Programuoja būsimų medikų srautą į užsienį?

Aigustė Tavoraitė
2016-05-23
Daugiau nei pusė tūkstančio medicinos absolventų jau eina į rezidentūros studijų programų motyvacinius pokalbius, tačiau dar nežino, ar siekiama vieta šiais metais bus valstybės finansuojama. „Studijų metu jaunuoliams vis kartojama, kad gydytojų trūksta, tačiau atsimokęs šešerius metus būsimas medikas net nežino, nei kiek konkrečių specialistų Lietuvoje reikia, nei kiek ir kokių vietų numatoma rezidentūroje. Toks ne vienerius metus besisukantis užburtas ratas daug būsimųjų gydytojų išgena emigracijon“, – pastebėjo Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentas Martynas Gedminas.
Programuoja būsimų medikų srautą į užsienį?
Medicinos studentai, Jaunųjų gydytojų asociacija ir kitos rezidentus vienijančios organizacijos dėl šių metų rezidentūros vietų paskelbimo kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją bei Vyriausybę.

Įžvelgia valdžios trumparegystę

Medicinos studentai, Jaunųjų gydytojų asociacija ir kitos rezidentus vienijančios organizacijos dėl šių metų rezidentūros vietų paskelbimo prieš savaitę įteikė kreipimąsi Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) bei Vyriausybei. Jame paragino reglamentuoti ir tobulinti gydytojų poreikio skaičiavimo metodiką.
 
Pasak JGA prezidento Martyno Gedmino, rezidentūros studijų vietos – nuolatinis diskusijų objektas. „Būtina galų gale sudaryti aiškią strategiją. Reikia planuoti tiek gydytojų poreikį, tiek valstybės finansuojamų rezidentūros vietų universitetuose skaičių bent penkeriems metams, jei nesugebama to padaryti dešimčiai dvidešimčiai metų. Panašu, kad sveikatos specialistų poreikio planavimas nėra valstybės prioritetas“, – apgailestavo M.Gedminas.
 
Vilniaus universiteto rezidentė Emilija Trumpaitė įsitikinusi, kad toks valdžios požiūris rodo ne tik nepagarbą bei abejingumą piliečiams, bet atspindi ir trumparegiškumą. „Nors kasmet tuo pačiu metu vyksta stojimai į rezidentūrą, iki paskutinės minutės šis klausimas lieka paraštėse. Ir eilinį kartą dėl valdininkų aplaidumo šimtai jaunų žmonių atsiduria nežinioje dėl ateities“, – sakė JGA valdybos narė.

 
Atveriamos durys emigruoti

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rezidentas M.Gedminas svarstė, jog galbūt taip bandoma sutaupyti, tačiau tokiu atveju dar svarbiau išsiaiškinti tikrąjį specialistų poreikį.
„Jei valstybei nereikia tiek sveikatos specialistų, tada, matyt, nereikia priimti į medicinos studijas tiek gabių, aukštais balais abitūros egzaminus išlaikančių jaunuolių. Jie verčiau pasirinktų kitą studijų kryptį ir taip prisidėtų prie šalies gerovės kūrimo“, – kalbėjo jis.
 
Priešingu atveju, būsimiems gydytojams plačiai atveriamos durys išvažiuoti į kitas šalis – Vokietiją, Norvegiją, Didžiąją Britaniją.
Rezidentų keliamai problemai pritaria ir Antakalnio poliklinikos vadovas Evaldas Navickas. Jo nuomone, turėtų būti finansuojamos visos rezidentūros vietos ir taip užtikrinama galimybė studijuoti visiems medicinos absolventams.
 
„Apmokėjusi šešerius pirmus studijų metus valstybė turėtų investuoti ir į rezidentūrą. O vėliau sudaryti tinkamas darbo sąlygas mokslus baigusiems jaunuoliams. Kitu atveju yra automatiškai programuojamas jaunų žmonių srautas į užsienį, kur mūsų paruoštus būsimuosius gydytojus mielai sutinka“, – situaciją įvertino E.Navickas.
 
Procesas gerokai užsitęsė
Rezidentų leidžiamos kritikos strėlės dėl dar nepatvirtintų rezidentūros vietų skaičiaus labiausiai nutaikytos į ŠMM. Pasak M.Gedmino, podiplominių studijų centrai preliminarius duomenis ministerijai yra pateikę, tačiau neaišku, ar jie tokie ir bus patvirtinti. „Sklinda gandai, kad numatoma skirti mažiau vietų rezidentūrai, negu yra baigiančių žmonių“, – sakė jis.
 
Pagal įstatymą rezidentūros vietos turėjo būti pateiktos iki kovo 11 d.

„Kiek suprantu, šie metai ypač kritiški – procesas yra gerokai užsitęsęs. Reikia tikėtis, jog šią savaitę sprendimas bus priimtas ir jauni žmonės, eidami į motyvacinį pokalbį, jau žinos, į kiek vietų jie galėtų pretenduoti ir kokie yra jų šansai“, – tikėjosi Antakalnio poliklinikos direktorius.
 
Periferijoje trūksta specialistų
E.Navicko pastebėjimu, Nacionalinis sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas jau yra svarstęs gydytojų poreikį, tik ŠMM, matyt, nėra situacijos tinkamai įvertinusi.
 
„Švietimo ir mokslo ministerijai pateikiami skaičiai yra grindžiami tam tikru gydytojų poreikiu. Atsižvelgiama tiek į amžiaus grupes, tiek į specialybinį pasiskirstymą. Tikiuosi, kad šis vertinimas ateityje tobulės – bus įvertintas ne tiek pačių specialistų, kiek paslaugų poreikis ne tik didžiųjų miestų ligoninėse ir poliklinikose, bet ir periferijoje“, – kalbėjo E.Navickas.
 
Pasak jo, atsižvelgiant į situaciją, kuri klostosi tuberkuliozės prevencijos srityje, atokiuose miesteliuose turėtų atsirasti daugiau gydytojų pulmonologų. Senėjant visuomenei akivaizdus tampa kardiologų trūkumas. Trečia aktualiausia įvardijama neurologijos specialybė.



Komentaras
Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas:
- ŠMM duomenis apie medicinos rezidentų poreikį teikia Sveikatos apsaugos ministerija. Šiemet juos gavome vasario 22 d. Aukštosios mokyklos nusistato rezidentūros studijų kainas, kurių sulaukėme kovo antroje pusėje.
 
Gavusi Sveikatos apsaugos ministerijos ir universitetų duomenis, ŠMM, atsižvelgdama į valstybės finansines galimybes, rengia Vyriausybės nutarimą dėl valstybės finansuojamų vietų skaičiaus. Nutarimui parengti, suderinti ir priimti yra numatytos tam tikros procedūros. Nutarimas derinamas su suinteresuotomis institucijomis, tad derinimo procesas užtrunka.
 
Siekdami, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius būtų patvirtinamas greičiau, naujajame Mokslo ir studijų įstatymo projekte siūlome nustatyti, kad specialistų poreikį atsakingos institucijos pateiktų iki sausio 1 d.
ŠMM valstybės nefinansuojamų rezidentūros vietų skaičiaus neplanuoja.
 
Šių metų nutarimas dėl valstybės finansuojamų rezidentūros vietų yra pateiktas Vyriausybei. Numatoma, kad jis bus svarstomas ir priimtas artimiausiu metu.
Prašymų dalyvauti konkurse į rezidentūrą registravimas prasideda birželio mėnesį.
 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ir rašo, ir gydo. Kas?

    Ir rašo, ir gydo. Kas?

    Matyti virš kompiuterio palinkusį, klaviatūrą barbenantį mediką – gana įprasta: žodžiais nugula paciento ligos istori...
    R.Masienė: nuo valytojos iki slaugos administratorės

    R.Masienė: nuo valytojos iki slaugos administratorės

    Kadaise Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirbusi valytoja Rasa Masienė šiandien čia – vyriausioji slaugos administ...

    Budinti vaistinė


    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Gydytojai išrašydami receptus daro daug klaidų, pratęsti receptą poliklinikoje pacientui nepatogu. Vaistininkai siūl...
    Vaistų prieinamumas: ar pakanka finansavimo?

    Vaistų prieinamumas: ar pakanka finansavimo?

    „Kompensavimo sistema ir sąlygos pacientams laiku įsigyti reikalingų vaistų turėtų būti gerinamos“, – Seimo Svei...

    razinka


    Sveika šeima


    Senjorų liūdesį vaiko kultūra

    Lietuvoje gyvena vienišiausi senjorai Europos Sąjungoje (ES) – net kas antras mūsų senjoras gyvena po vieną. Vienišumas yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių psichikos sveikatos problemoms atsirasti. Tačiau specialistai tvirtina, kad problemos mastą galima mažinti, pasitelkiant kultūrą. Įrodyta, jog kultūriniai ...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    JAV – rekordinis vaistų trūkumas

    Medikamentų krizė JAV pasiekė didžiulį mastą – šalyje šiuo metu trūksta daugiau negu 300 pavadinimų vaistų. Amerikos sveikatos sistemos farmacininkų draugijos vadovas (ASHP) Paul W.Abramowitz CNN teigė, kad šalyje labiausiai trūksta injekcinių vaistų. Problemai spręsti jau teikiamos rekomendacijos. Visgi ka...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Henrikas Vaitiekūnas Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?

    Naujas numeris