Prioritetai nepakito
D.Grybauskaitės susitikime su universitetų rektoriais aptarta ne tik studijų kokybė, bet ir Mokslo bei studijų įstatymo pataisos. Jos šį rudenį bus svarstomos Seime.
Pagrindiniu aukštųjų mokyklų uždaviniu vis dar išlieka studijų kokybės gerinimas. „Kokybiškos studijos yra investicija į Lietuvos ateitį. Šalyje yra dvidešimt universitetų, tačiau valstybė susiduria su reikiamų specialistų trūkumu, o universitetus baigę žmonės sunkiai randa darbą. Todėl būtina imtis priemonių, kurios paskatintų universitetus kelti studijų kokybę ir suteikti daugiau praktinių žinių“, – pranešime spaudai teigė prezidentė.
Rektorių konferencijos prezidentas Petras Baršauskas prezidentūroje vykusioje spaudos konferencijoje tvirtino, kad studijų kokybę gerinti motyvuoja finansavimo pobūdis. „Sistema, kuri taikoma dabar, nėra labai skatinanti“, – teigė P.Baršauskas. Kitais studijų kokybės gerinimo žingsniais jis įvardijo stojimo sąlygų suvienodinimą, minimalios patekimo į universitetus ribos nustatymą.
 
Apribojimai stojantiesiems
Jei Mokslo ir studijų įstatymo pataisos bus patvirtintos, studijų sutartyse planuojama numatyti minimalaus priėmimo balo įvedimą ir mokančiųjų už studijas savo lėšomis skaičių.
Po to, kai praėjusiame savaitraščio „Lietuvos sveikata“ numeryje buvo aptarta jaunųjų medikų srautų pasiskirstymo problema, tokia žinia gali suteikti vilčių sumažinti odontologų ar ortopedų traumatologų perteklių. Tačiau kol kas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) neatskleidžia, kokioms studijų programoms vietų skaičius ribojamas bus pirmiausia. Šiame universitete minimalaus stojamojo balo dydis bus svarstomas penktadienį vyksiančiame Senato posėdyje.
Kalbėdamas apie vadinamąją stojimo „kartelę“ P.Baršauskas atskleidė, kad rektoriai diskutuoja apie galimybę ją diferencijuoti.
Anot švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, minimalus stojamasis balas būtų aiškus žingsnis, siekiant studijų kokybės gerinimo.
 
Stojimo „kartelė“ būtina
Tai, kad minimalaus stojamojo balo riba turi būti nustatyta įrodo ir ŠMM šią savaitę pristatytos priėmimo į aukštąsias mokyklas tendencijos. Jos rodo, kad tarp įstojančių į valstybės finansuojamas ir mokamas studijų vietas yra nemenkas atotrūkis.
Iš priimtų į pirmos pakopos studijas universitetuose valstybės finansavimą šiemet gavo 51 proc. stojančiųjų. Daugiausia priimtųjų į valstybės finansuojamas vietas universitetuose surinko šešis - aštuonis balus iš dešimties galimų, kolegijose - iki keturių balų. Į valstybės nefinansuojamas vietas universitetuose 57 proc. įstojo surinkę tik iki keturių balų, kolegijose tokių – 90 proc. Žemiausias konkursinis balas universitetuose buvo 0,45, o kolegijose – 0,35.
„Tai reiškia, kad į kai kurias aukštąsias mokyklas įstoja visiškai studijoms nepasirengę jaunuoliai, mokyklas baigę žemais pažymiais ir nelaikę valstybinių brandos egzaminų“, – pranešime spaudai cituojamas ŠMM viceministras Rimantas Vaitkus.
Priežastys, kodėl į aukštąsias mokyklas priimami studentai su tokiais mažais balais, aiški – per penkerius metus abiturientų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu. Universitetuose bendras studentų skaičius sumažėjo beveik 30 proc., o kai kuriuose universitetuose – daugiau nei trečdaliu. Aukštosios mokyklos turi spręsti klausimą, kaip pritraukti studentus ir, panašu, kad tai daroma studijų kokybės sąskaita.
 
Finansavimo pobūdis liks toks pat
Dar vienas studentams aktualus klausimas – finansavimo sistema. Šiuo metu dalis studentų mokslus kremta valstybės finansuojamose vietose, kiti – moka iš savo ar tėvų kišenės.
Rektorių konferencijos prezidentas Petras Baršauskas išsakė mintį, jog „teisingiausia studijų finansavimo sistema yra ta, kai visi moka po truputį, o didžiąją studijų kainos dalį kompensuoja valstybė“.
Tačiau švietimo ir mokslo ministras studijų finansavimo klausimus ketina svarstyti vėliau. „Šis dalykas turėtų būti plačiai visuomenėje išdiskutuotas. Vien tą mintį paskelbus, kad galbūt taip būtų galima padaryti, kilo daugybė ir dažnai viena kitai prieštaraujančių minčių“, – sakė D.Pavalkis. Asmenine ministro nuomone, aukštasis mokslas neturi būti visiškai nemokamas.

---

 
Komentaras
LSMU rektorius Prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas:

- Esame įvykių sūkuryje, tačiau manau, kad medikus minimalaus stojimo balo nustatymo ir studijų trumpinimo klausimai mažiausiai liečia. Jau esame pakankamai sėkmingai startavę ir užtikrintai siekiame tikslų. Yra studijų programų, kurios nesurenka studentų, todėl universitetai kviečia studijuoti moksleivius su labai žemais balais. Į medicinos sritį stoja patys gabiausi. Susiduriame su vienintele problema, kaip iš tų geriausių išskirti dar geresnius.
 

Studentų nuomonė
LSMU greitu metu žadėjo paaiškinti, ko imsis studijų kokybės gerinimo vardan. Klausiame šio universiteto studentų, kas gerai, o ką būtų galima keisti.

Viktorija Ambroževičiūtė, V kursas, medicinos magistras, valstybės nefinansuojama studijų vieta:

- Studijų kokybe nesu labai patenkinta. Ji dažniausiai priklauso nuo dėstomo dalyko: vieni ciklai dėstomi nuosekliai, su galimybe įgyti nemažai praktinių įgūdžių. Tačiau būtų gerai, jei kiekvienas modulis turėtų daugiau praktinių dalykų kasdien. Dabartine studijų finansavimo sistema galėtų būtį peržiūrima kas pusmetį būtent tiems, kurie moka už mokslą. Galėtų būti iš dalies finansuojamos vietos, kaip anksčiau: studijų vidurkis žemiau aštuonių - susimoki penkis šimtus litų.


Martyna Ramančiuckaite, V kursas, medicinos magistras, valstybės finansuojama studijų vieta:

- Iš dalies esu patenkinta studijų kokybe, bet, manau, yra daug taisytinų sričių. Pavyzdžiui, vertinimo sistema galėtų būti objektyvesnė. Egzaminus pateikti testo forma. Finansavimo sistema mane tenkina, tačiau esu prieš svarstymus apie valstybės finansuojamose vietose studijuojančių studentų privalomą atidirbinėjimą.



Robertas Pranevičius, V kursas, medicinos magistras, valstybės finansuojama studijų vieta:

- Studijų kokybe esu patenkintas, bet tobulėti yra kur. Manau, reikėtų daugiau laiko skirti tam tikriems moduliams, kurie svarbūs mums kaip būsimiems gydytojams. Studijų procese gauname šiek tiek praktikos,bet manau, jog kiekviename modulyje praktikos turėtų būti daugiau. Finansavimo sistema taip pat esu patenkintas. Tai objektyvu, kad geriausiai išlaikę egzaminus pretenduoja į valstybės finansuojamą vietą. Tačiau norėtųsi, kad mūsų universitete butu užtikrinamos didesnės ir sklandesnės galimybės pereiti iš valstybės nefinansuojamos studijų vietos į finansuojamą. Tiems studentams, kurie parodo gerus mokymosi rezultatus. Apskritai, prie studijų kokybės gerinimo turi prisidėti tiek administracija, tiek ir patys studentai.