Pažadai gelbėti futbolą nesibaigia
Ignas Sičiūnas
2018-05-07
Neslūgstant džiaugsmui dėl Lietuvos krepšinio ir ledo ritulio laimėjimų, bandoma atsigręžti ir į futbolą. Sporto šaką, kurios gerbėjų Lietuvoje irgi niekada netrūko, nors stadionų lankomumas ir rodo ką kita. Jau daug metų šalies futbolui išgyvenant vienus blogiausių laikų, pasigirdo skambių pažadų dėl šio sporto padėties Lietuvoje gerinimo.
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius (kairėje) tiki, jog ateis laikas, kai populiarumu Lietuvos futbolas pralenks krepšinį. Tačiau Vilniaus vaikų futbolo akademijos „Žalgirietis“ treneris Mantas Litvinas, treniruojantis futbolo ateitį – 2009 metais gimusius berniukus, tokiais pažadais abejoja.
Faktas
Dalyvaujant UEFA prezidentui Aleksandrui Čeferinui, premjeras Saulius Skvernelis ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Tomas Danilevičius pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, įpareigojantį Vyriausybę padėti gerinti šalies futbolo infrastruktūrą.
Federacija nusiteikusi optimistiškai
Žinant nelinksmą ilgametę šalies futbolo padėtį – tiek infrastruktūros, tiek sportinių rezultatų atžvilgiu, daugeliui pareiškimai apie nematytus pasiekimus galėtų skambėti komiškai.
„Federacija sveikina kiekvieną valdžios iniciatyvą pastatyti stadionus ar aikštynus, - sako T.Danilevičius. - Kuo daugiau tarptautinius reikalavimus atitinkančių stadionų atsiras, tuo įvairesnių tarptautinių varžybų galėsime surengti. Taip skatintume sportinį turizmą. Aikštynai miestuose ir regionuose didina futbolo masiškumą. Tai prielaidos sportininkų meistriškumui ugdyti. Pasiektume rezultatų, dalyvautume Europos bei pasaulio čempionatuose. Lietuvos vardas pasaulio futbolo žemėlapyje turi būti įrašytas didesnėmis raidėmis. Artimiausiu metu bus įsteigta darbo grupė, kuri ir darbuosis dėl realių pokyčių.“
Futbolo padangėje yra ir gerų naujienų. Per artimiausius porą metų planuojama visiškai atnaujinti Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, o naujų aikštynų dar teks palaukti. Bet federacija sieks glaudesnio kontakto su savivaldybėmis, svarstys minėtų objektų gerinimo galimybes.
T.Danilevičius kaip prisiekęs šios sporto šakos patriotas vis dėlto tiki, jog ateis laikas, kai populiarumu Lietuvos futbolas pralenks krepšinį.
„Federacijos strategijoje iškeltas tikslas tapti sporto šaka numeris vienas yra realus. Mes jau turime didžiulį skaičių sirgalių, dalyvaujančių masinio futbolo projektuose, taip pat žaidžiančių šį puikų žaidimą apskrityse. Tikiu, kad ankščiau ar vėliau šį tikslą pasieksime“, - sakė LFF prezidentas. T.Danilevičius priminė, kad „Eilinis situaciją suprantantis futbolo gerbėjas neturi tikėtis stebuklų per artimiausius metus“.
L.S. skaičius
20
- mažiausiai tiek futbolo mokyklų šiuo metu veikia sostinėje.
Futbolininkų ugdytojai stebuklų nesitiki
Kalbėdamas apie jauniausių sportininkų rengimą T.Danilevičius vis dėlto pripažino, kad vaikams trūksta gero metodologinio ugdymo, kuris kryptingai padėtų eiti profesionalaus futbolo link.
Vilniaus vaikų futbolo akademijos „Žalgirietis“ treneris Mantas Litvinas treniruoja futbolo ateitį – 2009 metais gimusius berniukus. Jis pažėrė kritikos federacijai.
„Pažadų apie tai, kad futbolas Lietuvoje bus sporto šaka numeris vienas jau girdėjome daug kartų, bet nieko taip ir nebuvo padaryta, - sako treneris. - Vangumas ypač jaučiasi mums, vaikų komandoms. Federacija iš klubų reikalauja daug, bet patys mūsų atžvilgiu dirba atsainiai. Pavyzdžiui, prieš kelias dienas prasidėjo vaikų čempionatas. Turime atitikti nemažai reikalavimų, norėdami dalyvauti, o patvirtintus tvarkaraščius iš federacijos gavome vos ne paskutinę minutę. Iki tos minutės žinojome tik tiek, kad čempionatas prasideda penktadienį. Lietuvoje sąlygos treniruotis nėra labai blogos. Nors susidomėjimas futbolu Lietuvoje yra pakankamai didelis ir vis dar didėja, vaikų, norinčių žaisti, taip pat pakanka, didžiausia bėda, trukdanti pakelti futbolo lygį šalyje, yra trenerių parengimas. Geras pavyzdys yra Islandija. Kas tik norėjo, galėjo laikytis reikiamą kategoriją. Atsirado gerų trenerių, po truputį kilo ir lygis. Kad ir kalbant apie vaikus: kai mūsiškiai žaidžia su užsienio komandomis, matome, kad atsilieka. Vadinasi, kažką praleidžiame. Todėl būtina gerinti trenerių paruošimą.“
Pats M.Litvinas pagal UEFA standartus turi B lygio licenziją, o norėdamas išsilaikyti A lygio, turėtų pakloti tūkstantį eurų. Treneris taip pat atkreipė dėmesį į mažųjų futbolo akademijų svarbą, kur vaikai treniruojasi ne vieną ir ne du kartus per dieną. Vilniuje dabar tokių nėra. „Populiarumas, masiškumas yra gerai, bet tik pradžiai. O jeigu paskui netikslingai dirbsi, kokia iš to nauda“,- retoriškai klausė treneris.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: