„Mūsų sveikatos apsaugos sistemos efektyvumas tikrai galėtų būti geresnis. Kartais atrodo, kad kaip pasakoje „Nauji karaliaus drabužiai“ visokie apsimetėliai auksiniais siūlais siuva permatomus drabužius, o karalius, tai yra sveikatos apsaugos sistema, vaikšto nuogas“, - sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. Algimantas Kirkutis (63 m.).
„Akivaizdu, kad sveikatos apsaugos sistema sukurta padėti ligoniams, tačiau pastaruoju metu gydomoji praktika daugiau nukrypo į diagnostinių ir gydomųjų paslaugų teikimą pacientams negu į jų sveikatinimą“, - teigia Seimo narys prof. Algimantas Kirkutis.
- Nesigailite kardiologijos pacientus išmainęs į Seimo nario kėdę?
- Gyvenimas nestovi vietoje: visą laiką reikia keistis, atsinaujinti, ko nors išmokti, siekti. Tikrai buvau laimingas gydydamas pacientus, bet aiškiai mačiau, kad kuo daugiau juos gydome, tuo daugiau yra sergančiųjų. Kuomet sergamumas kaip niekad įsisiautėja, kiekvieną sąžiningą gydytoją pradeda dominti, kodėl taip atsitinka. Ieškojimas atsakymo į šį klausimą mane ir atvedė į Seimą.
- Ar tai paskatino sukurti Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitetį, kuriam dabar ir pirmininkaujate?
- Idėja atidalinti sveikatos tausojimo ir stiprinimo veiklą nuo ligų gydymo, jos būtų finansuojamos iš skirtingų šaltinių, ore tvyrojo jau seniai. Pirmiausia reikėjo surasti ją palaikančių žmonių. Sveikatos reikalų komitete šiai idėjai pritarė penki Seimo nariai - du gydytojai, du sveikatos specialistai ir vienas juristas. Jie ir suformavo pakomitečio branduolį. Mes jau pradėjome dirbti. Turime numatę tris pagrindinius klausimus, kuriuos norime išjudinti iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.
Visų pirma siekiant pradėti kalbėti apie sveikatą reikia suprasti, kiek mes jos turime. Kas yra sveikas žmogus? Mokame skaičiuoti sergamumo, ligotumo, mirtingumo rodiklius, tačiau, kiek turime sveikų žmonių įvairiose amžiaus grupėse, nežinome. Artimiausiame pakomitečio posėdyje ir aiškinsimės, ar kas nors vertina sveikatos resursus ir sveikatos išteklius mūsų šalyje ir kas jiems daro didžiausią įtaką.
Kitas itin svarbus klausimas – gyvensenos medicinos arba gyvensenos būdo medicinos įforminimas. Ši medicina - nauja kovos priemonė, efektyviai kovojanti su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Atsižvelgiant į paciento ligas, amžių, šeimyninius santykius, specialybę ir užimtumą patariama, kaip reikėtų keisti gyvenimą, kad ligos išnyktų savaime. Dabar netgi atsirado naujas terminas – ne ligų gydymas, bet ligų reversija.
Lietuvoje jau du universitetai pradeda ruošti gyvensenos medicinos specialistus, tačiau kol kas neturime įstatyminės bazės reikalingos šiai medicinos sričiai licencijuoti ir įtvirtinti.
Dar vienas opus visuomenei klausimas - natūralioji arba papildomoji ir alternatyvioji medicina. Tūkstančiai žmonių Lietuvoje kreipiasi pas natūraliosios medicinos gydytojus, tūkstančiai praktikuoja šią mediciną, bet vis dar nėra licencijavimo tvarkos. Pasišovėme padėti Sveikatos apsaugos ministerijai ir tai padaryti.
- Kaip vertinate tai, kad ministerija ilgus metus trypčioja ties šiuo klausimu, tokiu būdu atverdama kelius šarlatanams?
- Prieš ketverius metus, kuomet sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjo Vytenis Povilas Andriukaitis, buvo nuspręsta, kad reikėtų paruošti du įstatymus. Pirmasis - natūraliosios arba papildomosios ir alternatyviosios medicinos įstatymas, kuris apibrėžtų šią medicinos sritį. Antrasis įstatymas - tai Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmų įstatymas.
Juo remiantis galėtų atsirasti įstaiga, kuri, prižiūrima Sveikatos apsaugos ministerijos, galėtų pradėti reglamentuoti šią veiklą. Bet kada Vytenis Povilas Andriukaitis išvažiavo dirbti į Briuselį, ministerijoje pasikeitė valdžia ir valdininkai pradėjo kitaip vertinti situaciją. Su pakomitečio nariais žadame eiti pas sveikatos apsaugos ministrą ir kalbėtis šiais ir kitais svarbiais klausimais. Labai svarbu derinti mūsų veiksmus.
- Daugelis skeptikų tvirtina, kad lėšų nepakanka vaistams kompensuoti, ligoms gydyti, tad ką jau kalbėti apie sveikatinimą...
- Pasakyčiau, kad trūksta ne pinigų, o sveiko proto racionaliai juos panaudoti. Akivaizdu, kad sveikatos apsaugos sistema sukurta padėti ligoniams, tačiau pastaruoju metu gydomoji praktika daugiau nukrypo į diagnostinių ir gydomųjų paslaugų teikimą pacientams negu į jų sveikatinimą. Auganti vaistų ir medicininių procedūrų pasiūla neskatina žmonių tausoti savo sveikatą. Taigi, žmogus galvoja, jeigu aš susirgau vadinasi, gausiu tabletę, chirurgines ar kitokią paslaugą ir tuo mano problemos baigsis. Tačiau jis nesuvokia, kad pagydžius pasekmę priežastis, sukėlusi ligą, dažnai išlieka.
Dabar mūsų Privalomojo sveikatos draudimo fondas iš tikrųjų draudžia ne sveikatą, bet gydymo įstaigas, kad šioms būtų sumokėti pinigai už suteikiamas sveikatos paslaugas. O juk reikėtų drausti žmones, kad šie išliktų sveiki. Mūsų sveikatos apsaugos sistema stovi žemyn galva. Šarlatanai siuva karaliui auksiniais siūlais permatomus drabužius, o šis vaikšto nuogas ir apsimeta, kad viskas gerai. Pakomitečio tikslas ir yra „paaiškinti karaliui, kad jis nuogas ir paprašyti jį apsirengti“.
- Ar esate patenkintas e.sveikatos sistema?
- Kaip aš galiu būti patenkintas, jeigu pinigai yra išmesti į balą. Kad pritaikytume sveikatos apsaugą elektronikai, reikia padaryti ją visiškai aiškią. Būtina paruošti ir subrandinti šiam tikslui medikų ir pacientų bendruomenes. Jau prieš penkiolika metų kalbėjome, kad būtų labai gerai siųsti informaciją tarp gydymo įstaigų... Bet pinigai buvo padalinti ligoninėms, kad kiekviena jų galėtų atskirai pirkti aparatūrą ir kurti programas, kurios tarpusavyje visiškai nederėjo...
Norint elektroninę sveikatos sistemą padaryti efektyvią, reikalinga griežta centralizacija, ypač gerai surašyta tvarka. Iki kiekvieno pikselio viskas turi būti sudėliota ir surašyta. Tik tada sistema veiks.
Tie žmonės, kurie apsiėmė tai padaryti ir pinigus išleido neefektyviai, turėtų atsakyti už visuomeninį interesą, kuris šiuo atveju yra pažeistas. Bet kas dabar danguje pagaus tą paukštį, kuris jau yra išleistas iš narvelio?
Dosjė
Algimantas Kirkutis (g. 1954 m. vasario 6 d. Kaune) – Lietuvos gydytojas kardiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
1978 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1992 m. habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
1979–1993 m. dirbo Kauno medicinos institute (nuo 1989 m. Kauno medicinos akademija), 1981–1985 m. vyr. mokslo darbuotojas, nuo 1992 m. profesorius.
1989–1993 m. akcinės bendrovės „Cordelectro“ generalinis direktorius.
Nuo 1993 m. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas ir nuo 2004 m. Širdies aritmijų laboratorijos vadovas.
Endokardinio širdies laidžiosios sistemos elektrofiziologinio tyrimo Lietuvoje vienas pradininkų. Įdiegė į klinikinę praktiką širdies elektros stimuliacijos per stemplę būdą. Paskelbė daugiau kaip 160 mokslinių darbų.
1998 m. Klaipėdos universitete su kitais įkūrė Sveikatos mokslų fakultetą, jo dekanas.
Nuo 2016 m. Seimo narys.
Komentuoti: