Tačiau ne visi kalbinti asmenys tiki Vyriausybės patvirtinu planu. Ypač pasigendama dėmesio masiškai iš Lietuvos emigruojantiems medikams.
Seimo pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Sysas:
Tarnybos nepadės
- Visados laikiausi nuostatos, kad priimant naujus sprendimus pirmiausiai reikia pagalvoti, kaip jie veiks šalies gyventojus. Jie pasitarnaus jų išvažiavimui ar pasilikimui ir gyvenimui čia, Lietuvoje. Manau, kad tai yra svarbiausias dalykas, o ne kokie nors planai. Kas norės, tikrai grįš, o tie žmonės, kurie neblogai įsikūrė svetur, juos sugrąžinti reikia tikrai daug pastangų ir didelių pinigų.
Tai yra mūsų bendras reikalas, kad mes turime čia sudaryti žmonėms sąlygas. Dėl ko žmonės važiuoja? Visų pirma - dėl darbo apmokėjimo. Šiuos dalykus turime spręsti, kad nebūtų kvailų ir neapgalvotų sprendimų, kurie gali paskatinti dar didesnę emigracijos bangą. Bijau, kad tarnybos nesprendžia, nebent gali patarinėti visuomeniniais pagrindais. Politikai turi galvoti, kokius sprendimus priimti žmonių labui.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Vida Marija Čigriejienė:
Trūksta darbo vietų
- Nežinau, ar jis (planas emigracijai mažinti – red.) veiks. Pirmiausiai pragyvenimo lygis, įsidarbinimo galimybės, dauguma gauna minimalią algą... Ir ieško žuvis, kur giliau, o žmogus – kur geriau. Kaip tu gali pritraukti užsienyje įsidarbinusią šeimą, pragyvenančią iš atlyginimo? Darbo vietų nepasakyčiau, kad yra. Nebent Vilniuje. Bet gi regionus reikia atgaivinti. Rajonuose darbo nėra.
Aš abejoju, kad mes galime pritraukti žmones tokia politika. Juk žinote, kuo gali patraukti – atlyginimais, geromis darbo vietomis ir kad gerai išsilavinęs žmogus, kalbant apie universitetus, galėtų atlikti mokslinį tiriamąjį darbą aukštos kokybės laboratorijose kaip užsienyje. Pas mus medicinines paslaugas teikia kvalifikuoti gydytojai, bet jie bėga dėl didesnio atlyginimo, jeigu jie paima paskolą ir negali išsimokėti.
Jeigu išeina į tėvystės ar motinystės atostogas – vos galą su galu suduria. Jie emigruoja ten, kur yra gera mokestinė sistema, kur yra drausti, oriai gali gyventi ir keliauti, lavintis, važinėti į konferencijas. O pas mus, žinote, jeigu kokia farmacinė kompanija apmoka konferenciją – jau skandalas. O kas gi kitas atmokės? Darbdavys? Ligoninės direktorius? Jis tam visiškai neturi pagalimybių. Duok Dieve, kad Vyriausybės politika veiktų, bet tuo labai abejoju.
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos vadovas prof. Julius Kalibatas:
Nėra pagarbos gydytojui
- Jeigu nepasikeis Vyriausybės požiūris į medikus ir jų išvykimą, migracija toliau didės. Kaip aš sakiau ne vieną kartą, apie dešimt procentų rezidentų arba pradinių kursų studentų aktyviai studijuoja kitas užsienio kalbas - vokiečių, prancūzų, danų, norvegų... Be abejonės, mes juos prarasime, jeigu ir toliau bus tokios algos ir toks nepagarbus požiūris į medikus.
Man pasakojo atvejį, kuomet žiemos metu gydytoja lankė vaiką namuose. Jauna šeima, už lango – drėgnas ir bjaurus oras. Gydytoja apžiūrėjo vaiką, išrašė receptą ir paskui vaiko motina įteikė gydytojai... šiukšlių maišą sakydama: „Daktare, jūs vis tiek sušlapusi, gal tuo pačiu išneškite šiukšles...“ Gydytojai jaučiasi negerbiami ir, aišku, finansiškai nesaugūs.
Užsienyje požiūris į gydytoją kitoks. Jis yra gerbiamas, jam suteikiama maksimaliai tausojanti aplinka psichologine, moraline ir finansine prasme. Daugelis iš karto apgyvendinami namuose, kurie yra šalia ligoninių. Praktiškai nereikia nei transporto, iki ligoninės – dešimt dvidešimt metrų. Poilsio režimas daugelyje šalių yra kitoks, ypač chirurginio profilio. Du kartus per metus apmokamos komandiruotės į pasaulines konferencijas. Jau nekalbant apie tai, kad ateityje laukia didžiulė pensija. O pas mus?
Aš dažnai susitinku su mūsų asociacijos gydytojais. Štai dabar išėjo gydytojai į pensiją ir retas kuris gauna trijų šimtų eurų dydžio pensiją: du šimtai aštuoniasdešimt, du šimtai devyniasdešimt... Prioritetas šaliai vis dėlto yra žmonių sveikata. O kad žmonės būtų sveiki, medikai taip pat turi būti aprūpinti finansiškai, kad noriai eitų į darbą ir įdėtų visą širdį, kad jiems nereikėtų galvoti, kaip sumokėti už komunalines paslaugas ar išleisti vaiką į mokyklą.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis:
Greito rezultato nebus
- Vyriausybės priimtame plane, aišku, yra įvardinta daug priemonių, kadangi yra daug priežasčių, bandoma visas jas šalinti kompleksiškai. Tokiomis priemonėmis, kaip minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas ar doktorantų stipendijos kėlimas, sunku pasiekti greito rezultato ir apskritai neaišku, ar rezultatas gali būti pasiektas.
Norint matyti daug spartesnį gyventojų pajamų augimą, reikia sisteminių struktūrinių reformų, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažinimas ir tam tikrų valstybinių institucijų atsisakymas, tokiu būdu optimaliau paskirstant viešuosius išteklius.
Penkiais ar dešimt procentų padidinus sveikatos apsaugos ar švietimo sistemos darbuotojų atlyginimus problemos neišspręsime, nes atlyginimai Lietuvoje ir Švedijoje ar Vokietijoje skiriasi keturis penkis kartus. Tikrai valstybė per artimiausius penkerius metus neturės tiek resursų, kad galėtų dvigubinti ar trigubinti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams.
Komentuoti: