Pusė milijono sergančiųjų gali likti be galimybės rinktis vaistus

Evelina Machova
2017-04-20
Hipertenzija sergančiųjų asociacijos prezidentė Audronė Lileikienė teigia, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) suplanuoti vaistų kompensavimo pokyčiai maždaug pusę milijono sergančiųjų gali palikti „ant ledo“. Mat artimiausiu metu pacientai neteks pasirinkimo galimybės. SAM sprendimas liečia ir sudėtinius vaistus, kurie, gydytojų teigimu, yra inovatyvus hipertenzijos kontrolės žingsnis, padedantis išvengti brangiai valstybės biudžetui kainuojančių ligos komplikacijų.
Pusė milijono sergančiųjų gali likti be galimybės rinktis vaistus
Pasak gydytojų kardiologų, sudėtiniai vaistai dar vienas inovatyvus žingsnis, leidžiantis pacientui per dieną vartojamų vaistų skaičių sumažinti, pavyzdžiui, nuo devynių iki dviejų. Tai padidina tikimybę, kad pacientas juos tikrai išgers ir bus pasiekta gera ligos kontrolė.

Faktas
Iki šiol visiems pacientams, kurie vartojo kompensuojamuosius vaistus, valstybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų kompensuodavo numatytą bazinę vaisto kainą, skirdavosi priemoka, kurią pacientas turėdavo sumokėti pats. Pacientas vaistą su ta pačia veikliąja medžiaga galėdavo įsigyti tiek pigiausią, tiek brangiausią, o jų kaina galėjo skirtis apie 40 proc.

Artimiausiu metu pacientai tokios galimybės rinktis gali ir nebeturėti. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė pakeisti Vyriausybės nutarimą dėl ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos.
Pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus skirtumas tarp brangiausio ir dviejų pigiausių tos pačios grupės vaistų kainų vidurkio negali skirtis daugiau nei 40 proc., kai grupę sudaro daugiau nei 3 gamintojų tos pačios veikliosios medžiagos vaistai.


Pacientai bijo likti „ant ledo“
„Pacientai patys sprendžia, kuriuos vaistus įsigyti. Dažniausiai jie renkasi tuos, kurie jiems geriausiai padeda, kuriuos vartoja ilgus metus. Jei žmogus serga lėtine liga, pavyzdžiui, hipertenzija, jis gydosi dešimtmečiais, todėl būna išbandęs ne vieną tos pačios veikliosios medžiagos kompensuojamąjį vaistą ir atsirinkęs tą, kuris labiausiai tinka ir kurį vartodamas jaučiasi geriausiai. Priėmus naują nutarimą kai kurie hipertenzija sergantieji neturės galimybių rinktis jiems labiausiai tinkantį vaistą, nes turės mokėti visą vaisto kainą, nebus taikomas ir lengvatinis PVM. Naujasis sveikatos apsaugos ministras žadėjo vaistų kainas mažinti, tačiau matome, kad elgiasi priešingai. Ne visi pacientai nori ir gali vartoti pigiausius vaistus. Kodėl iš jų reikia atimti galimybę rinktis tuos, kuriuos jie nori vartoti?
 

Juk, jei pigiausias vaistas kainuoja 1,10 euro, brangiausias - 1,50 euro, vadinasi, valstybė abiem atvejais kompensuoja tą pačią sumą, pvz., 1 eurą, o skirtumą sumoka pats pacientas. Kodėl valstybė lenda į pacientų kišenes ir bando skaičiuoti jų uždirbtus pinigus, kuriuos jie gali išleisti taip, kaip nori.

 
Deklaruojama, kad taip SAM bando taupyti lėšas. Taip, ji gal ir sutaupys, bet ne todėl, kad pacientai pradės rinktis pigiausius vaistus, o todėl, kad dalis jų, nors ir mokėjo mokesčius sąžiningai, bus priversti už vaistus mokėti patys, pirks tuos, kuriuos vartojo ne vienerius metus ir kurie buvo išbraukti iš Kompensuojamųjų vaistų sąrašo“ – sako Hipertenzija sergančiųjų asociacijos prezidentė Audronė Leleikienė.

Ji pastebi, kad parengusi dabar galiojančio kompensuojamųjų vaistų nutarimo projekto pakeitimą SAM siekia apriboti pacientų teisę rinktis ir siekia, kad Kompensuojamųjų vaistų sąraše liktų tik pats pigiausias vaistas. Jei pacientas pirko nepigiausius vaistus, esančius sąraše, ir norės juos vartoti toliau, pirks jau nekompensuojamus. Vadinasi, gydymas pacientui pabrangs, nes jam teks mokėti ne tik visą kainą už vaistus, bet ir daugiau nei 4 kartus didesnį PVM, mat kompensuojamiesiems vaistams taikomas 5 proc., o nekompensuojamiesiems – 21 proc. PVM. Todėl vaistas pacientui gali prabrangti dvigubai ar net daugiau.

Rekomenduoja mažinti vaistų skaičių
Bene dažniausiai girdima frazė, kalbant apie sveikatos apsaugos sistemos pinigus, - efektyvus ir racionalus jų naudojimas. Su tuo vargu ar kas drįstų ginčytis, tačiau kalbai pasisukus apie sveikatą, vien ekonominio efekto kaži ar pakanka. Pastaruosius kelis dešimtmečius į mediciną atėjo nemažai modernių technologijų, kurios padeda ne tik ligą anksčiau diagnozuoti, bet ir sėkmingai ją valdyti. Rezultatas – gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja, ligos komplikacijų skaičius mažėja.
Pasak gydytojų kardiologų, sudėtiniai vaistai dar vienas inovatyvus žingsnis, leidžiantis pacientui per dieną vartojamų vaistų skaičių sumažinti, pavyzdžiui, nuo devynių iki dviejų. Tai padidina tikimybę, kad pacientas juos tikrai išgers ir bus pasiekta gera ligos kontrolė. Tiesa, kai kurie sveikatos valdininkai tikina, jog sudėtiniai vaistai niekuo nesiskiria nuo pavienių, juos tik esą patogiau vartoti pacientams. Su tuo visiškai nesutinka medikai.
 
„Kuo daugiau vaistų paskiriama pacientui, tuo prastesnis jų vartojimas. Moksliškai apskaičiuota, kad jei pacientui skiriami daugiau nei keturi ar penki skirtingi vaistai, per metus dalį jų žmogus tiesiog pameta arba nesuvartoja. Todėl pacientus, sergančius hipertenzija, raginu tiesiog reikalauti iš gydytojų, kad būtų skiriami sudėtiniai vaistai. Tai – pažangu. Galbūt po kelerių metų sistemingai dalyvaudami prevencinėse programose, gydydami pažangiais vaistų deriniais galėsime savo patirtį pristatyti kaip geros praktikos pavyzdį“, - sako akademikas prof. Aleksandras Laucevičius.

Pasak gydytojų, vaistų nevartojimas yra ne tik Lietuvos problema. Pasaulio sveikatos organizacija pateikia rekomendacijas, kaip efektyviai turėtų būti gydoma arterinė hipertenzija. Žinoma, kiekviena šalis jas įgyvendindama atsižvelgia į savo ekonominį pajėgumą. Tačiau rekomendacijose nurodoma, ką kiekvienas gydytojas gali padaryti dėl paciento – supaprastinti vaistų vartojimo režimą, tai yra sumažinti per parą vartojamų tablečių skaičių. Pasak prof. A.Laucevičiaus, tam puikiai pasitarnauja sudėtiniai vaistai.
 
Medikai nesiginčija, kad sveikatos apsaugai skiriamos lėšos turi būti naudojamos racionaliai, vis dėlto priduria, kad, skiriant saują pavienių vaistų vietoj sudėtinių, valstybė nesutaupo, nes abiem atvejais kompensuoja tą pačią sumą. O pacientai tiesiog retai kada išgeria visas devynias ar dvylika tablečių per dieną. Yra tokių, kurie pripažįsta, jog saują vaistų suvartoti per dieną jiems sunku psichologiškai. Viso to rezultatas – ligos komplikacijoms gydyti išleidžiami sveikatos apsaugos sistemos pinigai.

 
Pacientų istorijos

12 tablečių per parą
50-metis tolimųjų reisų vairuotojas, praėjus metams po išeminės širdies ligos diagnozės, be to, dar sergantis ir diabetu, į medikus kreipėsi ne dėl sveikatos negalavimų, o... „Man sunku psichologiškai, ir aš tikrai nebelukštensiu penkių tablečių ryte ir septynių vakare. Kadangi nepavyko susitarti su šeimos gydytoja, išsimušiau siuntimą pas kardiologą tik tam, kad pasakytumėte, kurių tablečių man saugu atsisakyti“, - paciento atvejį pasakoja gydytoja dr. N.Kupstytė.
 
Nepaisant visų paaiškinimų, kuo pacientui naudingas paskirtas gydymas, vyras buvo nepalenkiamas. Negers jis dvylikos tablečių ir taškas. Kaip pasakoja medikė, teko nemažai pasukti galvą ir gerokai pakeitus hipertenzijos gydymą, kuris buvo sėkmingas, pavyko sumažinti tablečių skaičių iki penkių per parą. Po mėnesio, pacientas atvyko vizito pas gydytoją (tokia praktika reikalinga paskyrus naują gydymą) ir jai ištarė: „Matot, gydytoja, kai norite, galite.“


Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė kardiologė dr. Nora Kupstytė:

- Jei tik yra galimybė pacientui sumažinti tablečių kiekį skiriant vaistų derinius, tą ir darau. O pacientai mielai renkasi tokius derinius, nes jiems taip patogiau ir tik prašo negrįžti prie didelio kiekio tablečių. Moksliniai tyrimai rodo, kad, jauniems darbingo amžiaus pacientams ligos pradžioje skirdami vienoje tabletėje esantį kelių vaistų derinį, galime iš karto tikėtis geresnio vaistų vartojimo. O tai lemia kelis kartus geresnę ligos kontrolę, mažesnę komplikacijų riziką.
 
Žinoma, jei yra ligos pradžia ir žmogus neturi kitų sveikatos nusiskundimų, jam reikia gerti vos dvi tabletes per dieną, ryte ir vakare, bet ir tuomet išlieka tikimybė, kad vieną jų jis vis tiek pamirš. Pavyzdžiui, ateina pacientas ir skundžiasi, kad kraujospūdis, nepaisant geriamų vaistų, vis tiek lieka 140/90. Jei prireikia didinti tablečių skaičių, žmogus išsigąsta. Todėl rekomenduojama jau ligos pradžioje skirti sudėtinį vaistą, nei po truputį didinti tablečių skaičių.


Netinkamai gydoma hipertenzija kainuoja brangiai, žymiai brangiau, nei skirti sudėtinius vaistus. Nusiskundimų iš pacientų pakeitus gydymą į sudėtinius vaistus neteko girdėti, net jei kai kuriais atvejais priemoka jiems už vaistą padidėjo keliais eurais. Jiems svarbiau mažesnis tablečių kiekis per dieną. Bloga hipertenzijos kontrolė susijusi su daugelio sistemų pažeidimais – regėjimo, kardiovaskulinės sistemos, inkstų nepakankamumu, insultais ir t.t. Jei kontroliuojant hipertenziją galime palengvinti pacientui vaistų vartojimo režimą, tą ir reikia daryti.
 
Galbūt, jei gerai gydytume hipertenziją, ir statistikos rodikliai būtų visai kitokie, nes kol kas jie nėra geri. Turime dar labai daug ką nuveikti, kad pagerintume situaciją.

Pacientams, kuriems per dieną tenka išgerti devynias, dešimt ar daugiau tablečių, išties labai sunku. Todėl, sakančiuosius, jog vietoje vaistų derinių galima gerti pavienius vaistus, raginu save įsivaizduoti tokioje situacijoje. Daugelis mūsų, įskaitant ir mane, net kai reikia išgerti vitaminus, beje, tik kartą per dieną, jų pakuotę dažniausiai vartojame du mėnesius, nors turėtume mėnesį. Tiesiog pamirštame juos išgerti. O sauja tablečių - daugelio kardiologinių pacientų kasdienybė.
 
Kartais ir gydytojai kardiologai neįvertina skiriamų vaistų. Dažnu atveju suskaičiuojamos tik tos tabletės, kurios skirtos širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. Tačiau šie pacientai dažnai serga ir keliomis gretutinėmis ligomis. Tarkim, sergant diabetu per dieną vien dėl šios ligos pacientui tenka išgerti dvi, o kartais ir tris tabletes. O jeigu žmogus dar serga podagra, skydliaukės funkcijos nepakankamumu, depresija, vartoja vaistus miegui, nuskausminamuosius... Įsivaizduojate, kiek tablečių per dieną reikia išgerti!?

Moksliškai įrodyta, kad kuo daugiau tablečių, tuo didesnė tikimybė, jog kas mėnesį pacientas atsisakys vienos ar kitos tabletės.
Arterinės hipertenzijos gydymo tikslai aiškiai nustatyti, deja, nepasiekiame jų net trečdaliui gydomų ligonių. Pagrindinės to priežastys - dvi. Pirma, gydytojai vengia skirti daugiau nei du vaistus hipertenzijai gydyti. Be to, egzistuoja ir gydymo inercija, kai net nepasiekus norimo rezultato nėra keičiamas gydymas, nes teks skirti papildomas tabletes. Kita svarbi problema – pacientai atsisako vartoti medikamentus. Skiriami vaistai yra ilgo veikimo, todėl neišgėrę vienos ar kitos tabletės pacientai nepastebi ryškių sveikatos sutrikimų ir nusprendžia atsisakyti vieno vaisto. Jie tiesiog nori vartoti mažiau vaistų.

Kuo tokiais atvejais naudingi sudėtiniai vaistai? Tai ne tik mažesnis tablečių kiekis, bet ir moksliškai įrodyta, kad kai keli skirtingi vaistai yra sudėti į vieną tabletę, susidaro vadinamoji vaisto veikimo sinergija. Paprastai kalbant, du skirtingi vaistai veikia lyg būtų trys. Sudėtiniai vaistai rinkoje yra jau dešimtmetį. Tiesa, tokią didelę jų pasirinkimo galimybę turime tik pastaruosius kelerius metus, kaip ir galimybę šiuos sudėtinius vaistus derinti tarpusavyje. Tai išties didelis laimėjimas, todėl šiandien neįsivaizduoju situacijos, kaip reikėtų pasakyti pacientui, kad vietoj vartojamų penkių tablečių jam reikės grįžti prie dešimties. Vargu ar jis tuos vaistus vartos.

 
9 tabletės per parą
Gydytoja dr. J.Plisienė pripažįsta, kad pacientai, kai paskiriami keli skirtingi vaistai, tiesiog jų nevartoja, nors gydytojo kabinete dievagojasi, jog vaistus geria taip, kaip skirta. „Tokių istorijų galiu papasakoti ne vieną. Tarkim, vyresnio amžiaus pacientas, kuriam per dieną reikia išgerti devynias tabletes. Jis pats nusprendžia, kad kai kurių vaistų nevartos.
 
Apsilankymo metu tvirtina, kad vaistus vartojo taip, kaip reikia. O aš suku galvą, kas negerai, gal vaistai neveikia. Viskas paaiškėja, kai atsiverti kompensuojamųjų vaistų knygelę ir pamatai, kad vaistų žmogus nepirko jau kelis mėnesius“, - pasakoja medikė.

Gydytoja pamena atvejį, kai pacientas vaistus vietoje to, kad gertų, slėpė po čiužiniu. Tiesa paaiškėjo tik jam mirus, kai artimieji rado jo kauptą „turtą“.


Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė doc. dr. Jurgita Plisienė:

- Yra atliktas tyrimas, kuriame pacientams, sergantiems rezistentiška arterine hipertenzija, šlapime tirti vaistų metabolitai. Rezultatai rodo, kad daugiau nei trisdešimt procentų pacientų iš viso negėrė paskirtų vaistų arba gėrė tik dalį jų. Nors prieš tyrimą visi teigė, jog vaistus vartojo, kaip paskirta gydytojo.
Jei pacientas kelis kartus pamiršta išgerti paskirtą vaistą, tai turi didelę reikšmę gydymo sėkmei. Gali būti ir liūdnų išeičių. Tarkim, pacientui implantuotas stentas ir jis pamiršta išgerti kraują skystinančių vaistų. Tai gali baigtis ir letaliai, nes stentas gali užsikimšti. Jei skiriami vaistai, juos reikia vartoti, kaip nurodyta. Ir tai visiškai nepriklauso nuo žmogaus amžiaus.
 
Yra nemažai jaunų žmonių, kurių hipertenzijos gydymo sėkmei reikalingi, pavyzdžiui, penki vaistai. Darbingam žmogui tiek tablečių per dieną tampa problema. Todėl gerai, kad yra vaistų derinai, o dabar net šių derinių deriniai, ypač pagerinantys gydymo kokybę.
Be abejo, tiek sudėtinių, tiek ir pavienių vaistų veiklioji medžiaga - ta pati, tačiau šiuo atveju kalbame ir apie gydymo efektyvumą, sėkmę, vaistų vartojimo pagerinimą. Sudėtiniai vaistai teigiamai veikia gydymo rezultatus, todėl reikalingi kokybiškam gydymui.


3 tabletės per parą
Pasak gydytojos med. dr.J.Barysienės, šiandien mes gyvename it greitajame traukinyje, patiriame daug streso, stengiamės daug išmokti, padaryti, sukurti... Viso to kaina – aukštas kraujo spaudimas.
40-metis vyras sportuoja, antsvorio neturi, tačiau pastebėjo, kad kartais skauda galvą, apima svaigulys. Vizito pas gydytoją metu paaiškėja, jog paciento kraujospūdis – 160/100. Žmogus apsiskaitęs, turi artimųjų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, tad klausia patarimo, ką jam daryti.
 
Įvertinama paciento kardiovaskulinė rizika: tėvai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, padidėjęs cholesterolis, vyras rūko. „Trys rizikos veiksniai, žinoma, visų reikia atsisakyti, bet ne kiekvienam tai lengvai pavyksta. Taigi gydymą turime pradėti trimis vaistais (2 vaistai kraujospūdžiui mažinti ir statinai), kuriuos gerti reikės ryte ir vakare. Pacientui pasiūlau rinktis sudėtinius vaistus: per parą nuo hipertenzijos jis turės išgerti vieną tabletę vietoje trijų. Sutinka iš karto, nes prisipažįsta, kad kitas dėl skubėjimo išgerti pamirš“, - sako med. dr. J.Barysienė.


Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja med. dr. Jūratė Barysienė:
- Skaudu, kai girdžiu pasakymus, kad sudėtiniai vaistai niekuo nesiskiria nuo pavienių, tai juk netiesa. Jei taip būtų, farmacijos pramonė tiesiog nekurtų tokių vaistų. Taip pat manau, kad neteisinga apeliuoti tik į paciento sąmoningumą. Juk mes visi sąmoningi, bet galime pamiršti, kartais gal ir patingėti laiku išgerti vaistus. Juk kiekvienas turime dar ir begales rūpesčių, kuriuos būtina išspręsti čia ir dabar.
 
Nors tiek sudėtinių, tiek pavienių vaistų veiklioji medžiaga ta pati, kai dvi ar trys veikliosios medžiagos yra vienoje tabletėje, jos veikia kitaip, nes pasikeičia vaisto farmakodinamika. Kelios vaistinės medžiagos vienoje tabletėje veikia tolygiai, tuo pačiu metu papildydamos viena kitos veikimą per skirtingas grandis. Be to, sudėtinius vaistus pacientui galima priderinti taip, kad jei tai ligos pradžia, jam per dieną užtektų vienos tabletės. Kalbant apie taupymą. Taupyti, žinoma, gerai ir reikia, bet pažvelkime į situaciją plačiai atmerktomis akimis. Jei vieną dieną pataupysime vaistams, po dešimties ar dvidešimties metų vaikams, anūkams užkrausime papildomą savo priežiūros naštą.
 
Pacientai gi savo sveikatos sąskaita nelinkę taupyti. Žinoma, ne visi, bet didžioji dauguma. Nei jei vaistas iš trijų skirtingų veikliųjų medžiagų kainuoja brangiau, pacientas renkasi juos. Taip jam patogiau ir daugelis supranta, kokia svarbi yra ligos kontrolė. Nes netinkamas, nepakankamas vaistų vartojimas gydant  hipertenziją padidins kardiovaskulinių komplikacijų (insultų, infarktų, širdies nepakankamumo) skaičių, dalis pacientų taps neįgalūs ir mes gydysime skaudžias komplikacijas,  o už šį gydymą mokės kiekvienas dirbantis žmogus.
 
Tai - ne tik pinigų, bet ir socialinis klausimas. Be to, jau turime nemažai įrodymų, kad geresnę hipertenzijos kontrolę pavyksta pasiekti ir išvengti kardiovaskulinių komplikacijų būtent sudėtinių vaistų pagalba. Atsisakydami jų šiandien žengtume kelis žingsnius atgal, ir tai mums daug brangiau kainuotų. Visi turime teisę rinktis tai, kas geriausia, ir tą pasirinkimą mums turi užtikrinti mokami mokesčiai.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris