyčiams farmacinių kompanijų atstovai teigė, jog dalis vaistų gamintojų tiesiog pasitrauks iš Lietuvos rinkos, nes negalės tiekti vaistų gerokai mažesnėmis kainomis. Tiesa, sveikatos politikai tokias kalbas vadino manipuliacijomis. Galbūt jums yra žinoma, ar yra gamintojų, kurie dėl vykdomos politikos būtų pasitraukę iš rinkos?
- Tiesiogiai vaistų gamybos bei tiekimo procesą paveiksiančios Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos įgyvendinimas nukeltas iki liepos pirmosios, todėl esminiai pokyčiai atsispindės įsigaliojus trečio ketvirčio bei kitų ketvirčių Kompensuojamųjų vaistų kainynams.
Rinka greitai reaguoja į valstybės reguliavimą. Jau yra kompanijų, kurios atleido dalį darbuotojų. Vadinasi, valstybėje padaugėjo bedarbių skaičius, ji neteko mokesčių pajamų. Rinkoje lieka gamintojas, kuris vaistų krepšelį diversifikavo ir be kompensuojamųjų vaistų parduoda nekompensuojamus receptinius, nereceptinius vaistinius preparatus.

Farmacijos kompanijos kruopščiai planuoja vaistų gamybą ir tiekimą, nes tai - ypatinga prekė, privalanti atitikti daug Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Vaisto užsakymas ir gamyba gamintojui užtrunka keturis šešis mėnesius. Prisideda tiekimo terminai. Vaisto įregistravimo Lietuvoje gamintojai laukia apie dvylika mėnesių, o visos procedūros yra apmokestintos valstybės rinkliavos mokesčiais.
 
Kokie pagrindiniai akcentai, Vaistų gamintojų asociacijos nuomone, turėtų būti vykdant vaistų politiką? Ir ar į juos šiuo metu atsižvelgiama?

- Vaistų prieinamumas pacientams ir teisė gydytojui parinkti pacientui tinkamus medikamentus, o pacientui būti informuotam ir įsigyti juos iš plataus kompensuojamųjų vaistų sąrašo turi būti valstybės ir vaistų politikos tikslas. Ši politika turi būti orientuota į valstybės PSDF suplanuotų lėšų racionalų paskirstymą kompensuojamiesiems vaistams pagal ligas, jų indikacijas. Visiems gamintojams turėtų būti neribojama galimybė patekti į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kad jis išliktų platus.

Vaistų kompensavimo lygmenys turi būti nustatomi atsižvelgiant į ligos valdymo galimybes, sumažėsiantį hospitalizacijų lygį. Pavyzdžiui, Lietuva Europos Sąjungoje yra lyderė pagal sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o valstybė šiai ligai gydyti pacientams kompensuoja tik aštuoniasdešimt procentų vaisto kainos.
Kol kas Sveikatos apsaugos ministerija į daugumą mūsų pasiūlymų neatsižvelgė. Tačiau tikimės, kad pavyks drauge susitarti dėl pacientų gerovės.


Dažnai pateikiami pavyzdžiai, kad, tarkim, Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje vaistai yra gerokai pigesni nei Lietuvoje. Kas, jūsų nuomone, tai labiausiai įtakoja? Ir ar tikrai vaistų kaina priklauso tik nuo gamintojo, ar vis dėlto kaimyninėse šalyse sudaromos sąlygos, kad tie vaistai būtų pigesni?
- Nuo 2016-ųjų nebuvo išsamios vaistų kainų statistikos ir palyginimo su kitomis šalimis, nenustatyta tų kainų lygio priežasčių. Pavienių vaistų kainos, neišskiriant, ar receptinis, (ne)kompensuojamas, konstatavimas būtų manipuliavimas. Sveikatos apsaugos ministerija turėtų atlikti išsamią analizę. Vaisto kaina priklauso nuo daugelio dalykų: valstybės reguliavimo lygio, kuris skatina arba ne gamintojo galimybes dalyvauti kompensavimo sistemoje, nuo vaistų politikos tikslų ir priemonių jiems pasiekti. Kitų šalių geroji praktika reikalinga, tačiau neteisinga ją tiesiogiai perkelti į Lietuvos teisės aktus. Reikia vertinti sistemiškai. Kainos kriterijus yra tik viena sudedamųjų dalių. Svarbu vaisto kompensavimo lygis, tai yra kiek valstybė sumoka pacientui, ligos indikacijos. Todėl kainas kitose valstybėse galime vertinti tik subjektyviai.

 
Dosjė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgijo politikos mokslų bakalaurą ir bendradarbiaujant su Euro Faculty - viešojo administravimo magistrą. Per dvidešimt profesinės patirties metų nuolat tobulėjo įvairiose srityse: užsienio reikalų ir įstatymų leidybos, bankininkystės, akademinėje, chemijos pramonės bei inžinerijos, informacinių technologijų, vėjo energijos Lietuvos valstybės ir tarptautinėse kompanijose. Svarbiausi projektai yra susiję su visuomenės edukacija, operacinės rizikos valdymu, integruota komunikacija. Šiuo metu studijuoja biomedicinos mokslų krypties bendrosios praktikos slaugą ir atstovauja Vaistų gamintojų asociacijai.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris