Šiandien, ketvirtadienį, prie Seimo rengiamas protestas „Mes kaltinam“. Žurnalistas Andrius Tapinas kviečia visuomenę burtis, nepaisant to, kad Seimo nario priesaiką sulaužęs parlamentaras Mindaugas Bastys nusprendė iš Seimo trauktis pats.
„Bastys out! Ar tai reiškia, kad dar neįvykęs protestas savo pasiekė ir netenka prasmės?
O, ne! Mes kaltinam Seimą, kuris priėmė tokį sprendimą ir dabar suka uodegas. Mes pateiksim reikalavimus, kad Seimas dirbtų skaidriau, kad baigtų diskredituoti save žmonių akyse ir skęsti partinėse intrigose“, „Facebook“ profilyje rašo A.Tapinas.
Savo ruožtu Konstituciją ir Seimo nario priesaiką sulaužęs Seimo narys Mindaugas Bastys nusprendė iš Seimo trauktis pats. Apie tai jis informavo vakar, trečiadienį, Seime surengtoje spaudos konferencijoje.
M.Bastys aiškino šį sprendimą priėmęs pasitaręs su šeima. Jis neatsakė į klausimą, ar bandys sugrįžti į Seimą vėliau. „Visus tolesnius sprendimus priimsiu pasitaręs su šeima ir Šakių krašto gyventojais“, – nurodė jis. Politiko teigimu, jo niekas neragino trauktis. Tai esą jo vienasmeninis sprendimas. M.Bastys aiškino su niekuo nekalbėjęs apie tai, kad trauktis turėtų, tarkime, dėl turimų verslų. „Artimiausiu metu parašysiu VRK, kad mano mandatas būtų panaikintas“, – informavo jis.
Komentarai
Vytauto didžiojo universiteto socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius:
- Jei Lietuva yra teisinė valstybė, čia turi galioti įstatymų viršenybė. Tai - svarbiausias dalykas. Tačiau pagal Konstituciją verdiktą dėl visų apkaltos procesų priima Seimas. Ne Konstitucinis Teismas. Garsiausia apkaltos byla buvo Rolando Pakso, kitose tokio pobūdžio bylose taip pat Seimas priimdavo sprendimus. Tiesa, dažniausiai atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo sprendimą. Bet tai nereiškia, kad Seimas negali priimti kitokio sprendimo nei Konstitucinis Teismas. Tokia galimybė yra ir šį kartą Seimas ja pasinaudojo sukurdamas precedentą. Bet tai neprieštarauja nei teisinės valstybės principams, nei yra nedemokratiška. Klysta tie, kurie sako, jog Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis.
Tačiau Seimas turėtų paaiškinti, kokiu pagrindu ir kaip buvo priimtas toks sprendimas. Visuomenėje, ko gero, yra tam tikra sumaištis dėl nežinojimo, kas ir kaip turėtų būti.
Manyčiau, kad valdžių galių ir kompetencijų sąranga Lietuvoje yra gera. Jeigu kuri nors institucija priima nebūtinai teisingą sprendimą, kita institucija gali jį pataisyti po diskusijų ir svarstymų. Sakyčiau, kad demokratinėje ir teisinėje valstybėje valdžių galių pusiausvyra yra vienas esminių principų, pagal kurį turėtų veikti valdžia. Lietuvoje ta pusiausvyra, bent jau įstatymų lygmenyje, yra sudėliota tinkamai. Kaip tai veikia realybėje, kitas klausimas. Realybė ir yra priežastis visuomenei erzintis. Politikų, net ir premjero kvietimai Konstitucinį Teismą paversti galutine sprendimo instancija, mano nuomone, yra kvestionuotinas, nes tuomet atsirastų viena institucija, kuri būtų virš visų ir turėtų galutinės „tiesos“ monopoliją. Tokia praktika, manau, ne pati geriausia.
Gydytojas psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna:
- Tokioje situacijoje, kaip visada, bus visokių nuomonių. Esu tikras, kad dalis visuomenės bus nusivylusi Basčio palaikytojais, kita dalis – jo teisėjais, nes yra tikinčių, ką jis sako. Trečia dalis bus apskritai nusivylusi Seimu. Taigi situacija klasikinė, būdinga ne tik Lietuvai. Visose valstybėse žmonės turi įvairias pozicijas, nuomones, bet tik tam tikra dalis suvokia procesus kiek realistiškiau ir supranta, kad politikoje yra daug žaidimų.
Tai, kad žmonės buriasi į mitingus, rodo visuomenės brandumo lygį. Puiku, kad taikiais būdais yra išsakoma pozicija ir deklaruojamos vertybės, tai tik rodo pozityvius pokyčius Lietuvoje. Būtų daug pavojingiau, jei būtų reaguojama abejingai. Nuomonių poliariškumas yra demokratijos garantas, nes didesnė rizika yra, kai susidaro kritinė masė vieningos nuomonės, tada atsiranda prielaidos formuotis autokratijai. O ji kitą kartą gali pasiekti dramatiškus rezultatus. Tik tokios autokratinės valstybės turi keistą stabilumą, kada valdžią remia 99,9 proc. gyventojų ir nori matyti lyderius valdžioje tol, kol jie gyvi. Savo ruožtu pirmalaikiai Seimo rinkimai – jokia naujiena politiniame Vakarų pasaulio gyvenime.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: