Poliklinikoms gana dažnai tenka viršyti nustatytas pacientų konsultacijų kvotas. Tačiau kai kuriose gydymo įstaigose šis konsultacijų perviršis yra neproporcingas prisirašiusių gyventojų skaičiui ir gerokai pranoksta kitas panašaus dydžio poliklinikas.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga siūlo keisti poliklinikose atliekamų viršsutartinių konsultacijų apmokėjimo tvarką.
Pinigų maišas nėra begalinis
Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga (LGVS) Seimo Sveikatos reikalų komitete pateikė pasiūlymą, kad reikėtų pakeisti poliklinikose atliekamų viršsutartinių konsultacijų apmokėjimo tvarką – jis turi būti apribotas.
„Pernai nuo atliktų viršsutartinių paslaugų arba konsultacijų mokėjo 25 procentus. Jeigu būdavo suteikiamos išplėstinės, sudėtingesnės, konsultacijos, gaudavome 75 procentus. Tai nėra teisinga. Tokia metodika nenustato kriterijų, pagal kuriuos būtų galima objektyviai, proporcingai įvertinti įstaigų darbą ir subalansuoti įstaigų finansinę veiklą.
Vieni stengiasi pacientus į konsultacijas siųsti pagrįstai ir sutartines sumas viršija nežymiai, nes supranta, kad pinigų maišas yra nepakankamai didelis. O kiti žinodami, kad bus vis tiek mokama, labai smarkiai viršija“, – teigė LGVS narys ir
Šeškinės poliklinikos direktorius dr. Jonas Kairys.
Situacijai gerinti siūloma nuo šiol nustatyti 5 proc. metinės sutartinės sumos kriterijų ir įstaigoms, jo neviršijusioms, apmokėti visą šios paslaugų dalies kainą. Įstaigoms, kurios ženkliai viršijo metinės sutartinės sumos kriterijų, 5 proc. paslaugų apmokėti visą kainą, o likusį viršytų konsultacijų skaičių apmokėti proporcingai toje įstaigoje prisirašiusių gyventojų skaičiui.
Kiekviena įstaiga turi žinoti, kad gali suteikti daugiau konsultacijų, nei numatyta, bet stengtis viršyti ne daugiau 5 proc. nuo sutartinės sumos. Tada bus tikimybė, kad visos jos bus apmokėtos. Jeigu bus viršijama daugiau, už tai gydymo įstaigos gaus nulį.
„Nenoriu konkrečiai įvardinti įstaigų, bet yra poliklinika, kuri viršija sutartinę sumą normaliai, o kita viršija keturiolika kartų daugiau. Prižymima daugybė konsultacijų, kadangi vieną pacientą galima užregistruoti pas kelis konsultantus per vieną dieną. Norime, kad nebūtų piktnaudžiavimo iš kai kurių įstaigų. Aš negaliu patikrinti, ar poliklinikos iš tiesų suteikia konsultacijas. Tai turi daryti ligonių kasos. Jeigu konsultacijos siunčiama tik dėl pinigų paėmimo – taip neturėtų būti“, – teigė dr. J.Kairys.
Komentarai
Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vadovė Loreta Venckienė:
- Nesuprantu, kodėl pjaunama šaka, ant kurios sėdime. Viršsutartinės konsultacijos suteikiamos ne šiaip sau, o dėl eilių mažinimo ir kad įstaigose šiek tiek atslūgtų įtampa. Kiekvienai konsultacijai naudojamos lėšos. Jeigu yra galimybė apmokėti viršsutartines konsultacijas, gerai.
Nemanyčiau, kad tuo piktnaudžiaujama. Mes irgi turime antrinio lygio konsultacijų ir jas suteikiame tik todėl, kad pagelbėtume pacientams ir sumažintume eiles. Nes jeigu mes elgtumėmės, kaip numato ministro įsakymas, kad pasibaigus kvotoms teikti tik mokamas konsultacijas, daug pacientų, negavę konsultacijų, nukentėtų. Įtampa tik didėtų.
Anykščių r. savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Zita Neniškienė:
- Taip nebūna, kad konsultacijų suteikiama daugiau, negu reikia. Negi geriau, kad į stacionarą paguldo be reikalo? Yra hospitalizacijos programa už gerus rodiklius. Kadangi Anykščių rajone nėra pulmonologo, mes viršijame normatyvus ir nieko negauname už gerus darbo rezultatus. O kardiologas pas mus yra, pacientai gauna pakankamai konsultacijų, šeimos gydytojas derina gydymą su kardiologu, todėl ir žmonių žymiai mažiau patenka į ligoninę.
Įdomu, kur valstybė labiau sutaupo pinigų – iš hospitalizacijos, o ne konsultacijų. Čia kvotų visai neturėtų būti. O stacionarus, žinoma, kad reikia kvotuoti. Geriausia, kad pinigai eitų pas pacientą. Dar iki tokio modelio, kad paremtų tuos, kurie neturi draudimo, toli. Bet jau antrinio lygio ambulatorinių paslaugų jokiu būdu negalima kvotuoti, reikia apmokėti visas virškvotines konsultacijas ir riboti stacionarines paslaugas.
Šiaulių centro poliklinikos vadovas Mindaugas Maželis:
- Viena vertus, yra natūralus gydymo įstaigų noras užsidirbti, jų darbuotojų skatinimas, kad galbūt metų gale pasiseks ir ministerija ar Vyriausybė apmokės kokį nors procentą. Kita vertus, tai - tam tikra rizika. Šis siūlymas tikriausiai pagrįstas rizika įstaigoms, kad jos išleis lėšas, turės darbo sąnaudas ir vėliau negaus užmokesčio, nors darbą bus padariusios.
Tikriausiai siūloma dėl to, kad gydymo įstaigos pasiruoštų pačiam blogiausiam. Tokiu atveju tektų informuoti piliečius, kad pasibaigė sutartiniai pinigai ir dabar konsultacijos yra tik mokamos. Pats pilietis eina ir moka, nes valdžia arba ligonių kasos nebegali apmokėti.
Tikriausiai tas sumažinimas reikalingas apdrausti gydymo įstaigų išlaidas, kurios galbūt nesuvaldomos išteka, nes po to pradedama dejuoti, kad nebeturime pinigų, prašome padengti išlaidas.
Komentuoti: