Atimti, bet pinigus skirti gydymui 

Seimui ir Vyriausybei svarstant, kaip riboti besaikio alkoholio vartojimą, vienas siūlymų - atimti pašalpas iš girtuokliaujančių asmenų, taip pat uždrausti alkoholio pirkimą skatinančias akcijas bei loterijas.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis atimti pašalpas iš geriančiųjų siūlė jau gerokai anksčiau, bet tuomet liko nesuprastas. Parlamentaras svarsto, kad pašalpoms mokami pinigai, kurie nusėda alkoholikų kišenėse, galėtų būti skiriami tų pačių asmenų priklausybomės gydymui. „Nori gauti socialinę ar bedarbio pašalpą – sutinkame tau ją mokėti, bet, būk malonus, gydykis. Socialinė pašalpa tam žmogui priklauso, bet mes ją mokėtume ne į kišenę, o pinigus iš karto pervesdami gydymo įstaigai. Aišku, daugelis šaiposi, kad neveiks, priklausomybę turintis žmogus nesigydys, bet duok Dieve, kad iš dešimties bent vienas sutiktų“, - sako R.Žemaitaitis.
 
Seimo narys, siekiant žmogų reabilituoti ar atvesti į tam tikrą mąstymą, siūlo pradėti ne drastiškomis priemonėmis, bet mažais užtikrintais žingsneliais.
„Kai buvo pateiktas siūlymas visiškai uždrausti prekybą alkoholiu degalinėse, sakiau – uždrauskime ne visiškai, išimkime tik stipriuosius gėrimus. Alų, sidrą išimsime šių metų pabaigoje. Dabar dėl alkoholio prieinamumo mažininimo – pardavimo valandas mažinkime ne iškart. Atsiras visoks „pilstukas“. Padarykime taip: jeigu šiandien prekiaujama iki dešimtos valandos vakaro, sumažinkime iki aštuonių, ir kiekvienais metais vis mažinkime prekybos alkoholiu laiką, kad žmogus sąmoningai įprastų“, - siūlo R.Žemaitaitis.
 
Duoti maisto talonus

„Kažkurioje Vakarų Europos šalyje žmonėms, kurie turi priklausomybę, pinigai neduodami, o skiriami talonai, maisto produktams įsigyti arba valgyti labdaros valgykloje“, - sako Seimo narys Naglis Puteikis.
O kaipgi atskirti, kuris žmogus piktnaudžiauja alkoholinius gėrimus ir iš jo galima išlupti socialinę pašalpą? Anot N.Puteikio, šią užduotį vėlgi reikėtų užkrauti ant socialinių darbuotojų pečių – jiems suteikiant teisę nuspręsti, kaip elgtis su kiekvienu konkrečiu žmogumi ar šeima. „Su ta sąlyga, kad socialiniai darbuotojai gautų normalias algas, o ne patys būtų socialiai remtini“, - priduria parlamentaras.
 
Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas yra siūlęs, kad reikia atskirti asmenis, kurie girtuokliauja, bet augina mažus vaikus. Bet žmonėms, kurie nuolat girtuokliauja ir vaikų jau nebeaugina arba jų išviso neturi, galima taikyti žymiai griežtesnes priemones: iš pradžių mažinti, paskui visai atimti pašalpas.
 
Draudimą vertintų teigiamai

Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis siūlymą atimti pašalpas iš girtaujančių asmenų vertina teigiamai. „Anksčiau buvome į tvarkos aprašą įtraukę nuostatą, kad jeigu asmuo yra baudžiamas už girtavimą viešosiose vietose, administracine tvarka galėjome jam neskirti pašalpos, bet Vyriausybės atstovė užprotestavo, kad mes neteisėtai tai darėme. Turėjome sugrįžti prie ankstesnės tvarkos. Aš manau, kad pašalpas turi gauti tie asmenys, kuriems tikrai reikia, bet ne perkantieji degtinę“.
 
Daugiausiai baimių kyla dėlto, kad pašalpos netekęs girtuoklis esą gali prikrėsti šunybių – eis vogti, kad galėtų nusipirkti alkoholinių gėrimų. Kelmės rajono meras galvoja priešingai: „Buvo sakoma, kad sugriežtinus pašalpų skyrimo tvarką žmonės numirs iš bado. Sugriežtinome tvarką ir kokie rezultatai? Teigiami! Mažiau geria. Kaip tik išgėrę jie padaro daugiau nusikaltimų.“
 
Atsiras dar vienas kalinys

„Ar tikrai galvojate, kad atėmus pašalpas žmonės nustos gerti? – savo požiūrį viešai diskusijoje yra išsakęs Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka. - Galbūt reikia disciplinuoti, kontroliuoti. Jeigu priklausomybę turinčiam žmogui neduosime grynųjų pinigų į rankas, ar jis nustos gerti? Iš kur toks naivumas? Žinoma, reikia tas problemas spręsti, stengtis įveikti alkoholizmą ir padėti tiems žmonėms, kurie turi priklausomybę.
 
Bet pašalpų atėmimas tikrai ne tas instrumentas, kuris gali pakeisti situaciją. Dažniausiai visuomenei taip yra pristatoma, ir kai kam tai yra patogu, kad mes labiau kontroliuokime. O ta kontrolė reiškia – mes tiesiog išstumkime juos iš ten, kur jie dalyvauja. Tai yra, jeigu jie gauna kokias socialines išmokas, paslaugas, padarykime taip, kad jie netektų į jas teisės, tuomet problema bus išspręsta. Bet tada mes turime kalinį, kuriam išlaikyti kaip visuomenė mokame dvi socialinio darbuotojo algas. Problemos tik dar labiau gilėja“, - sako profesorius.

---

 

Komentaras
 Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas:

- Kova su alkoholizmu daugiau yra imituojama, nes daugybę metų nė viena vyriausybė nepaskelbė kovos su alkoholizmu prioritetu. Tas pats Vytenis Povilas Andriukaitis, kuris daug žadėjo ir kalbėjo apie kovą su alkoholizmu, nepateikė jokių pataisų.
Pašalpų nemokėjimas ar kiti pavieniai draudimai, didesnio efekto neduos. Tai turi būti kompleksinės priemonės.
 
Pirmiausia Vyriausybė, Parlamentas turi priimti rezoliuciją ar kitą dokumentą, kad alkoholizmas Lietuvoje pasiekė neregėtą mastą ir kova su juo tampa valstybės prioritetu. Mes, turiu omenyje Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakciją, esame paruošę įstatymų paketą, kurį registruosime Seime kovo pradžioje prieš pavasario sesiją. Ten siūloma priimti kompleksines priemones, įskaitant ir tam tikrą ribojimą pašalpų nuolat girtuokliaujantiems asmenims. Taip pat siūlysime įteisinti nedrauminius įvykius sveikatos sistemoje.
 
Jeigu žmogus kreipiasi neblaivus į sveikatos priežiūros įstaigą, jis bent jau už vieną arba dvi dienas turi sumokėti pats. Siūlysime daugybę priemonių, kaip sumažinti alkoholio prieinamumą parduotuvėse ir visišką reklamos draudimą po tam tikro laiko, ir ženklesnį akcizo, alkoholio kainų didinimą... Manau, kad jeigu bus pritarta tokiam kompleksiniam įstatymų paketui, be abejo, Lietuvoje situacija keisis.