Pozityviai apie negatyvą su Marija Aušrine Pavilioniene

Henrikas Vaitiekūnas
2017-10-09
Kompiuteriniai mūsų laikraščiai – kai Lietuvoje niekas nieko neįkiša į automobilio bagažinę, kai niekas nieko nepavagia iš Valentaitės, o Tapinas pamiršta tautai priminti, kad ir jis balotiruosis į prezidentus – tokią ramią dieną iš stalčiaus ištraukia niekada nesenstančią temą: kiek gi kavos per dieną galima išgerti. Ir ar sveika tai?
Pozityviai apie negatyvą su Marija Aušrine Pavilioniene
„Tik nesiskųskit telefonu draugei sveikata. Jai ir savų problemų pakanka. Antra vertus, kai apie tas ligas imsit šnekėti po spalvotą rudens parką vaikščiodami – jau mažiau ir skaudės...“, - sako profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė.

Visada perskaitau. Tik va, bėda: atsakymo negaunu. Tada sukuriu jį pats.
Vieno puodelio kavos, pasirodo, pakanka visam nedideliam interviu su stropiai pareigas atliekančiu ir nekonfliktišku piliečiu. Su konfliktuojančiu – reikia dviejų. O sunkiausia - su intelektualais. Mat jie baisiai teisingai kalba apie gyvenimą. Jie daug žino ir vardija ne tik rašytojus, bet ir jų herojus, kurių vardus, jei nežinai, paskui dar reikia tikrintis „Google“.
 
Ir dar yra žmonės, su kuriais, jei norėtumei viską apie juos sužinoti, kibiro neužtektų. Bet tai kenktų sveikatai. Ir štai jums intriga: nesakysiu, kiek gi kavos (pažiūrėkite į mūsų rubriką) išgėrėm su profesore Marija Aušrine Pavilioniene.
Su ja galima kalbėtis apie literatūrą, žmogaus teises, lyčių lygybę; apie keliones, tapybą, laisvą žmogų; apie Seimą ir šeimą, pasaulėžiūrą ir ideologiją. Ir apie mirtį taip pat.
Todėl, kad išsigandę nepabėgtumėte, skubu jums pranešti, kad ne visomis temomis kalbėjome. O tik tomis, kurios tikrai įdomios mūsų skaitytojams. Pavyzdžiui, apie eutanaziją.
 

- Gerbiama profesore, žinau, kad net du kartus Seimas atmetė jūsų inicijuotą eutanazijos įstatymo projektą. Kuo tai paaiškino?
- Paaiškino paprastai, - šypsosi Marija Aušrinė Pavilionienė. – Argumentas buvo svarus: man pasakė, kad... yra svarbesnių dalykų. Tačiau žinau ir tikrąją priežastį – tai baimė susipykti su mūsų dvasininkija.
 
Tačiau pasaulyje jau ne viena šalis tokį įstatymą yra įteisinusi...
- Tai legalu Belgijoje, Tailande, Liuksemburge, Nyderlanduose, Oregone (JAV). Dar daugiau: aš pasakysiu, kad tokia medicininė paslauga puikiai prieinama ir kiekvienam lietuviui. Tereikia nuvykti į Šveicariją, ir, jei esi Europos Sąjungos pilietis, pateikti gydytojų konsiliumo išvadą apie nepagydomą ligą. Neskausmingos mirties kaina – keturi tūkstančiai eurų. Su palaidojimu –septyni tūkstančiai. Praėjusiais metais šia paslauga pasinaudojo per tris šimtus britų, nemažai vokiečių ir net Kanados gyventojų. Šiandien apie panašius įstatymus jau galvoja ir prancūzai, kai kurių Skandinavijos šalių parlamentai.
 
Šia tema mes kalbame ilgai. Profesorė prisipažįsta, kad gyvenimo ir mirties santykiai ją domina seniai. Na, o filosofinį apvalkalą gaubia ir skaudi asmeninė patirtis: kuomet ilgą laiką teko slaugyti sutuoktinį, nepagydoma liga sergantį buvusį Vilniaus universiteto rektorių profesorių Rolandą Pavilionį.

- Mirtis ir liga yra geriausi pasaulio mokytojai, - cituoja profesorė Tomą Maną. Ir paaiškina, ką taip sakydama turi galvoje. – Kai žmogus supranta, kad šioje žemėje yra tik laikinas svečias, tik tada jis pagaliau ima suprasti, ir kas yra gyvenimas. Neseniai nusipirkau Argentinos rašytojo CH.L.Borcheso knygą. Joje pasakojama apie šalį, kurios gyventojai gyvena amžinai. Ir tuomet jie nustoja vertinti tai, ką turi. Ir toks gyvenimas jiems atsibosta. O man dar nė metų nėra, kai nebedirbu. Po dvylikos metų Seime. Po dėstytojavimo.
 
- Ir čia mes, profesore, prieiname prie dar vienos mūsų interviu dalies. Kalbėsime apie nereikalingus žmones. Apie tuos, kurie dar penktadienį ėjo į darbą, o pirmadienį – jau nebereikia. Nes jie tapo... pensininkai.
- Ir ši tema tokia didelė, kad dar reikėtų ne vieną puodelį kavos išgerti. O jei paprasčiau – sprendimas yra. Ir jis – mūsų rankose. Mat visuomet prieš mus - du keliai. Pirmasis: aimanos ir ašaros. Ir skundai, kad šonas skauda, ir kad draugų nebeliko. Antrasis: kadangi valstybė senais žmonėmis nesirūpina – reikia drąsiai gyventi pačiam. Reikia į filmą nueiti. Su anūkais pabendrauti. Štai ir čia, kur kalbamės (Čiurlionio gatvė šalia Vingio parko) dabar vyksta akcija: turi išrinkti medžiui vardą, o ir vėliau tą medį prižiūrėti. Ir nereikia moti ranka.
 

Japonijoje pagyvenę žmonės budi gatvėse, kad padėtų pasiklydusiems turistams. Danijos restorane senjorai valo stalus ir nuneša indus. Ir tai visai nežemina jų orumo, nenubraukia galbūt buvusių aukštų pareigų. Jie jaučiasi reikalingais. Ir tai yra laimė.

 
Dar viena laimė – skaitymas. Nebūtina pirkti knygas: bibliotekose – šimtai tomų, kuriems anksčiau neturėdavot laiko. Dabar jie laukia jūsų, ir tikisi, kad pradėsit gyventi tą gyvenimą, kurio realybėje jau nebus. Bet gyvenkit jį su knyga. Su knyga šiandien galite nukeliauti į bet kurią šalį. Ir pinigų tam nereikia. Tik nesiskųskit telefonu draugei sveikata. Jai ir savų problemų pakanka. Antra vertus, kai apie tas ligas imsit šnekėti po spalvotą rudens parką vaikščiodami – jau mažiau ir skaudės...
 

- Profesore, mes su jumis – vienos kartos žmonės. Ar nebūna jums taip, kaip man: visą dieną sukiesi it voverė rate, o kai pasižiūri, kas padaryta – vos vos matoma?
-Taip turi būti, Henrikai. Visą vaikystę ir jaunystę mums farširavo idėjas, jog turime gyventi ir dirbti visuomenei. Tad lėkėm kaip be galvų, skubėjom. O dabar aš mokausi gyventi iš naujo. Neskubėdama. Ir būtent dėl tos neskubos kasdien vis dar atrandu ką nors naujo. Čia kaip į paveikslą žiūrėti: tik žvilgsnį užmetęs ne ką pamatysi. O jei ilgėliau – visa prasmė atsiskleidžia. Per tuos lėkimus partijos, kurios nare tuo metu buvau, vadas sustabdė mane ir paklausė: „Kodėl tu visuomet leki prieš traukinį?“
 
- Ką atsakėt? 
- Atsakiau, kad niekada nebėgau ir nebėgsiu paskui traukinį. Ir todėl jaučiuosi laisva.
 
- Daug keliaujate. O ten, už sienos, ar atpažįsta jus?

- Škotijoj prie manęs priėjo jau trylika metų emigracijoje dirbantis lietuvis. Pasisakė, pažįstantis mane tik iš televizijos. Šnektelėjom. Užtvirtino, niekada negrįšiąs Lietuvon. Nes ten jau susikūrė gyvenimą ir pinigų užsidirbo. Bet nedarykit skubotų išvadų: iš tos pačios Škotijos grįžus, iš Vilniaus oro uosto vežė taksistas. Tas pasisakė, ne vienus metus praleidęs Anglijoje. Ten daugiau uždirbdavęs. Bet grįžęs. Nes atsibodę būti antrarūšiu žmogum. Taigi, viskas priklauso nuo to, ką mums ta Lietuva reiškia. Aš dar net kitaip pasakyčiau: tie kurie išvažiuoja, pasirenka lengvesnį kelią. Išvažiuoti nedraudžiama. Bet ir drąsos tam reikia mažesnės, nei likti čia ir pasiryžti tą Lietuvą keisti.
 
- Ar ateis tie pokyčiai, profesore?
- Sunku atsakyti. Seime sėdi – su retomis išimtimis – atsitiktiniai žmonės. Šalį valdo partijos, besivadovaujančios nepotizmo principais. Ir ekonomika šaly – partinė.
 
- Apie jaunystės kultą. Man gražu, kai ministrai – jauni žmonės. Jaunystės kultas yra televizijoje – irgi gražu. Ir vis daugiau jaunų gydytojų... 
- Taip. Bet daktarai išvažiuos. Kadangi jie gerai paruošti, nereiks ten jiems ir antraeiliams būti. Ministrai - tai savi, savų partijų žmonės. Kai kurie – be kompetencijų. Ir vienintelis jų tikslas – išlikti valdžioje, o ne rūpintis socialiniais reikalais, švietimu ar sveikatos apsauga. Prancūzijos televizijose – tik vidutinio amžiaus žmonės: jais labiau pasitikima. Deklaruojame, kad korupcija mažėja. Bet, dvylika metų praleidusi Seime, žinau, kad yra ne taip.
 
Šnekat drąsiai. Ar taip pat kalbėtumėt, jei vis dar būtumėt Seime?
- Kalbėčiau aštriau. Nes tik dabar, sulaukusi brandaus amžiaus suprantu: jei nepasakysi tiesos, vis mažiau laiko liks jai pasakyti.
- Parašėte keletą gerų knygų . Kada laukti dar vienos?
- Turiu vieną idėją, kurią senokai puoselėju. Tai turėtų būti knyga apie našles ir jų gyvenimą. Gal pradėsiu ją žiemą: kai pradės snigti... 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris