Pensininkai prirėmė ministrę klausimais

Deimantė Zailskaitė
2016-05-26
„Mes anksčiau prašėme, bet dabar jau reikalausime, nes nebegalime išgyventi!“ - Lietuvos pensininkų tarybos posėdyje socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę užsipuolė senjorai. Ministrė gi tik dėkojo už stebėtiną pensininkų aktyvumą, nors taip laukiamo pensijų kėlimo nežadėjo.
Pensininkai prirėmė ministrę klausimais
Susirinkę Lietuvos pensininkų reikalų taryboje senjorai negailėjo kritikos nei dabar svarstomam socialiniam modeliui, nei pensinio amžiaus žmonių integravimo į darbo rinką politikai, nei jų pasveikinti užsukusiai socialinių reikalų ir darbo ministrei.

Apipylė komplimentais
Senjorai itin aktyviai ruošėsi susitikimui su socialinės apsaugos ir darbo ministre tikėdami išsakyti viską, kas sugulė ant balto popieriaus lapo. Lietuvos pensininkų reikalų taryba, išanalizavusi šiuo metu Seime svarstomą socialinį modelį, parengė nutarimą, kuriame pristatomi pasiūlymai dėl pensijų indeksavimo tobulinimo, taip pat dėl geresnio pensinio amžiaus žmonių integravimo į darbo rinką. 
 
Tiesa, posėdžio išvakarėse senjorai buvo sunerimę, jog ministrė gali nepasirodyti. Vis dėlto ji atvyko ir paleido pensininkams tiradą komplimentų: „Džiaugiuosi, kad jūs ir toliau liekate tokie aktyvūs. Susipažinau su jūsų darbotvarke, pasiskaičiau jūsų nutarimą dėl socialinio draudimo pensijų sistemos pertvarkos. Jūsų patirtis ir įžvalgos leidžia plačiau pažvelgti į sprendžiamus klausimus ir įvertinti visus aspektus“,  - probėgomis nutarimą apžvelgė ministrė, kuri buvo atvykusi tik tarti įžanginį žodį.

 
Remiantis socialiniame modelyje siūlomu pensijų indeksavimo mechanizmu, numatoma kiekvienais metais apskaičiuoti indeksavimo koeficientą pagal darbo užmokesčio fondo vidurkį. Tad, augant ekonomikai, didėjant darbo užmokesčiui, nuosekliai didėtų ir pensijos. 
Pasak ministrės, svarbu tai, kad pensijų indeksavimą siūloma susieti su objektyviais rodikliais – darbo užmokesčio augimu bei įmokų mokėtojų skaičiumi. „Tai leistų pensijas didinti nuosekliai ir, kas labai svarbu, pamažu netgi kaupti pensijų rezervą, kuris sunkmečio metu leistų pensijų nemažinti“, - posėdžio metu kalbėjo ministrė.
 
Kodėl reikia laukti?
Kad ir kaip gražiai skambėjo ateities perspektyvos, pensininkai nesileido užliūliuojami gražaus ministrės balso ir apipylė ją konkrečiais klausimais.
„Kodėl gi Lietuvos pensininkams reikia laukti, kad augtų išmokos, kad augtų biudžetas, o kitų šalių pensininkams nereikia laukti? Ir neaišku, ar mes jų sulauksime! Kodėl kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ir kitose Baltijos valstybėse sugebėjo tai padaryti, o mes nesugebame per šitiek metų“, - negalėjo suprasti Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkė Grasilda Makaravičienė.
 
„Miela Grasilda, sutinku su jūsų pastaba. Visą laiką eidama į biudžeto derybas su finansų ministru ir premjeru sakau, kad tai sričiai reikia (finansavimo – red.). Ir mano pavyzdys, kai pernai liepos pabaigoje pasakiau, jog reikia kelti šešiolika eurų, bet Vyriausybė nusprendė kitaip... („Šešiolika tai irgi yra varganas kėlimas“, - įsiterpė G.Makaravičienė.)

 
Aš tikrai negaliu prisiimti atsakomybės už finansinę valstybės būklę. Ir tikrai turėtų finansų ministras atsakyti į šiuos klausimus.
Visą laiką sakau, kad nesuvokiu, kaip tiems žmonėms, kurie turėjo vienintelį pragyvenimo šaltinį – uždirbtą pensiją, - buvo galima ją sumažinti.
Man šiandien tikrai būtų džiugu, jei galėčiau jums pasakyti: garbūs senjorai, aš jums keliu šimtu eurų pensiją. Nežinau, ar jūs patikėtumėte, nes rinkiminiu laikotarpiu dabar visi žada...“
„Ministre, pažadėkite!“, - pasigirdo senjorų šūksniai.

 
„Mes radome tuščia...“
Kaistant atmosferai nutildyti įsiaudrinusius senjorus buvo vis.
„Dabar visi šneka, nereikėjo pensijų mažinti. Gerai, nereikėjo. Galbūt pensininko nereikia skriausti. Bet jeigu nereikėjo valstybei tų pinigų, vadinasi, ji surinko tokius milijonus, kaip jūs kalbate, į maišus. Jūs atėjote į valdžią, reikia išdalinti juos. Baikite šitą šneką vieną kartą! Vadinasi, pinigai, kurie surinkti sumažinus pensijas, nebuvo panaudoti. Atėjus į valdžią ir radus tuos pinigus, reikėjo juos išdalinti, ir baigtos kalbos“, - piktinosi posėdyje dalyvavusi senjorė.
 
„Atvirkščiai, mes radome tuščia... – aiškinosi ministrė. - Valstybei jie buvo reikalingi, bet kaip aš minėjau, galima buvo skolintis už du su puse procento. Valstybei pasiimti paskolą ir savo reikmėms naudoti“, - dar kartą už kolegų klaidas atsiprašiusi ministrė, senjorams palinkėjusi gražaus savaitgalio, išvyko.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris