Faktas
Prieš penketą metų Kazachstanui švenčiant 20 metų nepriklausomybę šalies jubiliejinėje sveikatos sistemos klausimams skirtoje konferencijoje Škotijos ekspertų grupės vadovas, atsakingas už PSDS parengimą Kazachstanui, pateikė beveik analogišką modelį, kuris Lietuvoje buvo įgyvendintas 1997 metais. Nors būta užmojų pradėti jį įgyvendinti nuo 2012 metų, vėliau reforma atidėta penkeriems metams. Dabar tikimasi, kad sistema pradės 2017 metų viduryje, o kai kurie momentai nukelti iki 2020 metų.

---

- Kodėl Kazachstane sunkiai sekasi įdiegti privalomojo sveikatos draudimo sistemą, kuri mūsų šalyje veikia jau beveik dvidešimt metų?
- Planuota, jog Kazachstane naujoji sistema pradės veikti jau nuo sausio pirmosios, tačiau ji atidėta mažiausiai pusmečiui. Tikslios to priežastys, kaip visuomet būna, nėra viešinamos. Viena aišku, sisteminiai pokyčiai sunkiai skinasi kelią įvairiose šalyse, ir Lietuva nėra išimtis. Tai, ką pavyko padaryti mūsų šalyje, yra tik dėl to, kad žinojome kai kuriuos niuansus, į juos buvo atsižvelgta.
 
Bene svarbiausia – politinės valios klausimas. Pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje trejais metais anksčiau nei mūsų pradėta įgyvendinti sistema sužlugo apie du tūkstantuosius. Ir jau šešiolika metų latviai nedrįsta pajudėti iš mirties taško.
Lenkijoje irgi panašiai buvo – pradėta gal pusmečiu vėliau, bet per porą metų sistema bankrutavo. Ir nė vienas ministras per dešimt metų nedrįso pradėti iš naujo. Kazachai diegia jau kiek progresyvesnį modelį. Be abejo, svarbu, kaip pavyks jį įgyvendinti.
 
- Kazachų diegiamas modelis skiriasi nuo mūsiškio?
- Kazachstane diegiamas kiek patobulintas, bet praktiškai toks pat modelis, koks yra mūsų šalyje. Maždaug pusei visuomenės, tai yra devyniems milijonams gyventojų – bedarbiams, vaikams, moksleiviams, kariams, invalidams ir panašiai – draudimą apmoka valstybė, o kiti turės draustis patys.
 

Pokyčiai palies didelę visuomenės dalį, nes šalyje dar yra gajus mąstymas, kad gydytojai turi duoti viską, o patys tik sočiai valgysime ir išgersime.

 
Nors kazachai supranta, kad ilgametės nesveiko gyvenimo būdo tradicijos sveikatos nepriduoda, keisti įpročius sunku. Jei anksčiau dėl kitokio gyvenimo ritmo tai taip nekenkdavo, dabar šiuo klausimu tikrai yra kur plėtoti visuomenės sveikatos politiką.
 
- Sisteminiams pokyčiams įgyvendinti gero plano neužtenka – reikia ir jo vykdytojų...
- Reformas vykdo ne ministras ar ministerija, bet įstaigų vadovai, gydytojai, slaugytojos. Jie patys turi jausti, norėti, būti suinteresuoti tą padaryti. Taigi pasiruošusi turi būti visa medikų bendruomenė, o įtikinti ją tikrai nėra paprasta. Pagrindinis ministerijos darbas šiuo atveju – informuoti likusią visuomenės dalį, paaiškinti, kad bus kitaip, bet tikrai geriau.
 
Kazachai jau įkūrė ir tam tikrą mūsų Valstybinės ligonių kasos analogą – fondą, prieš kelias savaites paskyrė vadovą. Beje, buvęs VLK direktorius Gintaras Kacevičius, ne vienerius metus buvęs tarptautiniu ekspertu Moldavijoje, dabar jau metus yra tiesioginis Kazachstano sveikatos apsaugos ministerijos konsultantas.
 
Atvyksta ir kiti specialistai iš Lietuvos. Turėdami nemažą patirtį galime patarti, ką reikėtų daryti kitaip. Visgi skausmingiausi dalykai dažniausiai slypi smulkmenose ir čia jau svarbu tos šalies specialistų išmanymas.
 
- Kokia Kazachstano sveikatos apsaugos sistemos specifika?
- Šios šalies plotas yra labai didelis, tad aktualiausias dalykas – kaip užtikrinti kvalifikuotų medicinos paslaugų prieinamumą. Jei pas mus nuvežti pacientą į kelis pagrindinius centrus didžiuosiuose miestuose problemų nekyla, Kazachstane kelių infrastruktūra nėra gerai išplėtota, todėl praktiškai visur transportuojama lėktuvais.
 
Taigi pristatyti ligonį į už keturių šimtų kilometrų esančią gydymo įstaigą ypač viduržiemį būna sudėtinga. Dėl to stipriai pabrangsta kvalifikuotos pirmosios medicinos pagalbos paslaugos. Aišku, netrūksta ir kitų, ne vienai šaliai aktualių problemų. Tačiau vertėtų pažymėti, kad medicinai kazachai skiria didžiulį prioritetą ir milžiniškus finansus. Nepalyginsi, kas buvo prieš šešerius metus ir dabar. Per dvidešimt metų mirtingumas šalyje sumažėjo dešimt kartų.

---

 
Tarp kitko
Prieš porą metų Seime vykusioje konferencijoje PSO ekspertas dr. Tamas Evetovits, išnagrinėjęs trijų Baltijos šalių PSDS, pripažino, kad Lietuvos sistema yra efektyviausia ir ypač tinkanti posovietinių šalių visuomenėms, kuriančioms demokratijos ir laisvosios rinkos elementais pagrįstas valstybes. Lietuviškos PSDS autoriai buvo prilyginti dviem Europos sveikatos draudimo sistemų kūrėjams – O.Bismarkui ir V.H.Beveridžui. Pastarųjų pagrindu yra sukurtos ir veikia daugumos Europos šalių sveikatos draudimo sistemos.