Drastiškai nuo kovo mėnesio didėsiantis akcizas alui bei kitiems alkoholiniams gėrimams verslo atstovus verčia prognozuoti skaudžias pasekmes, o darbuotojus – gūžčioti pečiais, ar šie dar turės darbą iki metų pabaigos.
„Švyturys-Utenos alus“ paskelbė, kad atsižvelgdami į nuo kovo 1 dienos 112 proc. padidėsiantį alaus akcizo tarifą ir su tuo susijusį alaus rinkos susitraukimą, reorganizuoja gamybos ir logistikos padalinius Klaipėdoje ir perskirsto gamybos pajėgumus.
Stabdo apsisukimus
„Švyturys-Utenos alus“ paskelbė, kad atsižvelgdami į nuo kovo 1 dienos 112 proc. padidėsiantį alaus akcizo tarifą ir su tuo susijusį alaus rinkos susitraukimą, reorganizuoja gamybos ir logistikos padalinius Klaipėdoje ir perskirsto gamybos pajėgumus. Pranešta, kad darbo neteks dvidešimt žmonių. Dar daugiau jų, dirbančių alkoholio gamybos pramonėje, baiminasi, ar neįsisuks atleidinėjimų karuselė.
Anot įmonės profesinės sąjungos komiteto pirmininko Raimondo Tamošausko, sprendimas atleisti dalį alaus daryklos darbuotojų, kaip skelbiama viešai, su padidėsiančiu akcizu alui visiškai nesusijęs. Ar tikrai?
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas neabejoja, kad drastiškų priemonių taikymas alkoholiui turės didelės įtakos šalies darbo rinkai. „Sutinkame, kad gerėjant ekonomikai akcizai gali būti didinami kasmet, bet kada staigiu šuoliu padidinama šimtu dvylika procentų... „Volfas Engelman“ savininkai, aišku, nutraukė dviejų milijonų eurų suplanuotą investiciją. Kai mažėja investicijos, atitinkamai mažėja ir darbo poreikis. Tada „Švyturys – Utenos alus“ atleidžia dalį žmonių, nes skaičiuoja, kad rinka susitrauks mažiausiai apie dvidešimt procentų.
Tai nereiškia, kad alaus bus suvartojama dvidešimčia procentų mažiau. Tiesiog jį bus pigiau pirkti Lenkijoje, galbūt labiau apsimokės rinktis kitus gėrimus. Bet kad tai vienaip ar kitaip palies darbo rinką - faktas. Metų pabaigoje pamatysime tikrąsias pasekmes. Aš manau, kad jas vertins ne tik verslas, bet Finansų bei Ūkio ministerijos“, - sako S.Galadauskas.
Susikerta interesai
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus yra sakęs, kad vienas ar kitas pateiktas projektas tikrai sukeltų verslui neigiamų pasekmių.
„Tai būtų ženklus pajamų, kartu ir mokesčių, kuriuos verslas sumoka į biudžetą, sumažėjimas. Jeigu bus taikomos itin drastiškos priemonės, mokesčių kiekis į biudžetą galėtų mažėti ir trisdešimt, ir penkiasdešimt milijonų eurų per metus“, - preliminarius skaičiavimus pateikė V.Sutkus.
Daugiausiai nerimo kelia kaimo parduotuvių likimas, jei bus steigiamos specializuotos alkoholio pardavimo vietos. Alkoholio pramonės atstovai nepaliaujamai kartoja, kad stipriaisiais gėrimais prekiaujančios specializuotos parduotuvės gali „užraukti“ maisto krautuves kaimuose.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga anksčiau yra sakęs, kad sveikatos tikslai nebūtinai visada sutampa su verslo tikslu, nes pastarųjų noras - daugiau parduoti ir uždirbti. „Sveikatos specialistai, priešingai, nori sumažinti alkoholio pardavimą. Interesai susikerta. Man yra svarbu girdėti verslininkus, nepaisant to, kad nuomonės ne visąlaik sutampa. Kitąkart rizikos, kurios įvardijamos, tikrai yra realios. Jei mes sugebėsime konstruktyviai kalbėti, „aukso vidurį“ tikrai surasime“, - yra sakęs ministras.
Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis:
- Man keista, kad verslas beatodairiškai gina alkoholį. Tarsi alkoholis būtų pagrindinė Lietuvos ekonomikos dalis, pagrindinė ašis ir prekė. Man visa tai juokingai atrodo. Aišku, turi būti protingumo kriterijai ir aš pats ne vieną kartą esu sakęs, kad negalime vėzdu mojuoti ir atiminėti verslą vienu ar kitu sprendimu. Turi būti pereinamasis laikotarpis. Pavyzdžiui, dėl alkoholio pardavimo valandų ribojimo, kaip aš ir pasiūliau, tai turi būti padaryta per ketverius metus.
Kai kurie prekybininkai gal ir sudėtingiau išgyventų ekonominį dalyką, bet tikrai ne dėl alkoholio jie bankrutuoja, o dėl žmonių skaičiaus mažėjimo. Mane šiurpino ir tai, kad verslininkai per tam tikrus politikus nori pasiekti, jog kaimo parduotuvėse išliktų tik alus. Tai kaip tik tas prakeiktas alus mūsų tautą ir nugirdė. Realiai žiūrint, žmonės, kurie turi problemų su alkoholiu, jau seniai negeria degtinės. Tai gal kaip tik išimkime šiuos lengvuosius gėrimus ir pažiūrėkime, kas tada pasikeis ir kiek pardavimo kiekiai padidės.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas:
- Lietuvoje istoriškai jau yra patirtis su staigiais ir ženkliais akcizų didinimais. Tokiu būdu branginant alkoholinius gėrimus pirmas poveikis - kad žmonių vartojimas pereina prie pigesnių, o pačių pigiausių produktų vartotojai pereina prie nelegalių. Sunku pasakyti, kiek žmonių neteks darbo. Bet įsivaizduokime paprastai: jeigu tai yra legali pramonė, kuriamos legalios darbo vietos. Kaip apklausos rodo, lietuviai netgi didžiuojasi tokių nelegalių produktų kaip tabako, alkoholio, kuro naudojimu, tai mes žinome, kad tas pakeičiamumas iš legalių į nelegalius yra lengvas ir priimtinas. Vadinasi, legalus verslas tiesiog pralaimi nelegaliems ir legalaus darbo vietų sumažėja.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: