„Pensijų kaupimas - kaip orų prognozavimas“, - sako ekonomistas prof. Romas Lazutka, „Sodrai“ pristačius skaičiuoklę, kuri padės sužinoti, kaip sprendimas kaupti ar nekaupti fonduose paveiks ateities pensiją.
Nuo sausio įsigaliojo pensijų kaupimo pertvarka, pagal kurią nebelieka „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir įsigalioja nauja kaupimo formulė. „Daug kas dabar kalba apie tuos pensijų fondus ir kaupimą, bet niekas nežiūri, kad per praėjusius metus tie, kurie kaupė, jų kaupiamos lėšos sumažėjo apie keturis penkis procentus“, - sako ekonomistas prof. Romas Lazutka.
Sistema nėra dosni
Pasak R.Lazutkos, pirmiausia reikia daryti taip, jog išgyventų dabartiniai pensininkai, iš kurių trisdešimt keli procentai - skurstantys.
„Pagrindinis dėmesys turėtų būti dabartinei esamai „Sodros“ pensijų sistemai. Ją reikia stengtis tobulinti. O tai, kad žmonės papildomai taupo, suprantama, nes paprastai valstybės apsauga nebūna itin dosni. Kaip ir sveikatos apsaugoje: jei žmogus gulėdamas ligoninėje nori iš meniu pasirinkti sau pietus, o ne tai, kas padaryta visiems, suprantama, kad tada jam reikia privačiai susimokėti”, - palygina R.Lazutka.
Jauni dirbantieji iki 40 metų į pensijų kaupimą įtraukiami automatiškai, bet su galimybe atsisakyti.
„Į tokį klausimą niekas negali atsakyti, nes tam reikia numatyti ateitį. Nebūtinai, kad tuos pinigus kas nors pavogs ar bus karas. Apie tokius kraštutinius atvejus galime negalvoti, nors tokie įvykiai atsitinka. Vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje yra išgyvenę radikalius pasikeitimus, kai žlugo bankai, dingo jų santaupos. Daug kas dabar kalba apie tuos pensijų fondus ir kaupimą, bet niekas nežiūri, kad per praėjusius metus tie, kurie kaupė, jų kaupiamos lėšos sumažėjo apie keturis penkis procentus“, - sako R.Lazutka.
Pasak jo, akcijų rinkose šis procesas vyksta nuolat: tai nukrenta, tai pakyla, todėl neįmanoma prognozuoti ir žmogui pasakyti, kad tu kaupk.
„Tai yra neprognozuojamas dalykas kaip orai. Gali patarinėti nebent tie, kurie yra suinteresuoti, ir gąsdina „Sodros“ sistemos žlugimu“, - sakė R.Lazutka.
Individualus sprendimas
„Kiekvieno žmogaus situacija šeimoje - skirtinga, jų pajamas, poreikiai – įvairūs.
Reikia turėti galvoje, kad nebus taip: „ dabar aš turiu laisvų pinigų, įmokėjau į pensijų fondą, neturėsiu – nebemokėsiu“. Ten yra numatyta, kad per visą laikotarpį tik dvylika mėnesių gali paimti tokias „atostogas“.
Tai yra blogas instrumentas. Vakarų šalyse taip nedaro. Valstybė turi garantuoti „Sodros“ pensiją, kad ji ir kukli, o tie žmonės, kurių finansinė padėtis tam tikru gyvenimo laikotarpiu gera, - gali papildomai kaupti“, - sako ekonomistas.
Jis pateikia pavyzdį: du vaikus auginanti jauna šeima, vyras uždirba tūkstantį, moteris – septynis šimtus.
„Jie dabar pradėdami kaupti žino, kad turės pasispausti pragyvenimui skirdami mažiau, bet jie kaups pensiją. O jeigu po trejų ketverių metų jie išsiskiria, nes dabar yra skyrybų bumas. Vyras pabėga, moteris lieka su septynių šimtų eurų alga ir dviem mažais vaikais bei dar turi kaupti pensijai. Tad, kaip aš galiu visuotinai pasakyti: jaunime, kaupk“, - sako R.Lazutka.
Pasak jo, tai yra individualus sprendimas.
„Galbūt šeimai dabar aktualiau užauginti vaikus, mokėti už būrelius, skirti lėšų sveikatai ir būsto paskolai.
Kada sako, geriau kuo jaunesniame amžiuje pradėti kaupti, tai visiškai nėra pagrįsta. Elementariai aritmetiškai paskaičiuokime: tu gali kaupti keturiasdešimt metų po trisdešimt eurų, jei tavo alga maža. Gali kaupti dvigubai trumpesniu laikotarpiu - tik dvidešimt metų, bet dvigubai didesnę sumą nuo algos, ir sukaupsi vienodai. Tad, kodėl reikia sakyti, kad būtina kaupti nuo jaunystės, kai žmogus tik pradėjo dirbti“, - stebisi R.Lazutka.
Tarp kitko
Pasikeitus pensijų kaupimo tvarkai 130 tūkstančių gyventojų, kurie yra jaunesni nei 40 metų amžiaus ir sausio 2 dieną turėjo darbą arba vykdė savarankišką veiklą, atsitiktine tvarka po lygiai paskirstyti penkioms pensijų kaupimo bendrovėms.
Dar apie 20 tūkstančių gyventojų, kurie kaupimą sustabdė 2013 metais, nepriklausomai nuo amžiaus vėl įtraukti į kaupimą tose pačiose bendrovėse, kur kaupimą sustabdė.
Naujoji „Sodros“ skaičiuoklė prognozuos, kokių senatvės išmokų gali tikėtis pensijų fonduose kaupiantys ir nekaupiantys gyventojai.
Komentaras
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas:
- Manęs irgi žmonės klausinėja. Sako: turiu sukaupęs tris tūkstančius ir ką man daryti? Kai žmogus dirba, kaip aš sakau, ne baltoji apykaklė, o darbininku, atlyginimas nėra didelis. Ir pensija jau žiūri į akis. Sakau, ne kaži ką jūs čia ir sukaupėte, kiek jūs prisidursite prie pensijos. Metams susidaro ženkli suma kiekvieną mėnesį, bet, tikėtina, jūs gyvensite ilgiau. Dešimčiai metų tai yra visiškas lašas. Kiek girdėjau komentarų, geriausia tokiais atvejais grįžti į „Sodrą“. O dabartinė tvarka tokia, kad viskas kardinaliai keičiasi.
Dabar jau ne iš „Sodrai“ sumokėtų mokesčių mums reikės vesti, o mes turėsime iš savo atlyginimo ar kitokių pajamų tuos tris procentus nuo darbo užmokesčio pervesti į fondus, jei juose dalyvausime. Aišku, yra galimybė pradėti nuo 1,8 proc. ir per penkerius metus pereiti prie trijų. Bet vėlgi valstybė pridės tik pusantro procento dydžio įmoką ne nuo jūsų, o nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tai sudaro maždaug 16 eurų 40 centų. Taigi, valstybė šį kartą jau labai kukliai prisidės, pensijos kaupimas pereina ant to žmogaus pečių. Tad žmogus turi pats apsiskaičiuoti („Sodros“ puslapyje“ yra skaičiuoklės) ir pabandyti pamodeliuoti, kaip jam geriau.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: