Prof. Algirdas Utkus pasilikęs „kartoti kurso“ nesigaili

Žiedūnė Juškytė
2017-10-13
Antrai Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dekano kadencijai perrinktas gydytojas genetikas prof. dr. Algirdas Utkus vardija pradėtus, bet dar nebaigtus ir naujus darbus. Profesoriaus nuomone, mediciną pasirinkusiems studentams būtina daugiau praktikos, o valstybei – prioritetų sąraše žmogaus sveikatą iškelti į pirmą poziciją.
Prof. Algirdas Utkus pasilikęs „kartoti kurso“ nesigaili
„Valstybė pagrindinį prioritetą turėtų skirti žmogui ir jo sveikatai – kiekvienas privalo gauti visokeriopą paramą ir medicininę pagalbą. Ir nesvarbu, kokio jis amžiaus, statuso, tautybės, orientacijos ir panašiai. Jeigu žmonės medicinos įstaigose jaustų nuoširdų rūpestį sveikata, jų elgesys įvairiose gyvenimo situacijose ženkliai pasikeistų“, - sako prof. Algirdas Utkus.

– Tapote Europos medicinos mokyklų asociacijos Vykdomojo komiteto nariu. Kuo ši narystė reikšminga VU Medicinos fakultetui ir Lietuvai?
– Narystė svarbi viso fakulteto bendruomenei, tai – pripažinimas ir įvertinimas. Ši asociacija vienija Europos aukštųjų mokyklų medicinos fakultetus. Tai – politinė organizacija, kurioje diskutuojama apie medicinos fakultetų veiklą, siekius, tariamasi kaip pagerinti jų funkcionavimą, užtikrinti studijų kokybę. Būnant šios organizacijos Vykdomajame komitete ne tik galima matyti Europos tendencijas, bet taip pat pareikšti savo nuomonę, daryti įtaką sprendimų priėmimams, kurie galėtų būti svarbūs ir Lietuvai.
 
– Absoliučia balsų dauguma buvote perrinktas antrai dekano kadencijai, turėsite galimybę tęsti suplanuotus darbus. Kokie jie bus, turint omenyje, šiuo metu rengiamą aukštųjų mokyklų pertvarką?
– Juokais sakau, paliko kartoti kursą (šypsosi). Per artimiausią penkmetį ir toliau tobulinsime studijų procesą. Viena pagrindinių fakulteto veiklų – studentų mokymas. Didžioji dalis lėšų, kurias gauname, yra skirta studijoms, todėl svarbu tinkamai jas organizuoti. Atsižvelgdami į aktualijas, planuojame peržiūrėti ir koreguoti studijų tinklelį, o pradėsime nuo Medicinos studijų programos. Turime viziją įgyvendinti modulinę studijų sistemą.
Labai svarbūs infrastruktūriniai projektai ir jų įgyvendinimas. Studijų kokybė, neabejotinai, susijusi ne tik su dėstytojais. Svarbi ir tinkama infrastruktūra. Vienas pagrindinių projektų – mokslo centro statyba ir įveiklinimas VUL Santaros klinikose. Iki šiol neturime mokslo centro, kur būtų galima vykdyti fundamentinius medicinos ir kitų sričių mokslinius tyrimus, o jie reikalingi vykdant studijas.
Planuojame įsteigti studijų kolegiją – atskirą vienetą, kuris sinchronizuotų visų studijų programų veiklą.

 
Peržiūrėsime visas rezidentūros studijų programas ir keisime jas atsižvelgdami į naujus reikalavimus. Stengsimės kuo daugiau mokymosi modulių perkelti į virtualią erdvę.
Sieksime įsteigti doktorantūros mokyklą. VU siekia tapti tarptautiniu universitetu, mes taip pat į tai atsakingai žiūrime. Mūsų fakultete mokosi daugiausiai užsienio studentų, kasmet jų skaičius auga. Planuojame, kad užsienio studentai sudarytų ne mažiau kaip 15 proc. visų mūsų studentų.
Atrodytų, kad šie darbai nėra dideli, bet, kai pradedame juos įgyvendinti, matome, kad laikui jie imlūs. Tikiuosi, kad bent dalį išvardintų veiklų per artimiausius metus pavyks įgyvendinti galutinai.
 
– Siekiate fakulteto žinomumo ir stiprumo ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Viena iš priemonių – didinti užsienio studentų skaičių?
– Tikrai taip. Užsienio studentai, baigę mūsų fakultetą, tampa ambasadoriais. Absolventai grįžta į savo gimtąsias šalis ir paskleidžia žinią apie fakultetą. Grįžtamasis ryšys yra labai svarbus. Jei atsiliepimai geri, galima tikėtis dar didesnio studentų iš užsienio skaičiaus mūsų fakultete.
 
– Sakoma, kad Lietuvos universitetai ruošia specialistus užsienio rinkai. Tačiau šiandienos kosmopolitiniame pasaulyje ar įmanoma to išvengti?
– Iš vienos pusės, džiugu, kad tinkamai paruošiame specialistus, jie priimami ir pripažįstami Vakarų Europoje. Iš kitos pusės, skaudu, kad jauni, talentingi žmonės rezidentūros studijas arba darbą pasirenka svetur. Išleisdami jauną, paruoštą žmogų į užsienį, turėtume suprasti, kad gyvename atviroje erdvėje, Europos Sąjungoje, kurioje –darbo jėgos judėjimas yra laisvas.
 
VU nėra aukštoji mokykla, ruošianti specialistus kuriam nors rajonui, tai – Europos universitetas, rengiantis įvairių profesijų atstovus visam žemynui. Problema dėl emigracijos yra. Vyksta diskusijos, kiek jaunų gydytojų išvyksta. Vieni teigia, kad procentas nedidelis ir neverta nerimauti, kiti sako, kad mastai žymiai didesni. Norint, jog žmonės liktų, reikėtų ieškoti neprievartinių būdų jiems išlaikyti. Jei norime, kad prieš išvažiuodami jie atidirbtų, tuomet ir visiems kitiems specialistams turėtume taikyti tokį reikalavimą. Jei žmogus bus nusiteikęs išvykti, prievarta jo nesulaikysime. Didžioji dalis išvyksta į užsienį dėl finansinių priežasčių, o tai – šalies problema. Vyriausybė turėtų spręsti, ką daryti, kad žmonės norėtų likti Lietuvoje. Žmogus turi teisę ir laisvę pasirinkti, kur jis nori gyventi, ką dirbti. Negalime statyti užtvarų.
 
– Nors sveikatos specialistų rengimas mažiausiai „linksniuojamas“ švietimo sistemoje, turbūt ir jis neišvengia trūkumų ar problemų. Kokios jos?

– Studentai sako norintys daugiau praktikos. Baigus vientisąsias studijas, studentui reikėtų turėti daugiau praktinių gebėjimų. Pavyzdžiui, kiekvienas turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Norėtųsi, kad būsimieji medikai nuo pirmų kursų kuo daugiau matytų pacientų, būtų ligoninėse, pradėtų nuo slaugytojo padėjėjo, pereitų visus etapus.  
Labai svarbus ir dėstytojų požiūris į studijų procesą, meilė darbui bei noras perduoti žinias jaunajai kartai. Ne visuomet administracinėmis teisės priemonėmis galima paveikti žmogų. Idealu, kai jis turi noro ir siekio išmokyti jauną žmogų.
 
– Sveikatos apsaugos sistema išgyvena ne pačius geriausius laikus. Prabilta net apie ligoninių bankrotą. Kokius pagrindinės sistemos trūkumus įvardintumėte jūs, kaip žmogus, vadovaujantis būsimų medikų kalvei?
– Valstybė pagrindinį prioritetą turėtų skirti žmogui ir jo sveikatai – kiekvienas privalo gauti visokeriopą paramą ir medicininę pagalbą. Ir nesvarbu, kokio jis amžiaus, statuso, tautybės, orientacijos ir panašiai. Jeigu žmonės medicinos įstaigose jaustų nuoširdų rūpestį sveikata, jų elgesys įvairiose gyvenimo situacijose ženkliai pasikeistų.
Odontologus ruošiame už mokesčių mokėtojų pinigus, tačiau didžioji dalis jų dirba privačiai, o mes už paslaugą turime mokėti pinigus. Tai atrodo keistai. Kuo skiriasi odontologija nuo kitų medicinos krypčių? Nemanau, kad yra gerai, jog Lietuvoje odontologija, praktiškai, privati. Būtų idealu, kad žmogui nereikėtų papildomai mokėti pinigų, o visas sveikatos išlaidas kompensuotų draudimas. Sveikata – brangiausias turtas, ne tik žmogaus, bet ir visos valstybės.

 

Darbinė veikla
1989–1991 m. Panevėžio ligoninė, gydytojas genetikas.
1990 m. Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vaikų ligų gydytojo kvalifikacija.
1991–2001 m. Vilniaus universitetas, asistentas.
2001 m. Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, apginta biomedicinos mokslų srities medicinos krypties daktaro disertacija „Lietuvos vaikų įgimtų raidos anomalijų etiologija, struktūra ir paplitimas“.
2001–2002 m. Vilniaus universitetas, lektorius.
2002–2009 m. Vilniaus universitetas, docentas.
2004 m. suteiktas VU pedagoginis docento vardas.
2009 m. Vilniaus universitetas, Habilitacijos procedūra „Retosios ligos, jų fenomika ir genetinis konsultavimas“.
2009 m. Vilniaus universitetas, profesorius.
2012 m. suteiktas VU pedagoginis profesoriaus vardas.
Nuo 1992 m. VšĮ VUL SK medicininės genetikos centro gydytojas genetikas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris