Mano šeima grįš gyventi į Lietuvą
- Be abejo, Briuselyje žmonės nesijaučia saugiai. Žmonės mūsų biure dabar dirba iš namų, vaikų neveda į darželį, visi yra namuose. Situacija tikrai nėra maloni.
Kalbant apie Lietuvos saugumą, manau, kad Valstybės saugumo departamentas dirba tikrai gerai. Mūsų šalis turi išskirtinį bruožą – esame saugūs. Galbūt mūsų intelektualai, kurie daugelį metų dirbo Prancūzijoje, Belgijoje ar Vokietijoje, sukaupę žinių, dėl saugumo grįš ir prisidės prie Lietuvos kūrimo, ko mums tikrai reikia.
Žinoma, po tokių įvykių turime galimybę derėtis, kad į mūsų šalį pabėgėlius priimtų iš Ukrainos. Reikia pripažinti, kad visuomenė tikrai nenori įsileisti islamo tautybės pabėgėlių.
Pagal statistiką, Belgijos ir Prancūzijos kalėjimuose yra uždaryta septyniasdešimt procentų islamo tikėjimo kalinių, o jų populiacija – tik dešimt procentų. Šiuo atveju tokių žmonių nusikalstamumo tikimybė yra septynis kartus didesnė. Grįžę iš kalėjimų jie būna dar piktesni, todėl jų nusikalstamumas nemažėja.
Pripažįstu, kad Belgijoje yra tam tikrų saugumo sistemos spragų. Tai įrodo dabartinis atvejis, kai trys gerai žinomi teisėsaugai teroristai įvykdė dar vieną kruviną nusikaltimą. Pats skrisdamas į Briuselį tikrai nesijusiu saugus. Rizika yra didelė, todėl mano šeima grįš gyventi į Lietuvą.
Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė:
Negalvoju, kad turėtume pulti į paniką
- Situacija Briuselyje tebėra įtempta ir manau, kad saugumo jausmas prarastas ilgam. Tačiau negalvoju, kad turėtume pulti į paniką. Netektys ar skaudžios nelaimės kaip tik suvienija žmones.
Lietuvoje galime jaustis saugūs, nes viliuosi, kad teroro pavojaus mūsų šalyje nėra. Be abejo, atitinkamos tarnybos, kurios atsako už šalies saugumą, privalo stebėti esamą situaciją, tačiau, kad nebūtų pasėtas žmonių nesaugumo jausmas, apie tai garsiai kalbėti nėra būtina.
Dėl Briuselio saugumo situacijos man kylą vienas klausimas, reikalaujantis atsakymo – kodėl po sprogimo oro uoste nebuvo uždarytas metro? Juk po valandos sprogimas nuaidėjo ir ten. Nesu saugumo srities specialistė, tačiau, mano galva, reikėjo laiku imtis tam tikrų veiksmų, kad nelaimei būtų užkirstas kelias.
Bet kokiu atveju po Briuselio katastrofos vis tiek teks ten skristi, tačiau bandysiu stengtis apie grėsmę negalvoti, juk kitos išeities nėra. Pasėta nežinomybės baimė užkirstų kelią laisvai gyventi.
Europarlamentaras Bronis Ropė:
Tikiuosi, kad saugumo specialistai įvertins savo veiksmus
- Bet kokiu atveju, po išpuolio visi susimąstė, kad reikia būti atidesniems. Dabar jau žinome taksisto atvejį, kai pastarasis tik po laiko suprato, ką atvežė į oro uostą. Bet kokiu atveju NATO ar Europos Sąjungos narės bus paragintos atidžiau dirbti ir užkirsti kelią terorizmui.
Balandžio vienuoliktą dieną Strasbūre vyks plenariniai posėdžiai ir manau, jog vienas svarbiausių klausimų gvildenamas ten – kas buvo padaryta ir ką reikia padaryti, kad teroristiniams išpuoliams būtų užkirstas kelias.
Diskusija, kuri sukėlė daugiausiai klausimų, kodėl jau 2013-aisiais į Europą atvykęs Sirijos pilietis su padirbtu pasu iki šiol nebuvo sulaikytas, nors buvo paieškomų teroristų sąrašuose. Tas pats asmuo su kitų dviejų brolių pagalba ir įvykdė teroristinį aktą Briuselyje. Tikiuosi, kad saugumo specialistai įvertins savo veiksmus ir priims atitinkamas išvadas.
Manau, kad tiek Briuselio, tiek Lietuvos oro uostuose turi būti sugriežtinta apsaugos sistema. Minėtuose oro uostose galima paprasčiausiai iki pat patikrinimo vaikščioti kad ir apsikarsčius sprogmenimis. Mano nuomonė, saugumas turėtų būti orientuojamas ne tik į konkrečius objektus, pavyzdžiui – lėktuvus, bet ir į visą sistemą – oro uostą.
Komentaras
Medicinos psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Petronienė:
- Lietuvoje esantiems žmonėms bijoti teroro išpuolių yra tas pats, kas bijoti stichinių nelaimių, nes tai nepriklauso nuo žmogaus valios. Jeigu žmogus gyvena amžinoje nežinomybės baimėje, reikia savęs paklausti, „ar aš tikrai gyvenu tokį gyvenimą, kokį noriu gyventi?“ Teroro išpuoliai parodo, kad kai kam gyvenimas gali baigtis bet kurią akimirką.
Jų aukos susiduria su didele mirties baime, nesaugumo jausmu, nes viskas tampa nekontroliuojama. Tokiomis situacijomis, kiek įmanoma, galvoje pasidaryti „tvarką“. Reikia suprasti, jog kartą per gyvenimą gali įvykti neeilinis atvejis, bet tai nevyks kiekvieną savaitę.
Bet koks susidūrimas su mirtimi, net jeigu miršta žmogus, oro uoste ėjęs šalia, priskiriamas prie didesnių traumų. Baisumus išgyvenęs asmuo apie du mėnesius gali sapnuoti košmarus. Dažniausiai pasireiškia nesaugumo, nerimo, pagrindo neturėjimo jausmas, kurį laiką trūksta ramybės ir džiaugsmo.
Ilgesnį laiką baimė užsitęsia tiems žmonėms, kurių gyvenime iš tikrųjų kas nors yra negerai. Tokiu atveju išpuoliai tik išryškina asmens problemas ir dar labiau gramzdina į depresiją, gali lemti ilgus egzistencinius apmąstymus. Taigi norint išspręsti problemą – reikia pradėti gyventi dabar.
Komentuoti: