Pinigai vaikų neatneša

Deimantė Zailskaitė
2014-12-19
„Situaciją galėtume laikyti gera, kai vidutiniškai viena šeima augintų ne mažiau kaip du vaikus. Įvairios priemonės gimstamumą veikia skirtingai. Ypač mažai - išmokų didinimo priemonės, kurios Lietuvoje yra prioritetinės...“ - įsitikinusi Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė prof. Vlada Stankūnienė, privertusi susimąstyti: ko gi reikia, kad lietuviai kurtų gausesnes šeimas?
Pinigai vaikų neatneša
Tam, jog karta keistų kartą, reikia, kad vidutinis vaikų skaičius, kuriuos pagimdo moteris, būtų ne mažesnis nei du.

Netaiko prie finansinės situacijos
„Su žmona auginame tris vaikus. Šeimoje niekada nebandėme taikyti vaiko gimimo momento prie finansinės situacijos ir padėties.
Tačiau akivaizdu, kad planuojant ar tiesiog svarstant apie galimą šeimos pagausėjimą, svarbu jaustis pakankamai stipriems, kad būtų galima pasirūpinti mažu, o vėliau ir didesniu vaiku“, - teigia sveikatos apsaugos viceministro pareigas pradėjęs eiti 36-erių Valentinas Gavrilovas.
Anot jo, apsisprendimas turėti vaikų priklauso ne tik nuo finansinės šeimos situacijos ar galimos išmokos vaikui gimus ir galimybės vienam iš tėvų eiti vaikų priežiūros atostogų ilgesniam laikui.
„Nors finansinis saugumas yra svarbu, ne mažiau svarbi ir galimybė vėliau be problemų ir didelių išlaidų leisti vaiką į darželį, o vėliau į mokyklą, kuri būtų netoliese ir lengvai pasiekiama. Ne mažiau svarbu jaustis saugiam dėl darbo vietos, kai vaikas suserga ir reikia jį prižiūrėti namuose, taip pat galimybė gauti tinkamas bei greitas sveikatos priežiūros paslaugas ir panašūs dalykai“, - sako viceministras.
 

Iš duobės iškopėme
Pastaraisiais metais Lietuvos demografiniai procesai, kitaip tariant, gimstamumas, mirtingumas, migracija, keitėsi mažai. Stabilizavosi. Netgi įžvelgiama gerėjimo požymių. Ar tai leidžia mums nusiraminti?
„Iš didžiosios „duobės“ iškopėme, bet gimstamumas išlieka pernelyg žemas, toliau neužtikrinantis kartų kaitos ir lemiantis spartų gyventojų skaičiaus mažėjimą, - teigia Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė profesorė Vlada Stankūnienė. – Gimstamumas jau trejetą metų mažai keičiasi. Vidutinis vaikų skaičius, kuriuos pagimdo moteris, paskutinius kelerius metus svyravo nuo 1,55 iki 1,6. Tam, jog karta keistų kartą, reikia, kad šis rodiklis būtų ne mažesnis nei du. Toks gimstamumo lygis, koks yra dabar, lemia tolesnį spartų gyventojų skaičiaus mažėjimą.“
Kaip teigia profesorė, artimiausiose kaimyninėse šalyse situacija dar blogesnė: gimstamumo lygis Latvijoje ir Lenkijoje dar žemesnis.
Beje, Lietuvos gimstamumo lygis net truputį aukštesnis nei Europos Sąjungos šalių vidurkis (ES šalių vidutinis suminis gimstamumo rodiklis 2012 metais – 1,58). Tačiau pagal gimstamumo lygį Lietuva yra tarp daugumos Europos šalių, kuriose gimstamumas yra pernelyg žemas, geresnė situacija yra tik Šiaurės Europos šalyse, Prancūzijoje.
„Kaip jau minėjau, demografinė situacija yra labai sudėtinga, bet neblogėjanti. Ir net turinti gerėjimo požymių. Remiantis „Eurostat“ gyventojų prognozių pagrindiniu variantu, demografinė situacija Lietuvoje turėtų stabilizuotis po kelių dešimtmečių. Daroma prielaida, kad gimstamumas Lietuvoje palengva turėtų didėti ir šio šimtmečio viduryje suminis jo rodiklis - vidutinis vaikų skaičius, kuriuos pagimdo moteris - turėtų priartėti prie 1,8. Tiesa, kaip minėjau, tam prireiks ne vieno dešimtmečio“, - sako profesorė V.Stankūnienė.
 
Patirtis

Pasak dainininkės Aistės Smilgevičiūtės, kuri su vyru Roku Radzevičiumi augina tris vaikus, finansinis rodiklis tikrai nėra šeimos pagrindas.
„Tikrai ne pagal finansinę situaciją planuojame šeimą, - juokiasi dainininkė A.Smilgevičiūtė. – Galbūt kaip tik labiau atsispirdami į kitus dalykus, tarkime, kai šeimoje tiesiog gera ir saugu gyventi. Žinoma, kiekviena šeima gyvena pagal savo susikurtas taisykles. Tačiau viskas priklauso nuo to, kiek žmogus pats stengiasi viską laikyti savo rankose, neretai būna ir taip, kad tiesiog pražiopso momentą ir paskui išvis būna sudėtinga susilaukti vaikų. Tai yra kiekvienos moters prioritetų klausimas“, - įsitikinusi dainininkė.
 

Komentarai

Seimo narys Rimantas Jonas Dagys:

- Gimstamumas didėja saugioje aplinkoje, kuri prasideda nuo šeimos apsupties. Nestabiliuose dariniuose gimstamumas mažesnis. Vadinasi, kuo nestabilesnės mūsų šeimos arba iš viso jos nekuriamos, tuo gimstamumas mažesnis. Į saugios aplinkos sąvoką įeina ir socialiniai dalykai – tarkime, būsto klausimas.
Bet pagrindinis faktorius vis tiek išlieka psichologinis vienas kito palaikymas. Jeigu jo nėra, gimstamumas mažesnis. Turėtume galvoti, kaip paskatinti jaunesnes šeimas susilaukti daugiau vaikų, jog sukuriamos šeimos būtų stabilesnės.
O valstybės pagalba šiuo atveju turi pasireikšti, suteikiant galimybę šeimai sustiprėti - tai ir mokestinė politika, ir galimybė derinti tėvystę su darbu.
Pagrindinė mūsų visuomenės gimstamumo problema – kad dabar šeima ir sugebėjimas gyventi šeimoje bei auginti vaikus - visiškai nuvertinamas.
Reikia akcentuoti, kad finansinės skatinimo priemonės veikia iki tam tikros ribos.

Savo laiku mes įvedėme motinystės pašalpas, kurios mums leido išsigelbėti, nes 2002 metais mūsų šalies gimstamumas buvo tragiškas, - tačiau mums pavyko pasiekti Europos Sąjungos gimstamumo vidurkį!
Bet daugiau su šia priemone ką nors pasiekti, vargu ar galėtume – jei nepradėsime skatinti pagarbos vaikų auginimui ir vienas kito įsipareigojimui šeimoje.
Kaip mes besuksime, visos žmonijos civilizacijoje  šeima, artimieji – tai pagrindinė pagalba tiek ligoje, tiek senatvėje, tiek auginant vaikus. Valstybė gali padėti ir turi padėti, bet žodis „padėti“ turi eiti greta žmogiškų santykių“.
 
Vilniaus gimdymo namų Ginekologijos skyriaus vedėjas Rolandas Žiobakas: 

- Manau, kad finansinis klausimas yra aktualus, bet, ko gero, tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų sunkiai verčiasi,  
vos galą su galu suduria. Aš dirbu ligoninėje, kur ateina nelaimingos jaunos merginos ir moterys, norėdamos nutraukti neplanuotą nėštumų. Jeigu tikėti tų moterų žodžiais, pagrindinis motyvas, kodėl jos pasiryžta tokiam žingsniui, būtent ir yra ekonominė situacija.
Kita žmonių grupė finansiškai iš tikrųjų būtų pajėgi auginti vaikus, bet yra keli momentai...
Viena priežasčių - motinystės atidėliojimas. Iš pradžių moteris siekia aukštojo mokslo, paskui įsidarbina, daro karjerą ir nenori iškristi iš darbo rinkos, išeidama vadinamųjų motinystės atostogų. O kai perkopia trisdešimt metų, atsiranda įvairių ginekologinių problemų, tampa sunkiau pastoti.
Dar viena priežastis - savotiškas egoizmas: gyvenimas būna gana patogus ir be vaikų, gali daugiau sau leisti, nėra atsakomybės.
Manau, kad finansiniai dalykai nėra esminiai. Lietuvoje, bent Vilniuje, kiek matau, pakankamai žmonių, kurie galėtų puikiai sau leisti gimdyti ir ne vieną, ir ne du vaikus. Bet kažkodėl neskubama...
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Šuo su breketais – nauja odontologų kasdienybė

    Sakoma, koks šeimininkas – toks ir šuo. Stebint prastus Lietuvos gyventojų dantų būklės rodiklius, augintinių burnos problemų komentuoti nebereikia. Veterinarijos gydytoja odontologė Ernesta Vercinskaitė-Pagojė sako, kad net 90 proc. šeimininkų augintinių burnos bėdų nepastebi ir pagalbos kreipiasi per vėla...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Titaniko“ II ateitis: fiasko ar bravo?

    „Titanikas“ II gali sukurti taiką. Šis gali tapti taikos laivu visoms pasaulio valstybėms“, – sako ekscentriškasis australų verslininkas Clive Palmeris. Pastarasis savųjų planų sukurti istorinio tragiško likimo laivo repliką nepamiršo. Jis prisimena ne tik romantinę Džeko ir Rouzės ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris