Pakanka vos minutės, kad iš piršto būtų paimamas kraujas ir gaunamas atsakymas – sergi ŽIV ar ne. Bėda ta, kad greitųjų testų prieinamumas nėra toks didelis, kaip norėtųsi, tarp asocialių asmenų bei rizikos šeimų. Esą būtų žymiai protingiau, jei greituosius ŽIV testus atliktų ir socialiniai darbuotojai, kurie pirmiausiai susiduria su labiausiai pažeidžiamomis visuomenės grupėmis. Pastarieji tokios atsakomybės purtosi.
Šiuo metu greitųjų ŽIV testų prieinamumas yra mažas. Teisinis aktas teigia, kad pažeisti odos vientisumą gali tik slaugytojas darbo metu. Pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai, kurie daugiausiai dirba su rizikos grupėmis, anksčiau galėjo, o dabar negali to daryti.
Mažas greitųjų testų prieinamumas
„Norime atkreipti įstatymų priėmėjų ir visuomenės dėmesį į tai, kad ŽIV paplitimas šalyje yra didžiulė problema. Be to, yra mažas testavimo prieinamumas. Politikus skatiname keisti teisės aktus, galbūt net įstatyminę bazę, kad būtų įmanoma testuoti kuo daugiau žmonių ir daugiau lėšų skirti užsikrėtusiesiems gydyti. Šiuo metu gydymas Lietuvoje yra itin brangus.
Pavyzdžiui, Amerikoje nuo tūkstančio dolerių jis nukrito iki keturiasdešimties. Mums irgi reikia įgyvendinti gydymo kainą sumažinančias strategijas“, - sako Lietuvos medicinos studentų asociacijos Nacionalinės seksualinės ir reprodukcinės sveikatos, įskaitant ŽIV ir AIDS, komiteto koordinatorė Valerija Mosenko.
Praėjusią savaitę testus atlikę parlamentarai savo pavyzdžiu parodė, kad pasitikrinimas dėl ŽIV įmanomas vos per minutę: greitieji anoniminiai ŽIV testai atliekami bendraujant tik su vienu medicinos specialistu, kuris iš piršto paima kraujo. Po minutės jau sužinomas tyrimo rezultatas - ar žmogus yra ŽIV nešiotojas, ar ne.
„Greitieji ŽIV patikros testai yra patogi priemonė sužinoti, ar jūsų organizme netūno itin pavojingas virusas, ar nekeliate pavojaus artimiesiems“, - renginyje kalbėjo testą atlikęs paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Iš viso greituosius testus sutiko atlikti penkiasdešimt trys Seimo nariai. Ar buvo teigiamų? Akcijos organizatoriai nesutiko atskleisti, nes testavimas yra anonimiškas.
„Šiuo metu testų prieinamumas yra mažas. Teisinis aktas teigia, kad pažeisti odos vientisumą gali tik slaugytojas darbo metu. Pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai, kurie daugiausiai dirba su rizikos grupėmis, anksčiau galėjo, o dabar negali to daryti. Tai irgi labai stabdo testų prieinamumą, nes daug rizikos grupės asmenų negali sau leisti nueiti į polikliniką.
Tad prieinamumą reikia didinti bandant pakeisti galbūt ir teisinius aktus, kad šią procedūrą galėtų atlikti ir socialiniai darbuotojai. Žinoma, ne tuos pagrindinius, kurie atliekami poliklinikose, tačiau greituosius testus, kai pirštas praduriamas automatine adata, paimamas kapiliarinis kraujas, sumaišomi keli tirpalai ir iš karto gaunamas greitas rezultatas. Bent jau šiuos testus būtų protingiau, kad darytų socialinis darbuotojas“, - sako V.Mosenko, pridurdama, jog tokiems darbuotojams būtų reikalingas specialus pasiruošimas.
Neapsieitų be specialių mokymų
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos vadovė Rasa Laiconienė nemato tragedijos, jeigu keliaujant į rizikos šeimas darbuotojams reikėtų neštis ir ŽIV nustatančius testus.
„Nemanau, kad socialiniam darbuotojui tai būtų fiziškai sunkus darbas. Jiems iš pradžių reikėtų pravesti trumpus mokymus, kad jie nuneštų tokiems asmenims žinią arba lankstinuką apie galimybę pasitikrinti nuo ŽIV, o antruoju etapu galbūt ir testą. Geriau akcentuoti, kad kviečiame visus pasitikrinti, bet lengvesnis testo priėjimas yra per socialinį darbuotoją.
Įsivaizduokite, jeigu išsirenkame tik vieną grupę... Iš karto daroma prielaida, kad jeigu esi socialinės rizikos asmuo, galbūt esi užsikrėtęs ŽIV. Daug kas priklauso nuo to, kaip darbuotojas pateiks informaciją. Nebent bus akcentuojama, kad testavimas yra mūsų visų sveikatos prevencijos tikslais, o anksčiau nustačius ligą ir vartojant vaistus užsikrėtusieji gali gyventi visavertį gyvenimą“, - sako R.Laiconienė.
Nekompensuoja papildomų vaistų
Kaune veikiančio paramos fondo „Rigra“ direktorės Gražinos Aleksaitienės teigimu, asmenų testavimo prieinamumas – toli gražu ne pati didžiausia problema.
„Visa Lietuva užkišta tais testais. Nebent kiekvienas žmogus galėtų būti testuojamas poliklinikoje, tuomet galbūt daugiau būtų nustatoma infekuotų asmenų. Problema, kad žmonės nesulaukia pagalbos, nes yra kompensuojamas tik pagrindinis vaistas. Prie jų dar reikia ir papildomų, nes tokie pacientai dažnai serga hepatitu C ir vaistai jau nekompensuojami.
Sergantysis gauna tik nemokamus tyrimus, jeigu turi siuntimą, ir gydymą. Labai norėtume, kad infekuotoms motinoms, kurios bijo apkrėsti kūdikius ir negali maitinti krūtimi, būtų kompensuojamas kūdikių maistas. Tai jau yra tokių motinų diskriminacija. Lietuvai tiesiog gėda būnant Europos Sąjungoje nesutvarkyti tokio dalyko“, - sako G.Aleksaitienė.
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas:
- Lyginant su kitomis šalimis, pas mus situacija pakankamai stabili ir užsikrėtusiųjų skaičius yra mažesnis. Pačiam teko susidurti su viena situacija, kuomet kaimo gyventojai sužinojo apie vieną neva užsikrėtusią ŽIV moterį, kuri vedė ne visai gražų gyvenimo būdą. Tai aš kreipiausi į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą ir buvo labai greitai bei operatyviai sureaguota.
Atvyko profesionali komanda ir mes visą kaimą savanoriškai tikrinome, ar nėra daugiau užsikrėtusiųjų. Ko Lietuvai dar reikėtų? Žinoma, glaudesnio bendradarbiavimo su šeimos gydytojais ir daugiau socialinės informacijos. Galimybes pasitikrinti nuo ŽIV reikia sudaryti ambulatorijose, pas šeimos gydytojus ir medicinos punktuose. Kad dabar socialinis darbuotojas pradėtų tikrinti dėl ŽIV, aš labai abejoju. Bet jeigu atsiranda poreikis dėl asocialių šeimų testavimo įtraukti ir socialinius darbuotojus, reikia apie tai diskutuoti ir žiūrėti, ar panašūs dalykai yra kitose šalyse.
Tarp kitko
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo šalims narėms siūlo taikyti politiką „90-90-90“. Ji reiškia, kad ŽIV suvaldymas yra įmanomas, o tam reikia išaiškinti ne mažiau kaip 90 proc. žmonių, kurie yra užsikrėtę ŽIV, ir sėkmingai kontroliuoti jų ligą. Pasauliniu mastu vykdant PSO rekomendacijas, iki 2030 m. tikimasi, kad AIDS nebekels grėsmės visuomenei.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyti 168 nauji ŽIV infekcijos atvejai (129 vyrams ir 39 moterims). Pagal galimą užsikrėtimo būdą 69 (41,1 proc.) asmenys ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu: 47 (27,97 proc.) – heteroseksualių ir 22 (13,1 proc.) – homoseksualių. Daugiau nei trečdalis (38,7 proc.) atvejų išaiškinta tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.
Komentuoti: