Gydymo laukia eilėje
Visai kitaip dabartinę situaciją nušvietė Kauno apskrities priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Giedrė Karsokienė : „Pacientų centrui nei ambulatoriniame, nei stacionariniame skyriuose netrūksta. Ir jų skaičius, deja, pastoviai auga. Užtat trūksta lėšų, kad galėtume plėsti ligoninę.
 
Stacionariniame priklausomybės ligų skyriuje, detoksikacijos sektoriuje, turime tik 12 lovų ir nusidriekusią ilgą eilę žmonių, norinčių patekti į šį skyrių ir pradėti, o paskui ir tęsti gydymą.“
G.Karsokienė pasakojo, jog siekiant padėti kuo daugiau žmonių intensyviai bendradarbiaujama su ne viena savivaldybe, vaikų namais, socializacijos centrais, probacijos tarnyba.
 
Laukti negalima
 
Valdžios dėmesio ir skiriamų lėšų stygių šių ligų gydymui įžvelgė ir Priklausomybės ligų specialistų asociacijos pirmininkas Deividas Smailys.
„Pagal statistiką nuo priklausomybės alkoholiui kenčiančių žmonių skaičius Lietuvoje gerokai perspjautų visas kitas dažniausiai linksniuojamas ligas. Ir jei palygintume, kiek analogiškai šiai sričiai skiriama pinigų, pamatytume neadekvačias sumas. Lietuvoje yra penki priklausomybės ligų centrai.
 
Jei paskaičiuotume, kiek juose yra lovų, gautume juokingus skaičius. Pavyzdžiui, visai Kauno apskričiai tenka vos trisdešimt lovų stacionare. Palyginimui – neseniai mūsų aplankytame priklausomybės ligų centro ligoninėje Vilkaviškio dydžio Lenkijos mieste Varmės Lidzbarke yra dvidešimt trys lovos“, – lygino pašnekovas.
Priklausomybių ligų specialistas pabrėžė, jog tokia liga sergančiam žmogui laiku patekti pas specialistą yra būtina.
 
„Priklausomybės ligos stipriai susietos su neigimu: jei šiandien žmogus yra pasiryžęs gydytis, rytoj gali to nebenorėti. O apie ką galima kalbėti, kai laukti tenka kelias savaites?“ – pastebėjo D.Smailys. – Priklausomybė – tokia pati liga kaip ir visos kitos, tačiau mūsų visuomenėje šis susirgimas dar stipriai siejamas su gėda, net yra smerkiamas. Tai neprideda žmogui ryžto kreiptis pagalbos.“
 
Nori anonimiškumo – susimokėk
Nors valstybė garantuoja nemokamą gydymą nuo priklausomybės ligų, norėdamas kreiptis anonimiškai, turėsi paploninti piniginę.
„Anonimiškumo klausimas mūsų šalyje yra išspręstas tik iš dalies. Pavyzdžiui, ne yra vienas toks atvejis, kai žmogus savo noru kreipėsi pagalbos, jam buvo išrašyti vaistai, skirtos kitos gydymo priemonės. Tačiau kai po kelių metų jis laikėsi teises, reikėjo sveikatos būklės pažymos, visi šie dalykai „išlindo“. Žmogus jau buvo užfiksuotas kaip priklausomybės centro lankytojas, turintis problemų“, – kalbėjo Priklausomybės ligų specialistų asociacijos pirmininkas.
 
Pašnekovas palygino, jog minėtame Lizbarke yra dienos centras, į kurį žmonės gali laisvai ateiti anonimiškai ir būti tiek, kiek jiems reikia, gauti terapiją.
„Be abejo, garsūs žmonės gali sau gali leisti gydytis anonimiškai ir ilgai niekas nesužinos, kad jie turi problemų. Tačiau dauguma priklausomybės ligų kamuojamų žmonių nėra finansiškai pajėgūs“, – sakė. D.Smailys.
 
Pasak jo, tokia pati problema iškyla ir kalbant apie greitą detoksikacijos pagalbą psichiatrinėse ligoninėse. „Sunkios būklės žmogui pagalba reikalinga čia ir dabar yra, tačiau psichiatrinės ligoninės sako, jog nėra blaivyklos. Užtat yra gydymo įstaigų, kur paklojus atitinkamą sumą gali gydytis visiškai anonimiškai ir vieta tuoj pat atsiranda“, – pastebėjo pašnekovas.
 
Suteikia ne visas paslaugas
Savo ruožtu Vilniaus priklausomybės ligų gydymo centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė įsitikinusi, kad apsisprendžiant kreiptis pagalbos asmens tapatybės atskleidimo klausimas negroja pagrindiniu smuiku.
 
„Daug svarbesnė yra motyvacija, socialiniai dalykai – gydymo paslaugos nėra arti gyvenamųjų vietų, nėra kur vaikų palikti“, – kalbėjo įstaigos atstovė.
Jos pastebėjimu, jei žmogus gydosi anonimiškai, kalbama ne apie konfidencialumą, o apie pasirinkimą gydytis neatskleidžiant asmens tapatybės.
 
„Tokiu atveju už paslaugas žmogus turi susimokėti pats. Be to, tuomet negalima tikėtis sulaukti visų paslaugų. Pavyzdžiui, negalima gydytis opioidiniais vaistiniais preparatais, teikti tų paslaugų, kurios yra apmokamos iš PSDF biudžeto, jų tiesiog negalima deklaruoti sistemoje“, – sakė A.Širvinskienė.
 
Duomenis teikti privalo
Pašnekovės teigimu, informacija apie tai, jog žmogus gydosi, negali būti niekam teikiama. „Ją sužinoti galima tik teismo ar policijos užklausimu, kreipiantis konkrečiu atveju“, – informavo ji.
Paklausta, kaip tuomet žmogui tikrinantis sveikatą norint gauti ar perlaikyti vairuotojo teises atsiranda įrašas apie gydymąsi nuo priklausomybės ligų, A.Širvinskienė patvirtino faktą, jog priklausomybės ligų centras pagal nustatytą tvarką privalo pateikti duomenis gydymo įstaigoms, su kuriomis yra sudarytos sutartys.
 
„Tikrai nevedame kažkokios įskaitos, tačiau turime pranešti faktą, ar per pastaruosius penkerius metus žmogus gydėsi nuo priklausomybės ligų. Jei gydėsi ir šiuo metu stebima stabili remisija, taip ir parašoma ir teikiama rekomendacija išduoti leidimą vairuoti. Tačiau sprendimą bet kuriuo atveju priima speciali komisija“, – sakė Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja.

---

 
Tarp kitko
2015 m. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre į ambulatorinį skyrių kreipėsi 6054 pacientai (šiemet – jau 15 587), stacionarinis gydymas suteiktas 736 žmonėms.
Vilniaus priklausomybės ligų centre 2015 m. stacionare gydėsi 1526, o ambulatoriškai – 4450 pacientai.