Pievų purškimas erkių neįveiks

Eimantas Šaulitis
2019-07-26
Erkinis encefalitas per trumpą laiką Lietuvoje nusinešė dviejų žmonių gyvybes. Pavojaus varpais skambinti suskubo „socialdarbietė“ Irena Šiaulienė, pasiūliusi nuo erkių išpurkšti pievas. Tačiau dar ankstoka padangėje žvalgytis chemikalus purškiančių lėktuvų. Specialistai purto galvas ir tvirtina, kad nuo erkių geriausiai apsaugo kita laiko patikrinta priemonė - skiepai.
Pievų purškimas erkių neįveiks
Purškimas nuo erkių gali būti veiksmingas nebent nedideliuose plotuose, ypač ten, kur dažnai būna žmonės.

Panacėja kita
„Yra buvę atvejų, kai erkiniu encefalitu sirgo net ir pasiskiepiję asmenys. Suvokdami, kad tokia rizika yra, siūlome inicijuoti Lietuvos Respublikos kreipimąsi į europines institucijas, kad būtų apsvarstyta galimybė leisti purkšti mūsų šalies teritoriją erkes naikinančiomis priemonėmis ar kitais būdais mažinti jų populiaciją“, – dėstė I.Šiaulienė.
SAM idėją pasitiko skeptiškai. Štai Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Kristina Rudžinskaitė nurodo, kad aplinkos purškimas, mokslinės literatūros duomenimis, yra trumpalaikė priemonė, nes ji paveikia tik aktyvumo stadijoje esančias erkes. Visų kitų stadijų erkių purškimas neveikia. Jeigu ji yra jau pasimaitinusi ir pasislėpusi, praktiškai jos ir nepaveiks. Tada reiktų, kad purškimas būtų nuolatinis, bet tokiu atveju liūdnos pasekmės lauktų kitų gyvų organizmų.
 

Specialistė geresne apsisaugojimo priemone laiko skiepus. Anot jos, pasiskiepijęs žmogus bus saugus ne tik Lietuvoje, ne tik tame miške, kuris išpurkštas, – jis bus saugus visur. „Kiek man teko girdėti, Austrijoje bandė skiepyti iki aštuoniasdešimt procentų žmonių. Šita priemonė davė rezultatų. Ten sumažėjo sergamumas erkių platinamomis ligomis“, – pavyzdį pateikia K.Rudžinskaitė. Specialistė tikina, kad skiepai nuo erkių yra pati populiariausia vakcina Lietuvoje. Ji nurodo, kad skiepų prieinamumo klausimas bus sprendžiamas Sveikatos apsaugos ministerijoje. Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje numatyta įvertinti erkinio encefalito rizikos grupes ir svarstyti jų skiepijimą valstybės lėšomis.
 
Pastebima kintanti tendencija. Pernai sergamumas erkių sukeliamomis ligomis buvo žemas, o šiemet jis išaugęs. Tai reiktų sieti su natūraliais svyravimais, kuriems įtakos turi klimatas. Specialistė nurodo, kad pastarieji du mirties nuo erkinio encefalito atvejai nebūtinai siunčia įspėjantį signalą, bet pripažįsta, kad matomas didėjantis sergamumas, tad gyventojai turėtų akyliau saugotis erkių, pasiskiepyti. Specialistė paneigia ir I.Šiaulienės teiginį dėl skiepų neefektyvumo. „Mūsų duomenimis nebuvo tokių atvejų, kai erkiniu encefalitu suserga pasiskiepijęs žmogus. Gal ir dėl to, kad skiepų apimtys nėra didelės“, – svarstė K.Rudžinskaitė.
 

L.S. skaičius
384
- tiek pernai registruota erkinio encefalito atvejų.

 
Purškalo nėra
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žygutienė pastebi, kad pievų purškimą pasirinkusi Lietuva iššoktų iš laivo, kuriuo plaukia vakarų pasaulis. „Europoje niekas nerekomenduoja purškimo nuo erkių. Tam yra daug argumentų. Pirmiausia pati erkės biologija. Ji didelę laiko dalį praleidžia arba ant gyvūnų, arba bevirškindama kraują, besinerdama į kitas vystymosi stadijas. Todėl aktyvių erkių ant augalų būna tik nedidelė dalis. Be to, erkės gyvena apatiniame miško ekosistemos sluoksnyje. Jos mėgstamiausias aukštis yra augalais lipti iki metro. Ta mintis, kad aplinką galima išpurkšti iš lėktuvų, nėra reali, nes purškalas taip ir liks ant medžių viršūnių ir tikrai nepateks ant miško paklotės, kur reziduoja erkės. Imtis veiksmų antžeminiu būdu yra beprotiškai brangu ir neefektyvu“, - teigia entomologė ir priduria, kad Lietuvoje nėra nė vieno licencijuoto biocido.


„Trečdalis Lietuvos – miškingos teritorijos, kuriose knibžda erkių. Sunku įsivaizduoti, kaip purškimas būtų atliekamas praktiškai. Jeigu kalbėtume apie tam tikrą uždarą teritoriją, vėl kyla neaiškumų, kaip pasirūpinti, kad erkių neatneštų paukščiai, smulkieji graužikai arba kiti gyvūnai, kurie gali lengvai tą teritoriją pasiekti“, – abejonėmis dalinasi specialistė.
„Erkė - primityvus parazitas. Ji maitinasi vien tik krauju, tad nėra, kaip jai kokį nuodą sušerti. Vadinasi, reikėtų naudoti biocidą, kuris paveiktų ją kontaktiniu būdu, per išorę. Reiktų labai stipraus produkto. Jeigu jis paveiks erkę, paveiks ir absoliučiai viską, kas yra aplinkui. Tokio produkto, kuris būtų paveikus išskirtinai erkei, aš nežinau. Erkė ne koks uodas. Joms orai visiškai nepaveikūs. Vienintelė išimtis – išskirtinė sausra. Tada jos tiesiog priverstos būti pasyvios. Orai labiau žmones veikia. Daugiau laiko leidžiame gamtoje, tad ir tikimybė erkę pasigauti išauga“, - sako ji.

 
Komentaras
Gamtos tyrimų centro P.B.Šivickio parazitologijos laboratorijos vadovas habil. dr. Gediminas Valkiūnas:

- Purškimas nuo erkių gali būti veiksmingas nebent nedideliuose plotuose, ypač ten, kur dažnai būna žmonės. Aišku, kad visų Lietuvos pievų neapipurkši. Tai būtų beprasmiška. Erkės yra natūralus ekosistemos komponentas. Miškuose, laukinėje gamtoje jos yra būtinos, atlieka tam tikrą funkciją. Erkės platina ligas, kurios yra reikalingos laukinėje gamtoje, kadangi reguliuoja ekosistemos dalyvių skaičių. Galų gale, mes negalime išnaikinti erkių visai. Problema, kad jos perneša žmonėms ir gyvūnams pavojingas ligas, tad apsaugoti reikėtų tikslines vietas. Parkuose, vaikų lankomose vietose purškimas, trumpam laikotarpiui, t.y. vienam šiltajam sezonui, galėtų būti veiksminga priemonė. Erkes apskritai laikyčiau miestų ir dažnai lankomų vietų problema. Prieš kelis dešimtmečius, sovietmečiu, erkių buvo žymiai mažiau. Dabar dėl klimato atšilimo jų kiaušinėliai ir lervutės geriau žiemoja, todėl turime didesnį jų skaičių. Dar viena priežastis – sovietmečiu buvo sunku surasti nenušienautą pievą, aukštesnės žolės stagarai pasitaikydavo tik smulkesniuose žemės lopinėliuose.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris