Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (46) įsitikinęs, kad kovojant su alkoholizmo problema šalyje, fragmentiškų sprendimų nepakanka. O norint pasiekti rezultatų reikia griežtų sprendimų ir politinės valios, kuri, deja, ne visiems priimtina dėl reitingų.
„Mano nuomone, apie jokius saikingo alkoholio vartojimo mokymus vaikams negali būti nė kalbos. Stebiuosi, kaip tokias programas iš viso įleidžia į švietimo sistemą“, - sako Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
- Savaitės pradžioje Vyriausybė patvirtino alkoholio vartojimo mažinimo planą, kuriame numatyta ir griežtesnė atsakomybė už vartojimą viešosiose vietose, ir daugiau dėmesio prevencijai. Kaip jį vertinate jūs, ar tai padės pasiekti norimų rezultatų?
- Nenorėčiau komentuoti dokumento, kurį pateikė Vyriausybė. Tačiau kalbant bendrąja prasme, valdžios kalbos man dažnai primena tik fragmentinius sprendimus, pagal principą „darysime taip, gal suveiks“. Bet, kaip rodo praktika, jei nėra visumos veiksmų, fragmentai neveikia. Tai, beje, matome ir šiandien.
- Ką tuomet siūlote jūs, ko reikėtų imtis pirmiausia?
- Manau, reikėtų suvienodinti alkoholio akcizo dydį, žinoma, didėjimo prasme nestipriems alkoholiniams gėrimams. Suvienodinus akcizą, alaus butelis pabrangtų apie dvylika centų, biudžetas pasipildytų dvidešimt keturiais milijonais eurų, o visuomenė alaus suvartotų mažiau. Argumentai, kad padidės alaus kontrabanda – nesąmonė. Tokios kontrabandos praktiškai nėra, ir žmogus, gėręs alų, tikrai nepradės gerti degtinės.
Kitas dalykas, ką būtina padaryti, – prekybos sistemos pertvarka, kad alkoholis būtų parduodamas tik specializuotose parduotuvėse. Turime eiti skandinavų keliu, nesistengdami išrasti dviračio. Ir, žinoma, būtina uždrausti alkoholio reklamą.
- Oponentai jus dažnai kritikuoja, kad šalyje stengiatės įvesti „sausą įstatymą“, ir kaip vienas veiksmingiausių priemonių pasirenkate draudimus. Manote, kad pasiekėme ribą, kai kitos priemonės jau nebeveiksmingos?
- Niekada gyvenime nesiūliau įvesti „sauso įstatymo“. Nebandau žmonių įtikinti, kad jie turi būti abstinentai, bet kalba skaičiai. 48 procentai Lietuvos vyrų turi problemų su alkoholiu vartojimu, moterų – 18 procentų. Tai - ne mano skaičiai, o mokslininkų. Kai skaičiai tokie, turime įgyvendinti priemones, kurios duotų realius rezultatus, nes nieko nedaryti ir laukti, kol išsispręs savaime, manau, kvaila.
Pastaruoju metu dažnai akcentuojame įvairias grėsmes valstybingumui, kalbėdami apie kaimynus, padėtį Europoje, tačiau, mano nuomone, šiuo metu didžiausia tikimybė mums prarasti nepriklausomybę kyla ne dėl to. Mes tiesiog galime ją pragerti. Tai, kad Europoje pirmaujame pagal išgeriamą alkoholio kiekį, yra mūsų mentaliteto problema.
- Kalbėdamas apie alkoholio vartojimą šalyje labiausiai akcentuojate vaikus ir jaunimą. Ar manote, kad vyresniajai kartai padėti nebeįmanoma?
- Nes statistika - kraupi. Man sunku patikėti, kad pirmų-penktų klasių moksleiviai, kaip rodo apklausos, jau yra ragavę alkoholio. Dar keistesnė alkoholio lobistų pozicija, kurie teikia pasiūlymus, kaip auklėti vaikus. Net atsiranda projektų jaunajai kartai apie saikingo alkoholio vartojimą! Absurdas.
Vaikas juk automatiškai supranta, kad paragauti ar saikingai vartoti alkoholį nieko baisaus. Bet mokslo įrodyta, kad kuo vėliau žmogus pabando alkoholio, tuo mažesnė tikimybė, kad jis taps alkoholikas. Mano nuomone, apie jokius saikingo alkoholio vartojimo mokymus vaikams negali būti nė kalbos. Stebiuosi, kaip tokias programas iš viso įleidžia į švietimo sistemą.
- Ar kada su savo vaikais esate kalbėjęs apie alkoholio vartojimo žalą, kaip juos bandote įtikinti, kad to nereikia. Juk jaunimas - smalsus, jam norisi išbandyti daugelį dalykų - tiek gerų, tiek ir blogų...
- Mano jaunesnis sūnus yra pasakęs, kad jis niekada nevartos alkoholio. Taip, kaip kažkada esu padaręs aš. O vyresnis to pasakęs nėra, bet žinau, kad nevartoja. Mūsų šeimoje alkoholis vertinamas kaip narkotikas, kuris žmogų gali padaryti priklausomą. Žinoma, jei mano vaikai subrendę pabandys alkoholio, iš to tragedijos nedarysiu. Niekada nesakiau, kad tik abstinentai yra teisingi žmonės.
- Pastaruoju metu nemažai kritikos pažeriate ir sveikatos apsaugos sistemai. Pavyzdžiui, teigiate, kad ankstyvosios ligų diagnostikos programos neveiksmingos. Kuo remdamasis darote tokias prielaidas?
- Ne vienerius metus po šalies kaimus, miestelius važinėja mano mecenuojamas autobusiukas laboratorija, kur vyrai tikrinami dėl prostatos vėžio. Jau antrus metus atlikti kraujo tyrimus, profilaktiškai pasitikrinti sveikatą gali ir moterys. Per tą laiką pavyko išgelbėti tūkstančius gyvybių. Kalbant apie prevencines programas, man labai keista, kai sveikatos politikai džiaugiasi, jog ankstyvajai profilaktikai skirtos lėšos nepanaudotos grįžo į biudžetą. Tai - puikiausias įrodymas, kad programos neveikia. Kaimo žmonės sveikatos profilaktiškai nesitikrina po dvidešimt ar daugiau metų.
- Iš jūsų teiginių galima daryti prielaidą, kad kaimo žmogui sveikatos apsaugos paslaugos nėra prieinamos. Kita vertus, gal ir pats žmogus turėtų norėti būti sveikas, pasitikrinti?
- Yra nemažai rajonų, kaimų, kur nėra net ambulatorijų. Tam, kad žmogus nors kartą per metus pasitikrintų sveikatą, jam reikia prisiruošti, važiuoti kartais ir keliasdešimt kilometrų. Nors akcentuojama, kad tokios paslaugos turi būti kiek įmanoma arčiau žmogaus. Pavyzdžiui, tuberkuliozės protrūkiai. Tai yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė problema. Jai spręsti visuose šalies regionuose reikalingas efektyvus prevencijos programų vykdymas, bendradarbiaujant sveikatos ir socialinės apsaugos institucijoms. Dabartinė sveikatos sistema nėra palanki ne tik tuberkuliozės, bet ir neinfekcinių ligų profilaktikai. Sutinku, kad ir pats žmogus turi rūpintis sveikata, bet tam, kaip ir minėjau, turi būti sudaromos sąlygos.
- Politologai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai artėjančiuose rinkimuose prognozuoja gana šviesią ateitį. Jei Seimo rinkimai bus sėkmingi, ar esate numatęs, kas galėtų pretenduoti į sveikatos apsaugos ministro portfelį?
- Jei susiklostytų tokia situacija, sveikatos apsaugos ministru skirtume profesorių Aurelijų Verygą.
Dosjė
1990m. įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Agrokoncernas“. Agrokoncerno grupės prezidentas. Nuo 1998 ūkininkas.
Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys. Nuo 2009 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkas, nuo 2012 m. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas. Nuo 2006 m.Lietuvos šaškių federacijos prezidentas. Nuo 2009 m. Lietuvos žemaitukų asociacijos vicepirmininkas. Serialo „Naisių vasara“ scenarijaus autorius ir mecenatas, festivalio visai šeimai „Naisių vasara sumanytojas ir mecenatas. Naisių vasaros teatro steigėjas ir mecenatas. 2013 m. kartu su Andriumi Mamontovu įkūrė paramos ir labdaros fondą „Švieskime vaikus“. Baltų dievų muziejaus, Inkilų muziejaus, Baltų žolynų muziejaus, Krašto istorijos muziejaus Naisiuose sumanytojas ir mecenatas. Šiaulių rajono jaunimo centro steigėjas.
Komentuoti: