Kur stojo lyderiai?
Vilniaus universitetas (VU) pritraukė daugiausia abiturientų, kurių bent vienas valstybinis egzaminas įvertintas šimtu balų. Kvietimus studijuoti šioje aukštojoje mokykloje gavo 774 stojantieji, kurių bent vienas valstybinis egzaminas įvertinas šimtu balų. Kauno technologijos universitetas (KTU) pakvietė studijuoti 222, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – 167, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – 123 šimtukininkus.
Trys aukštosios mokyklos – VU, KTU ir LSMU – pakvietė studijuoti po du stojančiuosius, turinčius penkis šimto balų įvertinimus iš valstybinių brandos egzaminų. Keliasdešimt šimtukininkų pakvietė studijuoti ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (ISM), Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija ir Vilniaus kolegija. Po keliolika šimtukininkų pritraukė Klaipėdos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mykolo Romerio universitetas ir Kauno kolegija.
Anot LSMU viešųjų ryšių atstovės Indrės Levickytės, šie metai jų universitetui išskirtiniai aukštais konkursiniais balais. „Kaip niekada daug studentų, baigusių puikiais rezultatais, ta man patvirtino Universiteto Priėmimo komisijos atsakingoji sekretorė doc. dr. Marija Stankevičienė“, - teigė atstovė.
Antradienis buvo paskutinė diena, kai stojantieji, bendrojo priėmimo pirmajame etape sulaukę kvietimo studijuoti, su pakvietusia aukštąja mokykla galėjo pasirašyti studijų sutartį.
Pirmajame etape studijos valstybės finansuojamose vietose ar studijų stipendijos pasiūlytos daugiau kaip 14 tūkstančiams asmenų, o į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesta apie 12 tūkstančių stojančiųjų.
 
Liko vilčių
Trečiadienį Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, pasibaigus pagrindinio priėmimo pirmojo etapo studijų sutarčių sudarymui, suskaičiavo likusias laisvas valstybės finansuojamas studijų vietas.
Paaiškėjo, kad universitetuose liko 540 laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų ir 84 studijų stipendijos. Kolegijose - 1114 laisvos valstybės finansuojamos studijų vietos ir 96 studijų stipendijos.
Biologijos, botanikos, zoologijos, genetikos, mikrobiologijos, molekulinės biologijos, biofizikos ir biochemijos krypčių grupėje universitetuose liko 7, ikiklinikinės veterinarinės medicinos, veterinarinės medicinos, žemės ūkio ir veterinarijos krypčių grupėje – 11, medicinos ir sveikatos krypčių grupėje – 16, visuomenės sveikatos, mitybos, slaugos, medicinos technologijų, medicinos ir sveikatos krypčių grupėje – 21, o sporto ir gyvybės mokslų krypčių grupėje – 4 galimybės studijuoti su valstybės finansavimu.
Kolegijose biomedicinos mokslų studijų sritis (išskyrus medicinos ir sveikatos krypčių grupę) su valstybės finansavimu dar galima 136, biomedicinos mokslų studijų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupė – 160 būsimųjų studentų.
Norintieji dalyvauti pagrindinio priėmimo antrajame etape turės atnaujinti stojimo prašymą nuo vakar, trečiadienio, 16 val. iki rytojaus, penktadienio, 17 valandos. Antrojo etapo kvietimai studijuoti bus skelbiami pirmadienį, rugpjūčio trečią dieną.
 
Komentaras
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Razbadauskas:

- Kaip ir visoje Lietuvoje taip ir pas mus biomedicinos mokslų studijų srities tendencijos po pirmojo stojimo etapo neblogos. Stojusiųjų rezultatai iš tiesų geri. Juolab kad universitetuose negalime priimti turinčiųjų mažesnį nei trys (iš dešimties galimų – aut. past.) stojamąjį balą ir nelaikiusiųjų valstybinio lietuvių kalbos egzamino. Kolegijose gi galima gauti valstybės finansuojamą studijų vietą vos su 0,8 ir tik su mokykliniu lietuvių kalbos egzaminu. Pas mus tokios vietos gali tikėtis septynis ar aštuonis balus turintis stojantysis. Tad universitetams tampa sudėtingiau konkuruoti su kolegijomis.
Pas mus kaip visuomet populiariausios studijų programos buvo slauga, kineziterapija ir biomedicinos inžinerija. Galime pasidžiaugti, kad pastaroji gavo daugiausiai studijų krepšelių ir į ją stojusieji – praktiškai geriausiais balais. Fakultete sulaukėme ir kelių šimtukininkų. Be to, šiemet iš visų universiteto fakultetų studijuoti pakvietėme daugiausiai studentų.
Tačiau iš esmės tendencija aiški – stojantieji renkasi ne universitetą, o miestą. Tad sostinės universitetų situacija kur kas geresnė nei esančių regionuose. Tą akivaizdžiai parodo ir šiemet suprastėjusi Šiaulių universiteto pozicija.