Prof. Sonata Jarmalaitė: „Keliu sau drąsius iššūkius“

Evelina Machova
2019-07-12
„Mokslininkės kelią įsivaizdavau kaip galimybę taikant įgytas žinias būti naudingai visuomenei“, - sako Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanota Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai profesorė Sonata Jarmalaitė.
Prof. Sonata Jarmalaitė: „Keliu sau drąsius iššūkius“
„Įdomumo bei žavesio randu ir administraciniame darbe. Čia analitinis mąstymas ypač praverčia. Administracinis darbas duoda galimybę keisti procesus, juos valdyti. Čia taip pat mokslas“, - sako Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai profesorė Sonata Jarmalaitė.

- Tikėjotės gauti valstybės apdovanojimą?
- Tikrai ne. Sakiau, kol neužsegs, nepatikėsiu. Turbūt kiekvienas savęs klausia, už ką? Juk aš tiesiog dirbu tai, ką mėgstu... 

- Kuo jus patraukė genetika?
- Matyt, tai yra genuose (juokiasi). Klasiokai per susitikimą prisiminė, jog dar mokykloje sakydavau, kad būsiu genetikėNors tada net pats žodis „genetikas“ buvo nelabai žinomas, ką jau kalbėti apie mokslą. Atrodo, lyg ir ėjau pasirinktu keliu be blaškymosi, bet nebuvo paprasta ir lengva. Norėjau studijuoti žmogaus genetiką, bet tokios studijų srities nebuvo. Norėjau gilintis į vėžio genetiką, jos irgi nebuvo. Kai baigus studijas pradėjau dirbti mokslinėje grupėje, analizavusioje chromosomų pokyčius, jutau, kad dar trūksta žinių, naujų metodų. Bet esu užsispyrus - jei sugalvoju ką, būtinai pasiekiu. Stažavausi užsienyje, grįžusi iš įmonės pasiskolinau pirmą ciklerį, nes pinigų jį įsigyti nebuvo, ir pradėjau pirmuosius molekulinės genetikos tyrimus. Universitete profesorius įkalbėjau praplėsti dėstomus kursus naujais dalykais, pati pradėjau dėstyti studentams tai, ko išmokau užsienyje. Žvelgiant atgal, panašu, kad galimybes kūriau pati.

- Abejojančių mokslo nauda dar tikrai yra. Kartais net ir politikai trauko pečiais, kam jis reikalingas...
- Mokslas mūsų visuomenėje yra mistiška sritis. Ilgą laiką, kol dirbau laboratorijoje, artimiesiems buvo gana sunku paaiškinti, ką aš darau. Bet juk pirmos mintys apie naują vaistą, jo veikimo mechanizmą gimsta būtent fundamentinio mokslo laboratorijose. Turime daug intelektualių mokslininkų, tačiau stringame, kai mokslo pasiekimus reikia perkelti į praktiką. Tam reikia investicijų, o jos dažnai nukreipiamos ne ten. Todėl ir turime protų nutekėjimą. Mokslininkai jaučiasi nereikalingi ir laimės ieško svetur. Ten mokslo žinių perkėlimas į praktiką vyksta dinamiškiau. Tikiu, jog galime aktyviau plėtoti taikomąjį mokslą, nes potencialą turime puikų.

- Apie mokslą užsiminiau, nes šiemet sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, jog Nacionalinio vėžio instituto gydymo ir mokslo sritys galėtų būti atskirtos. Ką manote jūs?
- Daugeliui turbūt kyla klausimas, kodėl gydant vėžį mokslo reikia daugiau nei kitoms ligoms. Vėžį tiriame, aiškinamės jo priežastis daugybę šimtmečių, tačiau proveržį pasiekėme tik pritaikę molekulines technologijas. Pasiekėme, kad mirštamumas nuo šios ligos pasaulyje pradėjo mažėti. Vėžio tyrimai pritraukė daug genialių protų iš fizikos, chemijos, biologijos, kitų sričių. Ligos mechanizmų pažinimas, nauji gydymo būdai atėjo su mokslo pagalba. Mano įsitikinimu, taikomasis mokslas turi būti kuo arčiau klinikos. Vargu ar reikia reformuoti Nacionalinį vėžio institutą. Priešingai, būtina plėtoti taikomąjį mokslą Santaros miestelyje. Sektinas pavyzdys - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Kauno klinikos, kur  mokslas, studijos puikiai integruoti į  klinikos veiklą.

- Visuomenėje dar gajus mokslininko tipažas: nelabai išvaizdus, pagyvenęs vyriškis, praktiškai gyvenantis laboratorijoje. Kiek tokių mokslininkų yra realybėje?
- Stereotipas labai gajus, bet jis neatitinka realybės. Žiūrint į Urtę Neniškytę ar Sonatą Jarmalaitę matai netradicines mokslininkes, kurios neatitinka stereotipų. (juokiasi). Labai džiaugiuosi, kad vis dažniau įvertinamos ir moterys. Beje, jei ryte užsuksite į instituto genetinės diagnostikos laboratoriją, pamatysite besišypsančias simpatiškas merginas, besisukančias klinikos ritmu nuo septintos ryto, kad gydytojams genetinių tyrimų rezultatai būtų pateikiami kuo greičiau, idant jie galėtų skirti tinkamą gydymą pacientams. Šiuolaikiniai mokslininkai nėra užsidarę - jie gyvi, išradingi, bendraujantys, keliaujantys ir noriai besidalinantys  žiniomis.

- Vadinasi, mokslininko darbas įdomesnis nei gydymo įstaigos administratoriaus?
- Priklauso nuo žmogaus. Įdomumo bei žavesio randu ir administraciniame darbe. Čia analitinis mąstymas ypač praverčia. Administracinis darbas duoda galimybę keisti procesus, juos valdyti. Čia taip pat mokslas. Beje, reikalaujantis ne mažiau kūrybiškumo. Man tai - galimybė mokytis ko nors naujo. Tarkim, strateginis planavimas, viešieji pirkimai ar personalo vadyba man buvo neapžįstamos sritys ir tikrai nesitikėjau, kad turėsiu galimybę į tai gilintis. Džiaugiuosi gavusi šansą praplėsti akiratį.
 
- Turite viziją, kokiame institute norėtumėte dirbti po penkerių metų?

- Neseniai lankiausi Dana-Farber vėžio institute JAV. Apie jį žinojau tik iš knygų ir įsivaizdavau kaip stebuklą. Iš tikrųjų institutas alsuoja istorija, tačiau daug skirtumų nuo mūsų instituto neradau. Ta pati atmosfera, panaši struktūra, mokslininkai, bendradarbiaujantys su klinicistais vardan paciento. Kaip ir mūsų institute visos pastangos bei kompetencija sutelkti vėžiui gydyti. Manau, kiekviena šalis, privalo turėti išskirtinį vėžio institutą ar centrą. Po penkerių metų norėčiau, kad šalis didžiuotųsi Nacionalinio vėžio instituto pasiekimais ir pripažinimu pasaulyje.  
Vėžys - sunkiai gydoma liga, reikalaujanti nuolatinių inovacijų diagnostikoje ir gydyme, kompetencijos ir pasišventimo. Daugelyje šalių vėžio institutai yra ne tik pažangiausios, naujausia įranga aprūpintos klinikos, bet ir neabejotini mokslo lyderiai. Tokį matau ir mūsų institutą artimiausioje ateityje. O svarbiausia, kad jame jaukiai ir patogiai jaustųsi pacientai. Šiuo klausimu ypač daug dirbame, bet be abejo reikia valstybės investicijų ir paramos. 
 
- Ar netolimoje ateityje galėsime pasakyti - vėžys visiškai įveikiama liga?
- Tikiu. Garsiai to nesakiau, kol neapsilankiau Dana-Farber vėžio institute, kur savo nuostabai radau drąsų pažadą: „Mūsų misija – išgydyti vėžį“. Turime sau kelti drąsius iššūkius. Daugelio rūšių vėžys tampa kontroliuojama liga, ypač tos lokalizacijos, kur yra gera diagnostika ir gydymo priemonės, veikia prevencinės patikros programos, yra geras šiuolaikinių vaistų prieinamumas. Kalbu apie pastarųjų metų proveržį krūties, prostatos vėžio ar melanomos gydyme. Žmonės, net sirgdami pažengusios stadijos vėžiu, kopia į kalnus, sportuoja - anksčiau apie tai nė pagalvoti nedrįsome. 
Vėžys tampa lėtinė liga, bet kartu atneša naujus iššūkius visuomenei. Diagnostikai reikia ne tik modernios vaizdinimo įrangos, bet ir vis sudėtingesnių genetinių testų.  Vaistai nuo vėžio vartojami ilgai, atsiranda naujos gydymo strategijos, tokios kaip imunoterapija. Esant tokiems pažangos tempams nebegalime sau leisti svarstyti, ar reikalingas mokslas vėžio institute? Be mokslo pasiekimų proveržis vėžio gydyme neįmanomas. 


 
Dosjė
Direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas.
Genetikos profesorė, vyriausioji mokslo darbuotoja (medicinos biologė).
2018 m. Lietuvos mokslų premijos laureatė už darbų ciklą „Naujos kartos vėžio žymenys“ (2003–2017)
1984 – 1989 m. studijos Vilniaus universitete, Gamtos mokslų fakultete (biologija).
Nuo 1989 m. VU GMF Botanikos ir genetikos katedros darbuotoja.
1993 m. apginta gamtos mokslų daktarės disertacija“Rekombinantinių citokinų genotoksiškumo tyrimai žmogaus limfocitų kultūroje”.
1999 m. paskirta Valstybinė stipendija.
2000 ir 2003 m. stažuotės Suomijos darbo aplinkos tyrimų institute (Finnish Institute of Occupational Health) molekulinės vėžio biologijos ir epidemiologijos srityse.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris