Prof. Arminas Ragauskas: „Mūsų inovacijos veržiasi į JAV rinką“

Aigustė Tavoraitė
2017-11-10
„Dirbant tokioje avangardinėje medicinos srityje labai daug kas priklauso nuo sėkmės, ar pavyks pritraukti investicijas. Rinkos vėjai pučia įvairiausi, staiga visi metasi tai į genetikos, tai į kamieninių ląstelių sritis. Jei bandysi plaukti paskui bangą, nieko nelaimėsi. Turi pasigauti savo vilnelę ir kryptingai jos laikytis“, – sako Kauno technologijos universiteto Sveikatos telematikos mokslo instituto steigėjas ir vadovas, mokslininkas ir išradėjas prof. dr. Arminas Ragauskas, ką tik Bostone vykusiame JAV Neurochirurgų kongrese apdovanotas už ilgametį darbą sveikatos mokslų srityje.
Prof. Arminas Ragauskas: „Mūsų inovacijos veržiasi į JAV rinką“

 - JAV esate pagerbtas „Neurochirurginės intensyviosios terapijos Oskaru“. Ką reikia nuveikti, kad sulauktum tokio prestižinio pripažinimo?

- Apie dvidešimt metų dirbu šitoje srityje. Žinau, kokia JAV didžiulė konkurencija medicinos srityje vyksta. Juo labiau gerai žinau, kiek ten talentų iš viso pasaulio yra susigrūdę, ypač tokioje srityje kaip neurochirurgija ir neurochirurginė reanimacija. Tai yra medicinos elitas. Todėl buvo absoliutus siurprizas, kad mūsų mokslas sulaukė tokio pripažinimo. Mūsų tyrimo tikslas – pagerinti gydymą ypatingai sunkių pacientų, patyrusių smegenų traumą, kurie yra komos būklėje, mechaniškai ventiliuojami. Tuo tarpu amerikiečiai tyrimą priėmė kaip dar vieną argumentą, padedantį įvertinti, kada paciento jau nebeapsimoka gydyti ir taip sutaupyti lėšų. Jei iš ryto atėjus į neurochirurginę reanimaciją ir peržiūrėjus visų monitorių duomenis matoma, kad naktį buvo per ilgas autoreguliacinis sutrikimas, vadinasi pacientą galima atjungti, jo gydymas nebeperspektyvus. Taigi iki galo neaišku, už ką išties buvome įvertinti (juokiasi).

- Jūsų kartu su kolegomis atlikta klinikinė studija atvėrė naują suvokimo lygį apie pažeistų smegenų veiklą. Kaip tai keičia nusistovėjusias gydymo metodikas?


- Smegenys – be galo subtili sistema, neuronai labai jautrūs metabolizmui. Po traumos ar vykstant kitiems panašiems patologiniams procesams yra du galimi variantai – arba kraujotaka per maža (hipoperfuzija), arba per didelė (hiperperfuzija). Ir abi jos yra pavojingos, galinčios sukelti antrinius smegenų pažeidimus.

Matau, kaip dirba neurochirurgai, gydytojai intensyviosios terapijos skyriuose, esu sužavėtas, kokius stebuklus jie daro. Ir galiu drąsiai teigti – neretai mūsų specialistai geresni nei daugelyje aplankytų kitų šalių. Tačiau jiems už tai neteisingai atlyginama.
 
Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad gydant pacientą ir siekiant išvengti mirties šiek tiek sutrikusi, perteklinė kraujotaka nėra tokia pavojinga kaip jos priešingybė. Svarbiausia identifikuoti vienintelį ilgai trunkantį smegenų kraujotakos autoreguliacijos sutrikdymą bei kuo greičiau atstatyti individualiam pacientui optimalią smegenų kraujotaką. Tą pavyko įrodyti atliekant tyrimus tiek su trauminiais, tiek kardiochirurginiais pacientais. Kadangi smegenys netoleruoja vieno specifiškai tam individui per ilgo autoreguliacijos sutrikdymo, reikia juos. Tam reikia valdyti vidutinį kraujospūdį pasitelkiant ir visiškai nestandartines farmacines gydymo procedūras. Aišku, ne visiems ir ne visada tai pavyksta, tai, sakyčiau, pakankamai avangardinė medicinos sritis.

- Su kokiais iššūkiais šiandien susiduriate plėtojant neinvazinės smegenų stebėsenos technologijas?

- Tų iššūkių yra daugybė ir jie visi labai įdomūs. Juo labiau nuolat gimsta naujų idėjų, nes žengus vieną žingsnelį, pamatai, kiek dar daug jų neaiškių yra priekyje. Gerai, kad pataikėme į tokią sritį, kur labai daug ką gali padaryti technologijos. Patologiniai smegenyse vykstantys procesai yra trumpi – tetrunka minutes. Ir medicininiam personalui per tokį trumpą laiką reaguoti yra neįmanoma. Taigi atsiranda poreikis greitai reaguojančių, greitai diagnozuojančių, greitai priimančių sprendimą technologijų. Čia yra vieta moderniausiems dalykams – kompiuteriniam reagavimui, automatiniam gydymo ir su juo susijusių sprendimų priėmimo valdymui ir kt.
Dirbant tokioje avangardinėje medicinos srityje labai daug kas priklauso nuo sėkmės, ar pavyks pritraukti investicijas. Rinkos vėjai pučia įvairiausi, staiga visi metasi tai į genetikos, tai į kamieninių ląstelių sritis. Jei bandysi plaukti paskui bangą, nieko nelaimėsi. Turi pasigauti savo vilnelę ir kryptingai jos laikytis. Aišku, visada yra rizika. Patentuojame savo išradimus tiek Europoje, JAV, Japonijoje, kitose šalyse. Mūsų sukurti neinvaziniai prietaisai yra tyrinėjami ir naudojami įvairiose klinikose. Pagrindinis mūsų tikslas išvesti šiuos produktus į JAV rinką, dabar visa tai ir vyksta. Išties nėra tiek daug ir konkuruojančių su mūsų darbais.

- Tai patvirtina, kad lietuvių pozicijos pasaulinėje mokslo arenoje – pakankamai tvirtos?

- Mūsų mokslininkų potencialas yra didžiulis, pažiūrėkite, kokios mokyklos stiprios. Apskritai visose srityse – ar tai būtų muzika, teatras, tapyba, grafika, skulptūra, architektūra – visur pilna talentų. Matau, kaip dirba neurochirurgai, gydytojai intensyviosios terapijos skyriuose, esu sužavėtas, kokius stebuklus jie daro. Ir galiu drąsiai teigti – neretai mūsų specialistai geresni nei daugelyje aplankytų kitų šalių. Tačiau jiems už tai neteisingai atlyginama. Nereikia daryti kažkokių revoliucijų, tačiau reikia rasti būdus viską subalansuoti, kad tai, ką turime, nenaikintume, o augintume.

- Ar dėl specialistų parengimo būtų naudinga sujungti į vieną visus universitetus Kaune?
- Tą ne tik galima, bet reikia padaryti. Estai tą sėkmingai įgyvendino prieš keturiolika šešiolika, kai kuriuos dalykus – ir prieš aštuoniolika metų. O mes vis dar trypčiojame, verdame tose pačiose sultyse ir stokojame valios imtis veiksmų. Turime puikų estų pavyzdį: turi išlikti ir specializuoti, ir maži, ir dideli universitetai, tačiau turi būti jų optimalus skaičius ir išdėstymas teritorijoje. Juk šalis nesame didelė, gyventojų skaičius ir gimstamumas mažėja. Nereikia diegti kažkokio sudėtingo mechanizmo, bet orientuotis į kokybę.


Trumpa dosjė:

- A.Ragauskas yra sveikatos telematikos mokslo instituto Kauno technologijos universitete steigėjas ir vadovas;
- Europos Sąjungos tyrimų grupės „Smegenys ir informacinės technologijos“ direktorių valdybos narys;
- Užregistravęs daugiau kaip 150 išradimų skirtingose pasaulio šalyse;
- Vadovėlių universitetų magistrantams ir doktorantams autorius;
- Doktorantų mokslinis vadovas;
- Tarptautinių mokslinių ir technologijų plėtros projektų iniciatorius ir vadovas.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris